Šią savaitę Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas susitiko su Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau – Centro) direktore Vale Kulvinskiene ir jos komanda.

Priminsime, kad Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui perėmus bausmių vykdymo sistemos ir kai kurių kitų statutinių įstaigų atlyginimų skaičiavimą, pareigūnai ir darbuotojai susidūrė su netiksliai apskaičiuotais atlyginimais ir priedais, laiku neišmokėtais atostoginiais ir kt.

Į susitikimą su Centro vadove profesinių sąjungų atstovai atsinešė ir pluoštą dokumentų, kai buvo suklysta skaičiuojant atlygį ar priedus pareigūnams.

Anot LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, Centro darbuotojų įveltos klaidos neapsiėjo be pasekmių, nes, vadovaudamiesi įstatymu, laiku atostoginių negavę darbuotojai, vadovybės paprašė pratęsti atostogas, kai kurie jas persikėlė į ateinančius metus, o tai reiškia, įstaigos dėl laiku neišmokėtų atostoginių patyrė finansinių nuostolių.

Konstruktyviame susitikime kalbėta apie nesklandumus, klaidas, Centro darbuotojų bendravimo kultūrą ir kt.

Pareigūnų atlyginimo ir kitus skaičiavimus pradėjus vykdyti Centrui, profesinės sąjungos susidūrė ir su kita opia problema, kad nario mokestis, nuskaičiuojamas nuo atlyginimo netiksliai, negana to – pervedamas ne tai profesinei sąjungai, kurios nariu yra pareigūnas.

Pasak profesinių sąjungų atstovų, buvo išsakytos visos problemos ir lūkesčiai, ko viliasi pareigūnų bendruomenė ateityje.

Centro vadovė V.Kulvinskienė pripažino, kad klaidų būta ir teigė dėl jų apgailestaujanti. Norėdama išsamiau susipažinti su pateiktais dokumentais, ji pasiūlė profesinių sąjungų atstovams surengti dar vieną susitikimą spalio 18 d., kurio metu bus galima detaliau pasikalbėti apie pastebėtas klaidas ir jų sprendimą.

„Duokite laiko susipažinti su medžiaga. Tuomet tikrai ieškosiu sprendimų, kaip klaidas ištaisyti ir išvengti jų ateityje“, – sakė V.Kulvinskienė.

Anot LRITĮPS pirmininko, pažintis su nauja Centro vadove ir konstruktyvus pokalbis nuteikia optimistiškai.

„Susitikime spalio 18 d. tikimės atsakymų į mūsų pateiktus klausimus ir tai, kaip ir kada jos bus išspręstos, o pareigūnai gaus teisingą atlygį. Viliamės, jog daugiau nei per mėnesį direktorei pavyks išsiaiškinti klaidų kilmę ir priežastis bei rasti sprendimų, kad ateityje klaidos nesikartotų“, – sakė K.Pauliukas.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga gavo Teisingumo ministerijos raštą dėl darbo organizavimo eksperimento tvarka Vilniaus pataisos namuose, kuriuo informavo, jog eksperimento vykdymas nebus pradėtas.

Eksperimento atsisakyta dėl masinio nelegalių migrantų antplūdžio bei dėl šios krizės paskelbtos ekstremalios situacijos ir padidėjusio poreikio padėti vidaus reikalų sistemos tarnyboms.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, tai, kad šiuo metu eksperimento atsisakoma, o Vilniaus pataisos namų pareigūnai dirbs įprastu režimu – pamainomis po 24 val. – gera žinia.

„Tačiau Teisingumo ministerijos rašte profesinė sąjunga pasigedo užtikrintumo, palikta abejonė, jog eksperimento atsisakoma dėl migrantų krizės, o ne dėl to, kad jo nepradėti prašė Vilniaus pataisos namų bendruomenė ar profesinė sąjunga. Tai verčia manyti, kad eksperimento atsisakymas yra ne galutinis, o laikinas“, – sakė V.Jagminas.

Norėdama gauti išsamesnį atsakymą, profesinė sąjunga kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama patikslinti ar rašte išdėstytas teiginys, jog „eksperimento vykdymas nepradėtinas“, reikėtų suprasti, kad ministerija apskritai atsisako savo iniciatyvos dėl tokio eksperimento, ar, kad ji tik laikinai atideda jo vykdymą.

Profesinė sąjunga paprašė patikslinti, jei eksperimento vykdymas nepradėtinas laikinai, nurodyti laikotarpį, kuriam jis atidedamas bei išsamiau pristatyti Teisingumo ministerijos planus, susijusius su minėtu eksperimentu.

