Vakar Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas buvo susitikę su Viešojo saugumo tarnybos l.e.p. vadu Arūnu Paulausku.

Tai pirmas susitikimas su naujuoju vadu, ir, kaip sakė LRITĮPS pirmininkas, pirmas po ilgo laiko profesinių sąjungų atstovų apsilankymas Viešojo saugumo tarnyboje.

Anot LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, profesinėms sąjungoms pakako paprašyti susitikimo ir netrukus jau buvo pakviesti į Viešojo saugumo tarnybą.

Susitikime su naujuoju laikinu vadovu aptarti Nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymo, darbo organizavimo, susitikimo su darbuotojais VST Kauno dalinyje ir Šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo klausimai.

Susitikime buvo aptartos didžiausios problemos, egzistuojančios tarnyboje. Viena jų –  2022 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties įgyvendinimas, nes dalis darbuotojų dėl krizių valdymo ir nepaprastosios padėties negalėjo pasinaudoti kai kuriomis papildomomis garantijomis, pavyzdžiui, dviem papildomomis atostogų dienomis ar iki penkių dienų sveikatai gerinti.

Susitarta, jog VST pareigūnai, profesinės sąjungos nariai, kuriems nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti aukščiau minėtomis papildomomis garantijomis, nustatytomis 2022 m. Nacionalinėje kolektyvinėje

sutartyje, turės teisę jomis pasinaudoti iki š.m. balandžio 1 d.

„Laikinai einantis vadovo pareigas Arūnas Paulauskas – akivaizdžiai teigiamas pokytis Viešojo saugumo tarnyboje“, – sakė K.Pauliukas.

Sutarta , kad vasario mėnesį VST laikinasis vadovas atvyks į Kauno dalinį, į susitikimą su visais darbuotojais ir profesinėmis sąjungomis.

Profesinės sąjungos kėlė darbuotojams aktualų, pamainų organizavimo po 12 valandų ir dėl to patiriamų didelių vykimo į darbą ir iš jo išlaidų kompensavimo, klausimą. Šis klausimas kol kas liko atviras, VST vadas ketina prie jo grįžti po susitikimo su darbuotojais Kauno padalinyje.    

Į klausimą dėl Šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo, VST vadas atsakė, jog kol nebus užbaigtas šiuo metu vykstantis VST tarnybos veiklos auditas, kurį vykdo Vidaus reikalų ministerija, šis klausimas nebus sprendžiamas dėl objektyvių priežasčių.

Tačiau tai, anot naujojo vado, jokiu būdu ne todėl, jog tarnybai jos nereikėtų, bet dėl galimų pokyčių, kurie gali įvykti tarnyboje, gavus audito išvadą.

Prie šio klausimo bus sugrįžta kovo mėnesį, kai jau numatoma, jog bus audito išvados.

„Tikimės, kad VRM audito išvadose bus suformuota aiški pozicija, kokių spragų matoma, ar ši tarnyba liks kaip savarankiška institucija, ar bus prijungta prie Policijos departamento ar kitos įstaigos. Tada bus galima  plačiau diskutuoti apie tai, kokia kryptimi judės ir kaip keisis Viešojo saugumo tarnyba“, – sakė VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas. 

Anot VAITĮPS pirmininko, kai ateina dirbti vadovas norintis girdėti ir spręsti problemas, tuomet atsiveria vartai profesinėms sąjungoms, o sprendimų ieškoma kartu.

„Matome, kad komunikacija VST keičiasi kardinaliai, maloniai nuteikė, jog Generolas paprašė kilus problemoms nedelsti, susisiekti su juo, kad kuo greičiau jos būtų sprendžiamos“, – po susitikimo sakė V.Jagminas.

Pasak LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, naujasis vadas su problemomis jau yra susipažinęs ir susitikime jautėsi Generolo noras jas spręsti, įsileisti tarnybai naudingų pokyčių ir girdėti profesinių sąjungų poziciją bei susitikti su darbuotojais.

„Yra kuo pasidžiaugti, nes labai ilgą laiką VST geležiniai vartai buvo užsivėrę. Tikimės, kad pasikeitimai VST bus naudingi darbuotojams, o mikroklimatas įstaigoje gerės“, – sakė K.Pauliukas.

Primename, kad nuo š.m. sausio 1 d. įsigaliojo 2023-2025 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis, kurioje nustatytos papildomos garantijos profesinės sąjungos nariams, įstojusiems į profesinę sąjungą iki 2022 m. spalio 10 d.

SVARBU:

! Sutartis taikoma nariui, įstojusiam į profesinę sąjungą iki 2022 m. spalio 10 d.

! Sutartis taikoma profesinės sąjungos nariui, nepriklausomai nuo darbo santykių pobūdžio, t. y. ir darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, ir valstybės tarnautojui, ir valstybės pareigūnui, ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnui.

! Sutartis (išskyrus numatytas išimtis), įsigaliojo š.m. sausio 1 d. ir galios iki 2025 m. gruodžio 31 d. Kiekvienais metais bus tikslinamas profesinės sąjungos narių skaičius, įtraukiamos įstaigos, įmonės ir organizacijos, kurių darbuotojai tapo profesinės sąjungos nariais po Sutarties pasirašymo.

! Sutartyje nustatytos papildomos garantijos yra savarankiškos ir gali būti suteikiamos nepriklausomai nuo to, ar profesinės sąjungos narys naudojosi kitomis Sutartyje nustatytomis garantijomis, ar nesinaudojo (priešingai negu buvo ankstesniais metais, kai papildomos mokamos dienos sveikatai gerinti buvo suteikiamos tik tiems profesinės sąjungos nariams, kurie nesinaudojo mokymosi atostogomis).

! Sutartyje nustatytas papildomas garantijas profesinės sąjungos nariams (2 d. d. papildomų mokamų kasmetinių atostogų, mokymosi atostogos, iki 5 d. d. sveikatai gerinti) reikia panaudoti einamaisiais metais, šios garantijos į kitus metus neperkeliamos.

            Nuotraukoje – papildomų garantijų lentelė profesinės sąjungos nariams.

Kitos sutartys

Taip pat primename, kad vidaus tarnybos sistemoje yra sudarytos šakos kolektyvinės sutartys.

Vidaus tarnybos sistemoje yra sudarytos ir galioja šios kolektyvinės sutartys:

Lietuvos policijos šakos kolektyvinė sutartis;

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinė sutartis;

Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinė sutartis;

Valstybės sienos apsaugos šakos kolektyvinė sutartis;

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šakos kolektyvinė sutartis.

Kviečiame naudotis kolektyvinėse sutartyse nustatytomis garantijomis.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos info

Neseniai įvyko pirmasis šiais metais VĮ „Regitra“ vadovybės bei darbuotojų atstovų – „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko ir Darbo tarybos pirmininko – susitikimas.

Pasak „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, metų pradžioje norėtųsi daugiau gerų žinių. Susitikime darbuotojų atstovai tikėjosi tikslių skaičių, kiek galėtų kilti darbuotojų atlyginimai. Dėl darbo užmokesčio pokyčio kilo ilgesnės diskusijos. Tikimasi, kad metams įsibėgėjus, šis klausimas dar kartą atsidurs ant diskusijų stalo ir bus priimtas aiškus sprendimas.

Darbuotojų atstovai pasisakė dėl korupcijos prevencijos įmonėje.

„Visiškai pritariame ir norime, kad įmonėje nebūtų jokių korupcijos apraiškų, o darbuotojai ir vadovybė dirbtų tik skaidriai. Tačiau, kaip darbuotojų atstovai, kartu su Darbo tarybos pirmininku, išsakėme pastebėjimą dėl veiksmų ir priemonių, kurių ėmėsi įmonės atstovai darbuotojų atžvilgiu, kurios, manome, pažeidžia asmens privataus gyvenimo sąvoką ir prasilenkia su nekaltumo prezumpcija. Tai, kad kelių įmonės darbuotojų atžvilgiu pradėtas tyrimas STT, dar nereiškia, kad nuo šiol kiekviename darbuotojuje reikia įžvelgti potencialų nusikaltėlį. Mūsų nuomone, kaip tik dabar įmonės vadovybė turėtų kurti ryšį su darbuotojais ir gerinti mikroklimatą įmonėje“, – sakė E.Plokštys.