Žinia apie tai, kad Kybartų pataisos namai taps prieglobsčiu nelegaliems migrantams, o pataisos namai, su visais nuteistaisiais ir darbuotojais – perkeliami į Marijampolės pataisos namus – naujiena bausmių vykdymo sistemos pareigūnams. Penktadienį į skubų susitikimą su Teisingumo viceministru Elanu Jablonsku pakviesti profesinių sąjungų atstovai iš tiesų gavo patvirtinimą, kad apie perkėlimą pasklidusi žinia yra tiesa bei patikino, jog visi pareigūnai toliau tęs tarnybą tokiose pareigose, kurias ėjo iki šiol, Marijampolės pataisos namuose, kuriems ir priklausė Kybartų pataisos namai.

Tačiau pareigūnai dėl laukiančių pokyčių nerimauja.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, netikėtas perkėlimas ir užtikrinimas , jog visi dirbs kaip dirbo tose pačiose pareigose, mums atrodo neįmanomas, tačiau viceministras patikino, jog taip ir bus.

 „Susitikime mes paklausėme, kodėl buvo pasirinkti Kybartai, tačiau tiesaus atsakymo nesulaukėme“, – sakė K.Pauliukas.

Profesinė sąjunga baiminasi ir dėl darbuotojų likimo, ir dėl grėsmių, kurios gali kilti skubotai vykdant perkėlimą.

„Nesinori, kad žmonės, kurie turėjo teisėtų lūkesčių – atsidurtų gatvėje. Čia didžiausias rūpestis mums, kaip darbuotojų atstovams. Kita grėsmė, kurią matome, kad skubotai perkeliant nuteistuosius gali būti sumaišties, kaip kad buvo skubiai uždarant Lukiškių kalėjimą. Jau dabar pasitaiko atvejų, kai sumaišomi ir vienoje krūvoje atsiduria skirtingo režimo nuteistieji, tai ir papildomi iššūkiai, ir rizikos, ir grėsmės. Viliamės, kad taip nebus“, – kalbėjo profesinės sąjungos pirmininkas.

Profesinė sąjunga mato ir kitų problemų, tokie sprendimai kaip perkūnas iš giedro dangaus, tad pareigūnams motyvacijos ir geros savijautos neprideda, o kai kurie jau dabar galvoja, kiek papildomai reikės pinigų kurui, nes į darbą jie atvyksta iš visų aplinkinių atokių miestelių ir rajonų, tad kai kuriems jų atstumas į darbą gerokai pailgės.

„Gali būti, jog atsiras ir tokių, kurie nuspręs išeiti iš tarnybos, dėl blogėjančių darbo sąlygų, tai liūdina, nes sistema ir taip kaip sulopytas rūbas, o pareigūnų labai trūksta, ateinančiųjų nedaug. Ir  viceministrui sakiau, kad sistema po truputį, po kąsnį, atsisakant tai vienos, tai kitos įstaigos yra griaunama. Ir nors viceministras sako, kad perkels visus pareigūnus, nelabai tikime, nes panašiai buvo kalbėta ir vykdant policijos reformą, kurios pasekmė – daugybė išėjusių gerų patyrusių pareigūnų, tad mes stebime įvykius ir jaučiame, kad sistema atsidūrė po peiliu, kuris neaišku, kurioje vietoje vėl atrieks gabalą“ – kalbėjo K.Pauliukas.

Tokias profesinės sąjungos mintis skatina ir tai, jog susitikime LRITĮPS atstovui Kybartų pataisos namuose Kęstučiui Dabrilai paklausus, ar pasibaigus migrantų krizei Kybartai vėl taps pataisos namais, viceministras neatsakė.

LRITĮPS atstovas K.Dabrila spėlioja, ar bus sudaromos normalios darbo sąlygos darbuotojams, ar teks dalintis vienu kompiuteriu su keliais kolegomis, o gal darbo vieta bus įrengta ant palangės, nes Marijampolės pataisos namai – ne guminiai.

„Esame pastatyti prieš faktą, manau, kad pirmiausia reikėjo informuoti  įstaigos pareigūnus, kokios vizijos, kaip viskas keisis, o ne pastatyti prieš faktą. Suprantama, kad reikia kažką daryti dėl gilėjančios migrantų krizės, tačiau Teisingumo ministerijai reikėjo kalbėtis su darbuotojais iškart, vos tik sumanė tokius pokyčius, paaiškinti situaciją, pristatyti perspektyvas, išgirsti pareigūnų lūkesčius ir mintis. Pareigūnai jaučiasi labai blogai ypač, kai aišku, jog niekas neaišku. Daug pareigūnų, tarp jų ir aš,  mano, jog tai būdas jų atsikratyti. Nelabai tikime kalbomis, jog visi būsime perkelti ir nors liko vos mėnuo iki pasikeitimų, darbuotojai yra nežinioje kaip dirbs“, – sakė LRITĮPS profesinės sąjungos atstovas Kybartų pataisos namuose.  