Susitikime diskutuojant apie darbuotojų mokymus, profesinė sąjunga prašė surengti ne tik nuotolinius, bet daugiau  „gyvų“ mokymų. Buvo susitarta, jog darbuotojų atstovai, apklausę savo narius, pateiks siūlymus dėl tokių mokymų poreikio ir tematikos.

Anot Profesinės sąjungos pirmininko, keičiantis įmonės statusui – iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę – be jokių abejonių teks gerokai paplušėti ir vadovybei, ir darbuotojų atstovams, tačiau suabejojo, kad profesinės sąjungos turės galių kuriant struktūrą, numatant vizijas ir tikslus.

„Norėtųsi, kad įmonės virsmas būtų skaidrus, nenukentėtų darbuotojai, jie būtų įtraukiami į vykstančius procesus, laiku informuojami apie pokyčius. Norėtųsi, jog darbuotojai būtų vertinami ir nepasinaudojama vykstančiais pasikeitimais, kad dalį jų lengva ranka atleisti. Tokio skaidraus ir lengvo proceso keičiantis įmonės statusui mes, kaip darbuotojų atstovai, tikimės“, – kalbėjo E.Plokštys.

Susitikime plėtojant pokyčių temą, įmonės vadovybei užsiminta apie darbuotojų norą įsigyti įmonės akcijų. Tačiau, kaip sakė Profesinės sąjungos pirmininkas, ar bus galimybė darbuotojams jų įsigyti, kaip ir kada, kol kas Generalinis direktorius atsakyti negalėjo.  

Įmonės vadovybei primintas ir dar vienas neišspręstas klausimas dėl  darbuotojų atstovų įtraukimo į darbuotojų darbo pareigų pažeidimų tyrimų komisijas.

Reziumuodamas įvykusi susirinkimą, „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas E.Plokštys sakė, jog laukia darbingi metai.

„Profesinė sąjunga pasirengusi aktyviai bendradarbiauti ir siekti darbuotojams palankesnių sąlygų, didesnio darbo užmokesčio, kurio tikrai darbuotojai yra nusipelnę. Taip pat nesikrato atsakomybės prisidėti prie įmonės pokyčių, siūlydama savo viziją, teikdama pasiūlymus ir pastabas. Esame vienoje valtyje, ar ji plauks greitai ir ritmingai, ar kapstysis vienoje vietoje, priklauso nuo dialogo. Tad – 2023-ieji, manome, bus komunikacijos ir dialogo paieškų metai“, – sakė „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Migracijos departamento pertvarkos metu viena šios įstaigos darbuotoja, profesinės sąjungos narė, darbo neteko dėl buvusių vadovų padarytų klaidų. Buvusi Migracijos departamento darbuotoja po ilgo bylinėjimosi laimėjo teismą, jai priteistas neišmokėtas atlyginimas ir kompensacijos.  Kaip sakė pati buvusi darbuotoja, be profsąjungos bei jos teisininkų kvalifikuotos pagalbos vargu ar ji būtų ieškojusi tiesos teismuose, nes tiesos paieškos kainuoja labai brangiai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Neteisėtai atleista iš valstybės tarnybos darbuotoja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinę išmoką ir netesybas. Pirmojoje instancijoje ji teismą laimėjo, tačiau sprendimą atsakovas apskundė aukštesniam teismui.

Priminsime, jog Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narė, Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu 2019 m. birželio 30 d. buvo atleista iš Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Pasų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų panaikinus jos pareigybę.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą išmokėti jai kompensaciją už 8,93 kalendorines dienas ir 11,8 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, kurios susidarė iki 2019 m. birželio 30 d. yra pagrįstas.

Taip pat nustatė, kad pareiškėjai už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 5 d. susidariusių kasmetinių atostogų dydis nebuvo apskritai skaičiuojamas, juo labiau nebuvo išmokėta kompensacija už šią nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį, nors į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių priverstinės pravaikštos laikas privalo būti įskaitytas.

Buvusi tarnautoja taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi moteriai priklausančių nepanaudotų kasmetinių atostogų, už kurias jai nebuvo išmokėta kompensacija, trukmę, konstatavo, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog atsakovas, atleidęs pareiškėją iš pareigų, jai uždelsė sumokėti didesnę sumą nei jos VDU (t. y. 1 586,73 Eur). Atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę, taip pat į tai, kad atsakovas uždelstos sumos pareiškėjai neišmoka daugiau nei 6 mėnesius, bei vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai priteisė  6 VDU dydžio netesybas.

Teismo sprendimu buvusiai Migracijos darbuotojai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turės išmokėti kompensaciją už 8,93 kalendorines dienas ir 11,8 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, paskaičiuoti pareiškėjos priverstinės pravaikštos laikotarpiu susidariusių kasmetinių atostogų dydį, ir išmokėti jai kompensaciją už šią nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį. Taip pat pareiškėjai iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteista per 9 000 eurų netesybų.

Teisme buvusią Migracijos darbuotoją atstovavo profsąjungos teisininkas.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas džiaugėsi buvusios profesinės sąjungos narės pergale teisme. Tačiau jo nuomone, būtų didžiausia vertybė, jeigu Vilniaus apskrities VPK vadovybė ne tik įgyvendintų jį, bet ir nebedarytų panašių klaidų ateityje.

„Šis teismo sprendimas aktualus ir dabar, vykstančių reformų metu, kai sujungiami komisariatai ir vyksta kitos pertvarkos. Nuolat akcentuojame ginčų komisijų ir susitarimų tarp darbdavio ir socialinių partnerių bei darbuotojo iki teismo svarbą, tačiau kol kas profesinės sąjungos nelabai girdimos. Susitarimai iki teismo padeda išvengti nemenkų išlaidų, sutaupo laiko, o svarbiausia –  išsprendus klausimą taikiai nenukenčia darbuotojas. Aptariamu atveju skaudžiai nukentėjo buvusi darbuotoja, o komisariatui teko pakratyti piniginę išmokant kompensacijas. Ši istorija galėjo būti kitokia, jei būtų siekiama ieškoti sprendimų.

Mano nuomone,  Vilniaus apskrities policijos komisariato lėšos skirtos ne buvusių vadovų priimtų neteisingų sprendimų padarytiems nuostoliams kompensuoti, o skatinti darbuotojus. Todėl tokiais atvejais padarytą žalą turėtų kompensuoti ne komisariatas, taip atimdamas papildomas lėšas iš darbuotojų, o tokių ydingų sprendimų priėmėjai“, – sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos, priklausančios Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai, pirmininkas 1991-ųjų sausį buvo jaunas, 25-erių metų vilnietis, kaip ir visi, svajojantis apie nepriklausomą, savarankišką, laisvą Lietuvą.

„Sausio 12-osios vakaras prasidėjo kaip ir keli vakarai prieš tai. Su draugais viešajame transporte ir stotelėse klijavome „atsišaukimus“, vairuotojai tam neprieštaravo, buvo labai geranoriški. Vis tik viduje kirbėjo nerimo jausmas, atrodė, kad laukia kažkas negero“, – prisiminimais dalijasi R. Liepa.

Tą naktį Rimantas su draugais buvo prie televizijos bokšto, tarp sovietinių karių ir tankų.

„Mačiau kaip sovietai nežiūrėdami važiavo tankais ant žmonių, traiškė kelią pastojusius automobilius. Mačiau kaip prie bokšto šaudė koviniais šoviniais, kurie prie pat kojų smigo į žemę. Galop, mačiau nušautus gynėjus, atneštus prie greitosios pagalbos automobilių…“, – atsimena profesinės sąjungos pirmininkas.

Prisiminęs anuometinius įvykius, Rimantas sako, kad žmones vienijo jausmas, jog laukia kova iki pergalės. Nebuvo baimės, vien euforija.

„Atrodė, jog visi jaučia ir supranta – kitos tokios progos gyvenime gali nepasitaikyti“, – sakė R.Liepa.

Euforiją ir džiugesį vėliau, jau paaiškėjus žuvusiųjų skaičiui, keitė slogi nuotaika.