Šiuo metu Kybartų pataisos namuose dirba 176 darbuotojai, bausmę atlieka apie 300 nuteistųjų.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – VAITĮPS), nenorėdama suklaidinti savo narių, kreipėsi į Teisingumo ministeriją prašydama kuo skubiau paaiškinti ar eksperimentas, kuriuo ketinama nuo š.m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Vilniaus pataisos namuose pareigūnų darbą organizuoti atsisakant nepertraukiamo pareigūnų darbo po 24 valandas per parą, nustatant ne ilgesnį nei 12 valandų nepertraukiamą darbą per 24 valandas bus vykdomas, ar jo, atsižvelgus į darbuotojų surinktus prašymus prieš naująją darbo organizavimo tvarką, atsisakyta.

Nežinia, anot VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, kilo, kai viešojoje erdvėje neseniai pasklido informacija, jog sprendimas dėl darbo laiko pokyčių atšaukiamas, nors viešo pareiškimo šiuo klausimu Teisingumo ministerija neišplatino. Profesinei sąjungai pasiteiravus Vilniaus pataisos namų administracijos, ši informavo, kad jokio rašto nėra gavusi, todėl profsąjungai kilo pagrįstos abejonės viešojoje erdvėje paskleista informacija.

„Kadangi informacijos pranešėjas viešojoje erdvėje ne Teisingumo ministerija, nesame linkę vadovautis gandais,  oficialios informacijos kuo skubiau paprašėme šio eksperimento sumanytojų – Teisingumo ministerijos, kuri tikimės atsakys ar eksperimentas atšauktas ir prie šio klausimo nebus sugrįžta, ar – atidėtas ir kuriam laikui?“ – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.

Profesinės sąjungos žiniomis, naujai tvarkai priešinasi dauguma Vilniaus pataisos namų darbuotojų, jie nesutikimą dirbti po 12 val. išreiškė pareiškimu, kuriame, kaip teigia darbuotojai, daugelio jų parašai.

„Visada pritariame teigiamiems pokyčiams. Šiuo atveju, manome, keisti tvarkos nereikėjo. Ar prieš priimant sprendimą atlikti darbo organizavimo pakeitimus – pamainos trukmės trumpinimą – Vilniaus pataisos namuose, buvo atliktas darbo efektyvinimo procesų poreikio vertinimas, ar paskaičiuota, kaip minėtas pokytis pagerins darbo efektyvumą? Pasigedome argumentų, kurie pagrįstų šių pokyčių naudą ir įžvalgumo, vertinant, o kaip gi tai paveiks pareigūnus? Priešingai nei šį eksperimentą inicijavusios ministerijos, darbuotojų argumentai labai aiškūs ir suprantami – kadangi daugelis jų į darbą vyksta iš visos Vilniaus apskrities, į tarnybą, pasikeitus darbo organizavimui, jiems tektų vykti dažniau, tai reiškia ir didesnes išlaidas kurui“, – sakė VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas.  

Pasak profesinės sąjungos pirmininko, laukiama Teisingumo ministerijos skubaus atsakymo, kuris nutrauks manipuliacijas šia tema.

Šiandien  vyko Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau -LTPF) posėdis, o jo dalyviai taip pat sudalyvavo Norvegų finansuojamo projekto „Socialinio dialogo plėtojimas ir bendradarbiavimas teisėsaugos tarnybose Lietuvos Respublikoje“ pristatyme.

LTPF renginyje dalyvavo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos ir kitų profsąjungų atstovai, jame apsilankė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, viceministras Vitalij Dmitrijev.

Vidaus reikalų ministrė dar kartą padėkojo visiems pareigūnams už darbą ir minėjo, jog šiuo itin sudėtingu laikotarpiu priesaika „Tėvynės labui“ iš tiesų įgavo tikrąjį atspalvį ir atspindi šio žodžių junginio esmę.

„Dabar visi mes dirbame Tėvynės labui“, – sakė ministrė.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, posėdyje buvo pristatyta dėl ko, rengiant naują Nacionalinę kolektyvinę sutartį,  šiuo metu su Vyriausybe derasi profesinės sąjungos.

Priminsime, kad naują Kolektyvinę sutartį tikimasi pasirašyti š.m. rugsėjo mėnesį, o ji galios sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams, profesinės sąjungos nariais tapusiems iki jos pasirašymo dienos.

Naujos kolektyvinės sutarties nuostatos bus taikomos 2022 metais. Tad svarstantys galimybę tapti profesinės sąjungos nariais turėtų suskubti parašyti prašymą iki sutarties pasirašymo, nes Kolektyvinė sutartis – papildomos garantijos nariams.

Taigi, dėl ko vyksta intensyvios derybos? Šiuo metu deramasi dėl tėvadienių/mamadienių suteikimo tėvams auginantiems 1 vaiką.

Gera žinia, anot Ž.Kalpoko,  jog sutartyje turėtų išlikti nuostatos dėl 2 papildomų atostogų  dienų  ir 5 sveikatinimo dienų profesinės sąjungos nariams, nors jų formuluotė galimai šiek tiek keisis.

Pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės, yra vilčių, jog bus susitarta ir dėl pareiginės algos bazinio dydžio, kuris 2022 metais, jei derybos bus sėkmingos, turėtų pasiekti 180-182, tačiau šiuo klausimu vis dar vyksta derybos. 

Šį rudenį, spalio 26 d., vyks LTPF suvažiavimas, kuriame iš visų profesinių sąjungų susirinkę 77 delegatai rinks federacijos vadovybę – pirmininką ir pavaduotojus. Į suvažiavimą bus deleguoti ir trys Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos delegatai.
Smagu pranešti, jog Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa buvo pasiūlytas kaip kandidatas tapti LTPF pirmininkės pavaduotoju klausimams, susijusiems su valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Neseniai Laisvės atėmimo vietų ligoninė tapo vieta, kurioje gydomi Covid-19 ir kitomis ligomis sergantys nelegalūs migrantai.

Priminsime, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė – bausmių vykdymo vieta, kurioje dėl įvairių sveikatos sutrikimų ir ligų gydomi, o kartu ir laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji.

Į šią ligoninę atvežus nelegalius migrantus, pareigūnai sunerimo, nes jų darbas susijęs su nuteistaisiais, dabar gi tenka ir papildoma funkcija – migrantų priežiūra.

Tiesa, pareigūnai buvo instruktuoti, jog kilus neramumams ar nenumatytiems įvykiams, privalu informuoti vadovybę, kuri pasitelks Viešojo saugumo pareigūnus ir kitas pajėgas, visgi, anot Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, situacija, kai laisvės atėmimo vietoje yra ir nenuteisti žmonės, keistoka.

Pasak Kęstučio Pauliuko,  pareigūnų nerimas  pagrįstas.

„Turėtų būti labai aiškiai apibrėžta, jeigu pareigūnai atlieka nelegalių migrantų apsaugą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje,  kaip turėtų elgtis, kokių taisyklių laikytis ir ką daryti nenumatytais atvejais, taip pat privalu įvardinti ir tai, o kas gi atsakys jeigu bus kokių nenumatytų įvykių, ar ir vėl eilinis pareigūnas? Suprantame, jog bandoma kovoti su nelegalia migracija ir tuos žmones kažkur reikia apgyvendinti, gydyti, visgi sprendimas patalpinti įkalinimo įstaigoje sunkokai suprantamas“, – sakė K.Pauliukas.

Rugpjūčio 9 dieną Vyriausybė neformaliame pasitarime pritarė teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos pateiktai naujos Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos koncepcijai, pagal kurią iki 2023 m. ketinama atlikti esminius struktūrinius pokyčius, priimti naują Bausmių vykdymo kodeksą. Pokyčiuose numatyta ir tai, jog Probacijos tarnyba turėtų tapti pavaldi Teisingumo ministerijai.

Apie tai, kad bausmių vykdymo sistemoje būtini pokyčiai ne kartą minėjo profesinės sąjungos, todėl žinia apie didelės apimties pertvarkas, anot Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko nudžiugino. Po pristatymo džiugesio neliko, vien susirūpinimas ar viskas, ko ketinama imtis bus efektyvu bei apie tai ar pertvarkų metu nebus pažeistos darbuotojų teisės ir teisėti lūkesčiai, ar jie nenukentės ir neliks be darbo.

Gavusi pritarimą Vyriausybėje, Teisingumo ministerija koncepciją ir numatytus pokyčius pristatė socialiniams partneriams. Susitikime su teisingumo viceministru dalyvavo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir kitų profsąjungų  atstovai.  

Teisingumo viceministro Elano Jablonsko teigimu, bausmių vykdymo sistemą keisti būtina, nes ji neefektyvi ir pasenusi.

Šiuo metu sistemą sudaro 11 atskirų juridinių vienetų, o po pertvarkos 10 atskirų juridinių vienetų taps vienu – Lietuvos penitencine tarnyba. Kaip susitikime sakė E.Jablonskas, tai nėra galutinis pavadinimo variantas ir jeigu atsiras geresnių pasiūlymų, jie bus priimti ir svarstomi. Tačiau profsąjungų atstovai dėl pavadinimo  neturėjo pastabų.

Anot viceministro, naujas dabartinio Kalėjimų departamento pavadinimas, manoma, padės atsikratyti dėl žodžio reikšmės kylančių neigiamų asociacijų.

Didžiulės apimties reformos metu, pasak teisingumo viceministro, ketinama sumažinti padalinių skaičių nuo 66 iki 40, o vadovaujančių pareigybių nuo 99 iki 44, administracines funkcijas vykdančių darbuotojų skaičių  – nuo 30 proc. iki 20 proc.

Anot viceministro, manoma, kad įgyvendinus efektyvų veiklos administravimą, pavyks sutaupyti apie 1,5 mln. Eur., kurie galės būti skiriami pareigūnų atlyginimams.