„Piršosi mintis, kiek dar žmonių žus, kol pasieksime tikslą – nepriklausomybę“, – pasakojo R.Liepa.

Būtent sausio įvykiai paskatino Rimantą ieškoti profesijos, kuri kaip galima labiau pasitarnautų Lietuvai. Jis pasirinko pasieniečio kelią. Jau dirbdamas pasienyje (per pučą Sovietų Sąjungoje) tapo ir Seimo rūmų gynėju.

„Žvelgiant atgal į tos nakties įvykius aplanko dvejopi jausmai. Viena, tai stiprus vienybės ir pergalės jausmas, nes mums pavyko išsikovoti nepriklausomybę. Tačiau kita, galvoju apie daugybę bailių ir išdavikų, kurie jau iš anksto buvo pasiruošę pasus, JAV, JK ar Vokietijos vizas, ir pasiplovė iš Lietuvos, kai buvo jai labiausiai reikalingi. O sugrįžo kaip „nugalėtojai“. Tokiems žmonėms niekada nejausiu pagarbos“, – sako R. Liepa.

Įvykiai Ukrainoje, vėliau čia prasidėjęs karas privertė atsigręžti atgal.  Tarp 1991 m. metų įvykių Lietuvoje ir dabar Ukrainoje vykstančio karo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas įžvelgia kelias paraleles. Viena jų – milžiniška žmonių vienybė, kovoje už savo laisvę ir nepriklausomybę.

„Dar neįmanoma nepastebėti, kad į ukrainiečių egzistenciją kėsinasi tas pats agresorius. Kokiais vardais blogį bevadintum, jis vis tiek lieka blogiu… Kaip ir anuomet, kai progresyvus pasaulis rėmė mažą Lietuvą, taip Ukrainos kovą už laisvę remia ir dabar. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei mes, būdami tokie nedideli, sugebėjome duoti atkirtį „imperijai“, tai be jokios abejonės padarys ir Ukraina. Vienareikšmiškai. Tik, deja, pergalės aukos bus gerokai didesnės“, – paraleles vardija profesinės sąjungos pirmininkas.

Prieš metus, įsiteisėjus teismo sprendimui, buvo laimėta administracinė byla, kurioje buvo prašoma panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Įstaiga) direktoriaus sprendimus dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo dviem Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariam.

Tarnybinės nuobaudos – papeikimai – buvo paskirtos todėl, kad, Įstaigos nuomone, pareigūnai tarnybos metu be pateisinamos priežasties palikdavo posto ribas ir nakties metu Drausmės grupės patalpose nestebėjo nuteistųjų pro kamerų durų langelius kas 30 minučių, t. y. nevykdė nuteistųjų kontrolės.

Teismas sprendime yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių vidaus tarnybos pareigūnui taikymo teisės teorijoje ir teismų praktikoje perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra šių teisinių santykių silpnesnioji šalis. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui.

Pareigūnai skunde teismui nurodė, jog nėra jokio Drausmės grupės posto teritorinio apibrėžtumo ir nėra argumentuotai pagrįsta, kiek pareigūnų, pagal teisės aktus, konkrečiame poste privalėjo vykdyti tarnybą pamainos metu. Praktikoje tuo metu Drausmės grupės patalpos, išsidėsčiusios per du pastato aukštus, buvo laikomos vienu postu, kuriame tarnybą nuolat vykdė du pareigūnai. Įstaigos teigimu, tie pareigūnai griežtai turėjo būti konkrečiame aukšte ir negalėjo vaikščioti iš vieno aukšto į kitą. Tačiau, pagal Budinčiosios pamainos tarnybos organizavimo žiniaraštį, pareigūnai buvo paskirti į postą, nenurodant, kad jų privaloma fizinio buvimo vieta turi būti kažkuriame konkrečiame aukšte. Todėl, nuobaudas gavę pareigūnai, pagrįstai argumentavo, jog jų posto ribos yra abu Drausmės grupės aukštai, ir perėjimas iš vieno aukšto į kitą negali būti traktuojamas kaip posto ribų palikimas be pateisinamos priežasties.