Didelis dėmesys bus skiriamas resocializacijai, o šioje srityje dirbančių pareigūnų darbui keliami aukšti reikalavimai, mažinamas nuteistųjų skaičius, su kuriais dirbama, siekiant šio darbo efektyvumo ir pasikartojančio nusikalstamumo skaičiui mažinti. Tikimasi, kad įgyvendinus pertvarkas vienam resocializacijos specialistui teks dirbti su kone tris kartus mažesniu nuteistųjų skaičiumi nei šiuo metu, t.y. ne daugiau nei su 20 – čia.

Didelis dėmesys skiriamas Imuniteto padaliniui, kuris pertvarkos metu bus plečiamas,  įkurtas Informacinių technologijų skyrius, kuris skaitmenizuos procesus, leisiančius užtikrinti skaidrumą visuose sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo etapuose ir efektyviai prisidės mažinant korupciją.

Pertvarkant bausmių vykdymo sistemą ketinama perskirstyti personalo funkcijas, peržiūrėti atlyginimus, suvienodinti darbo krūvius. Daugiau dėmesio ketinama skirti pareigūnų motyvacijos ir kompetencijų kėlimo ugdymui.

Koncepcijoje numatyta keisti Probacijos tarnybos pavaldumą, įgyvendinus pokyčius ši tarnyba taptų pavaldi ne Kalėjimų departamentui, o Teisingumo ministerijai.

Turėtų nebelikti ir atskirų įstaigų vadovų, po reformos visi sprendimai bus priimami centralizuotai. Penitencine tarnyba pervadinto Kalėjimų departamento vadovas turės tris pavaduotojus, kurie kuruos atskiras, jiems priskirtas sritis.

Anot viceministro, pirmasis pavaduotojas taps atsakingas už Dinaminio saugumo valdybą, kuri bus kaip smegenų centras: analitika, planavimas, praktikos formavimas, sprendimų priėmimas, kuriai pavaldūs visi teritorinių skyrių vienetai, ir pareigūnai įstaigose jau bus nepavaldūs įstaigos viršininkui, o valdybai, koordinuosiančiai veiksmus. Antrojo pavaduotojo pavaldume bus sveikatos priežiūra, Resocializacijos ir užimtumo skyriai, o trečiojo – už administravimo padalinius, turto valdymo, viešųjų pirkimų, dokumentų, teisės, informacinių technologijų skyrius.

Tarnybos vadovui, anot koncepcijos bus tiesiogiai pavaldūs Mokymo centras, kuris turėtų tapti Kompetencijų valdymo valdyba, finansų, komunikacijos, imuniteto skyriai.

Pasak E.Jablonsko, koncepcija parengta, o rugsėjo mėnesį bus pradėtas detalus strategijos formavimas, todėl ministerija iš socialinių partnerių laukia objektyvių pasiūlymų ir diskusijų. Formuoti strategiją bus pakviesti ir kai kurie iš partnerių, iš kurių tikimasi diskusijos dėl galimų rizikų ir jų suvaldymo.

„Prašau jūsų nežiūrėti asmeniškai, vertinant kas neteks pareigų, o iš esmės, kaip į visumą. Čia koncepcija, kuri nubrėžia gaires ir kryptis, o dėl detalių dar turėsime tartis ir ieškoti racionaliausių sprendimų“, – prašė viceministras.

Tačiau koncepcija, pagal kurią bus pertvarkoma bausmių vykdymo sistema, nuvylė profesines sąjungas.

„Koncepcija kurią mes matėme labai panašu, kad galimai yra nukopijuota nuo jau įvykdytos policijos sistemos reformos, kurią iki šiol kritikuoja profesinės sąjungos. Matome, kad panašiai ketinama pasielgti ir su bausmių vykdymo sistema“, – po pristatymo sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas teigia, jog koncepcijoje pasigedo realių pokyčių.

„Pasigedome, kad pokytis, kuris vykdomas būtų pamatuotas, įvardinta konkreti nauda arba apskaičiuotas apčiuopiamas rezultatas, kurį jis atneš tiek sistemai, tiek pareigūnui, tiek visuomenei. Tai, kas buvo pateikta mums  labiau panašu į svajonę. Aišku, kad kažką norima keisti, tačiau pokyčiai, kurie buvo pristatyti labiau primena šachmatų figūrų perstumdymą lentoje“, – kalbėjo V.Jagminas.

Pasak LRITĮPS atstovės Jurgitos Mansevičienės, mechanizmas kaip mažinti administruojantį aparatą nėra blogas sumanymas, tačiau, jos manymu, Penitencinės tarnybos vadovui pakaktų ir dviejų pavaduotojų.