Teismas, įvertinęs Marijampolės pataisos namų į bylą pateiktą Apsaugos ir Priežiūros postų planą ir jo priedus, padarė išvadą, kad nebuvo paneigti pareigūnų skunde išdėstyti argumentai dėl tarnybos poste ypatumų ir nepakankamo reglamentavimo. Teismas pabrėžė, kad tarnyba konkrečiame poste nėra reglamentuota detaliai ir nedviprasmiškai. Plane neatsispindi konkrečios pareigūnų buvimo vietos pirmame ir antrame pastato aukštuose, taip pat neišskirti atskirų aukštų postų perimetrai (ribos), nėra jokių duomenų apie faktiškai dviejų postų buvimą, nėra jokių draudimų tarnybą atliekantiems pareigūnams judėti iš pirmo aukšto į antrą ir atvirkščiai. Teismas pažymėjo, kad visos šios aplinkybės turi būti aiškinamos pareigūnų naudai ir todėl Įstaigos išvada, kad pareigūnai atskirais atvejais palikdavo Drausmės grupės postą laikytina nepagrįsta.

Dėl kito pažeidimo tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pareigūnai turėjo pareigą Drausmės grupės nuteistuosius stebėti kas 30 minučių, dėl tokio kaltinimo skunde buvo argumentuojama, jog 30 minučių laiko intervalas teisės aktuose nėra apibrėžtas. Teismas iš dalies tokiems argumentams pritarė, nurodydamas, kad, iš tiesų, teisės aktai nenumato pareigūnams pareigos kas 30 minučių pažvelgti pro kameros durų langelį. Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų plane įtvirtinta ne 30 minučių terminas, o laiko intervalas apibrėžtas gan nekonkrečiai – du kartus per valandą. Dėl šios priežasties teismas laikė nepagrįstu tarnybinio patikrinimo išvados teiginį, kad pareigūnai pro kamerų langelius privalėjo pažvelgti tiksliai kas 30 minučių.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu pareigūnams buvo paskirtos nuobaudos, teiginiai dėl pareigūnų nuolatinio buvimo po vieną atskiruose Drausmės grupės pastato aukštuose ir 30 minučių intervalo tarp patikrinimų buvo pagrįsti, iš esmės, vien tik už pamainas atsakingų vyresnių pareigūnų tarnybinių pranešimų (paaiškinimų) duomenims. Tačiau teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu apklaustų pareigūnų paaiškinimai negali būti laikomi pakankamais patvirtinti aplinkybėms, kurios turi būti įrodinėjamos tam skirtais rašytiniais įrodymais – pareigūno tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais, tiksliai apibrėžiančiais tiek jo funkcijas tarnybos vietoje, tiek konkrečius veiksmus, kuriuos privalo atlikti jas įgyvendindamas. Konkrečiu atveju, kai ginčo faktinės aplinkybės nėra pakankamai detaliai reglamentuotos teisės aktuose, teismas laikė, kad Įstaiga, tinkamai nereglamentavusi pareigūnų tarnybos tvarkos Drausmės grupės poste, dėl jos nepakankamo apibrėžtumo negali pritaikyti tarnybinės atsakomybės pareigūnams.

Teismui Marijampolės pataisos namai buvo pateikę vaizdo įrašus iš Drausmės grupės poste sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Kaip teismas nurodo, pateikti duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjai atskirais atvejais valandos laikotarpyje du kartus nestebėjo atskirų Drausmės grupės kamerų pro durų langelius, tačiau teismas tai vertino kaip mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, už kurį tarnybinė nuobauda neskiriama, nes tai tik formalūs pažeidimai, kurie nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Be to, šiai išvadai netiesioginės įtakos turėjo ir Įstaigos pateiktų vaizdo įrašų kokybė (atskiri trikdžiai), kai teismas neturėjo galimybės vizualiai įvertinti įraše fiksuojamo laiko trukmės.

Taigi teismas, visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, priėmė sprendimą, kuriuo tenkino Marijampolės pataisos namų pareigūnų skundą ir panaikino Įstaigos direktoriaus įsakymus, kuriais šiems buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skųstas.