„Pateiktoje koncepcijoje matau jau dabar užprogramuotas problemas. Schemoje, atspindinčioje, kokios sritys bus priskirtos Penitencinės tarnybos pavaduotojams, mano manymu, Resocializacijos ir Saugumo valdymo skyrių turėtų kuruoti tas pats pavaduotojas, nes pataisos namuose šiuo metu yra tik du šie statutiniai skyriai ir jie turi bendradarbiauti. Pavaldumas skirtingiems pavaduotojams gali trukdyti bendradarbiauti dėl skirtingo vadovavimo, interesų ir tikslų“, – pastebėjo J.Mansevičienė.

Anot LRITĮPS atstovės, verčia abejoti ir tai, ar tikslinga naikinti įstaigų vadovus, nes įstaigos administratorius, kuris administruotų ir koordinuotų veiklą, paskirstytų darbus yra reikalingas, o štai pavaduotojų funkcijas visiškai galėtų atlikti ir skyrių viršininkai.

„Tačiau jei visgi manoma, kad įstaigoje nereikalingi vadovai – administratoriai, reikėtų gerai įsivertinti, jei darbų skirstymas bus pavestas skyrių viršininkams, ar jie pajėgūs jau šiandien imtis didesnės atsakomybės ir ar pakanka turimos kompetencijos. Imantis reformų būtina nepamiršti, jog nepakanka  pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą, teks taisyti atnaujinti ne vieną teisės aktą, pavyzdžiui, Apsaugos ir priežiūros instrukciją, Pataisos įstaigų tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisykles ir kitus. Tad vėl kyla klausimas ar koncepcijos sumanytojai pajėgs tai padaryti vienu metu?“- abejones ir nuogąstavimas išsakė J.Mansevičienė.

LRITĮPS atstovei antrina ir K.Pauliukas, sakydamas, kad vadovų panaikinimas padaliniuose, jo nuomone, yra klaidingas sumanymas, nes Kalėjimų departamentas toks, koks yra dabar – neįgalus spręsti  problemas.

„Kalėjimų departamentas tik paveda tam tikrus darbus daryti, bet atsakomybės neprisiima, visa atsakomybė guli ant vadovų pečių“, – teigė LRITĮPS pirmininkas.

Pristatant koncepciją profesinės sąjungos atstovai išgirdę, jog ketinama didinti pirminės grandies pareigūnų atlygį pasidžiaugė tuo, tačiau priminė nepamiršti ir vidurinės bei aukštesnės grandies pareigūnų, kuriems taikomi aukštesni reikalavimai, o darbuotojų trūksta dėl per menko atlygio.

Pasak VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, jau dabar matoma tendencija, kad iš aukštesnių grandžių „bėgama“ į žemesnę dėl atlygio, nes pirminės grandies pareigūnai, gauna priemokas už naktinį darbą, darbą švenčių dienomis ir kt., tad viską sudėjus paaiškėja, jog dirbti specialistu nebeapsimoka, nes atlygis menkas, o atsakomybė didelė.

Profesinių sąjungų pirmininkai kritikavo ir sprendimą dėl 12 val. pamainų, vietoj 24 val.

„Tokie pokyčiai užprogramuoja dalies žmonių sprendimą palikti šią tarnybą. Deklaravimas, kad darbo laiko pakeitimas iš 24 val. į 12 val. nėra menkas pakeitimas, neįtikina. Dalis pareigūnų paliks tarnybą, o vietoj jų nėra kam ateiti. Jau dabar pareigūnų trūksta. Kalbant apie sveikatą ir šeimos gerovę pamirštama, kad didelė dalis pareigūnų, pvz. dirbančių Vilniaus pataisos namuose, atvyksta į darbą iš visos Vilniaus apskrities, dažnai apie 60 km atstumu, tad kelionė į ir iš darbo sudaro apie 2-3 val. Dirbant po 12 val. minėtiems pareigūnams poilsiui liks mažiau laiko, nes į tarnybą jie privalės važiuoti dažniau, tai reiškia, kad nukentės ir laikas skirtas vaikams, šeimai. Taip pat didės išlaidos kurui, galiausiai tai atsilieps šeimos pajamoms, kurios mažės dėl didėjančių išlaidų“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Kaip teigė K.Pauliukas, panaši situacija ir kituose pataisos namuose.

„Tai ką išgirdome mums nepanašu į sistemos pertvarką, kurios vylėmės, tai – sistemos griovimas, kurios pasekmes pajus ne tik pareigūnai, bet ir visuomenė“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.

Profesinių sąjungų atstovai turėjo daug klausimų, į dalį jų buvo atsakyta, visgi, anot viceministro,  kiekviena koncepcijos pozicija bus nagrinėjama detaliau nuo rugsėjo mėnesio, kai bus rengiama koncepcijos įgyvendinimo strategija.

Profesinės sąjungos ragina Teisingumo ministeriją išgirsti pastebėjimus, o rengiant strategiją įsiklausyti į bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir profesinių sąjungų pastabas, pasitelkti kuo daugiau specialistų, išmanančių sistemą, kad pertvarka atneštų norimos naudos, būtų efektyvi ir šiuolaikiška, atlieptų tiek pareigūnų, tiek visuomenės lūkesčius.

Pagaliau vėl galime pakviesti savo narius keliauti kartu. Kviečiame pažinti Lietuvą, o šįsyk – dalį Žemaitijos.

PAPILĖ-ŠALTIŠKIŲ MOLIO KARJERAS-JURAKALNIO APŽVALGOS BOKŠTAS-MENČIŲ KARJERAS -VIEKŠNIŲ VAISTINĖ-VIEKŠNIŲ MALŪNAS-MAŽEIKIAI-TELŠIAI-PLUNGĖS DVARAS-RIETAVAS-LAUKUVA

Kelionės maršrutas: VILNIUS-KAUNAS-KRYŽKALNIS-PAPILĖ-NAUJOJI AKMENĖ-VIEKŠNIAI- MAŽEIKIAI-TELŠIAI-PLUNGĖ-RIETAVAS-LAUKUVA-KRYŽKALNIS-KAUNAS-VILNIUS

Kelionės data: š.m. rugsėjo 4 d. – rugsėjo 5 d.

Kelionės kaina profesinės sąjungos nariams ir jų šeimos nariams – 60 Eur.

Registracija vyksta iki rugpjūčio 25 d. el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė

informacija tel. 8-670-97001. Kelionės programa ir kita informacija yra pateikiama žemiau.

Rugsėjo 4 d. anksti ryte 5 val. išvykimas iš Vilniaus (sustojant Kaune), grįžimas – rugsėjo 5 d. apie 23 val.

1 diena. Rugsėjo 4 dieną (šeštadienį) apie 5 val. ryte išvykstame iš Vilniaus. Vykstame į Žemaitiją trumpam sustodami Papilėje. Aplankę Papilėje esantį S. Daukanto paminklą, vykstame į šalia Papilės esantį Šaltiškių molio karjerą (Marso kanjonus). 

Aplankome Šaltiškių molio karjerą (vadinami „Marso kanjonai“). Už penkių kilometrų į šiaurės rytus nuo Papilės, Šaltiškių kaime plyti Šaltiškių molio karjerai. Ankstyvojo triaso laikais, prieš 250mln. metų, čia tvyrojo dykumų klimatas. Dumbančiose lygumose tuomet kaupėsi aliuvio nuosėdos. Per milijonus metų irstant biotito ir raginukės mineralams, išsiskirdavo geležis, suteikusi šiems sluoksniams raudoną spalvą. Pasak mokslininkų, vaizdai primena Marso kosminių stočių panoramas.

Vėliau lankome Jurakalnio apžvalgos bokštą. Sustojame pasigrožėti Ventos upės vingiais ir Papilės apylinkėmis. Į pietus nuo senųjų, Pirmajame piliakalnyje įkurdintų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį. Tai Jurakalnis, mėgstama papilėniškių poilsio, pasivaikščiojimų vieta. Jurakalnio ir jį skiriančios griovos teritorija sutvarkyta, įrengtas medinis pėsčiųjų takas su laiptais į Jurakalnio viršūnę. Nuo Jurakalnio apžvalgos aikštelės atsiveria įspūdinga Ventos upės slėnio ir Papilės miestelio panorama su kitame krante stūksančiu mediniu buvusio malūno pastatu.

Aplankome  Menčių karjerą. “Amerikos kanjonai” – taip dažnai vadinami Naujojoje Akmenėje esantys ir iki šiol veikiantys karjerai. Čia jau daugelį dešimtmečių kasamos naudingos iškasenos. Statūs ir įspūdingi, beveik 40 metrų aukščio skardžiai, didesnių ir mažesnių akmenų krūvos. Dar 1932 m. Menčiuose buvo pradėtos kasti klintys kalkių gamybai ir cukraus pramonei. Dabar dalis iškasto karjero užtvindyta, tyvuliuoja dirbtiniai ežerėliai, kurie skalauja išlikusias klinčių atodangas. Užlietų ežerėlių pakrantės gausiai apaugusios aukštų žolių ir krūmų sąžalynais. Karjero lankytojus pribloškia vaizdas, primenantis rausvąjį Amerikos didįjį kanjoną.

Vykstame į Viekšnių vaistinę. Aplankome senosios vaistinės muziejų*. Viekšnių vaistinės muziejus – vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininkų šeimos gyvenamosiomis patalpomis bei paties vaistininko ranka rašyta visa vaistinės istorija. Tai autentiška iki mūsų laikų išlikusi XIX a. antroje pusėje įkurta vaistinė, net XVIII a. antroje pusėje statytame name, priklausiusiame prieš tai Viekšnių žydų bendruomenės šventiko palikuonims. Edukacijos* metu galėsime padegustuoti vaistažolių arbatos.

Vėliau vykstame pasigrožėti Viekšnių malūnu. Senasis vandens malūnas – tai tikras technikos paminklas. Jį 1897 m. pastatė Pranciškus Lengvenis. Buvo užtvenkta Ventos upė – supiltas pylimas, kuris pastojo kelią Ventos srovei ir privertė ją sukti malūno turbiną. Malūne buvo sumontuotos dvejos girnos, kruopų šatrai, piklius, milo vėlimo įrengimai.

Šiandien vyko  Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Valdymo komiteto posėdis, kuriame daug dėmesio skirta pareigūnų, tiesiogiai dirbančių „karščiausiuose“ taškuose, valdant migrantų krizę poilsio, psichologinės būklės bei  atlygio  klausimams.

VSAT atstovai informavo, kad dėl jaučiamo nuovargio, įtampų tarnybos pareigūnai gali patogiu būdu – asmeniniu, darbo telefonu ar mobiliosiomis programėlėmis – pasikonsultuoti su psichologais, kurių VSAT yra 7.

VSAT atstovai teigė, jog dirbdami didelės įtampos taškuose ir pajutę nuovargį, dvasinį ar psichologinį išsekimą pareigūnai taip pat apie tai turėtų informuoti užkardos vadovybę ar savo tiesioginį vadovą. Kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į situaciją,  bus sprendžiama kaip geriausiai padėti pareigūnui.

Anot VSAT atstovų, norima, jog dirbdami sudėtingomis sąlygomis, pareigūnai nepalūžtų, o prireikus, galėtų pailsėti ar laikinai galėtų vykdyti kitas funkcijas, pavyzdžiui vietoj  patruliavimo žaliojoje zonoje, saugotų migrantus ir pan.

Valdymo komitete buvo informuota ir apie tai, jog Laisvės TV ir A.Tapinas inicijavo pagalbos pasieniečiams akciją „Laikykitės, pasieniečiai“, kuri be pagalbos įvairiomis priemonėmis taip pat ketina pasiūlyti poilsį „Eglės“ sanatorijoje ar Paliesiaus dvare su migrantų krize kovojantiems pasieniečiams. Vidaus reikalų ministerija pasieniečiams norintiems atgauti jėgas laisvu nuo tarnybos laiku pasiūlė reabilitacijos centrus „Dainava“ ir „Pušynas“. Norėdama sužinoti koks pareigūnų skaičius tokia  priemone norėtų pasinaudoti,  VSAT el. paštu išplatino šią informaciją visiems padaliniams ir paprašė pateikti šiais pasiūlymais norinčių pasinaudoti pareigūnų skaičių. Taip pat VSAT sulaukė Laisvės TV pasiūlymo, skirto pareigūnų vaikams dėl vykdomų stovyklų.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba neliko nuošalėje ir taip pat nori, kad sunkiai įtampoje dirbantys pareigūnai prasmingai pailsėtų, tad ketina nuo š.m. rugsėjo 1 d.  pasiūlyti pasinaudoti  Juodkrantėje bei Palangoje esančių mokymo centrų infrastruktūra ir pailsėti su šeimomis. Visa su tuo susijusi informacija buvo pateikta rugpjūčio 16 d. per dokumentų valdymo sistemą.

Komitetas informuotas ir apie tai, jog po truputį iš užkardų iškeliami migrantai, tad ir pareigūnams bus kiek lengviau.

Dirbantiems Varėnos ir Vilniaus pasienio rinktinėse pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su sienos apsauga ir migrantų krizės valdymu arba tie, kurie buvo komandiruoti į minėtus „karštuosius“ taškus, už dirbtus viršvalandžius turėtų sulaukti piniginio atlygio, o ne poilsio dienų. Taip pat akcentuota, kad komandiruotėse esantys pareigūnai, kurie dirba tose vietose, kur dideli migrantų srautai gali, jei tik to nori, ir jiems turi būti leista dirbti viršvalandžius, išlaikant poilsio režimą, laikantis galiojančių teisės aktų.

VSAT vado pavaduotojas komiteto narių ir profesinių sąjungų paprašė nedelsiant informuoti, jei atsiras tokių užkardų, kurios nesilaikys šio susitarimo ir neleis norintiems dirbti viršvalandžius pareigūnams, laikantis įstatymų, tai daryti.

Maloni žinia, jog ketinama už š.m. rugpjūčio mėnesį pareigūnams, dirbusiems karštuosiuose taškuose, mokėti didesnius priedus. Klausimas dėl priedų dydžių šiuo metu sprendžiamas Vidaus reikalų ministerijoje. Planuojama, kad pareigūnai, kurie tiesiogiai dirba prie sienos Varėnos ir Vilniaus rinktinėse, ten kur didžiausia nelegalių migrantų problema,  turėtų gauti 50 proc. dydžio priedą. Dirbantys su migrantais, juos saugantys ar atliekantys kitus procesinius veiksmus – Užsieniečių registracijos  centras, pasienio užkardos, sienos kontrolės skyriai, kriminalinės žvalgybos skyriai – turėtų gauti 30 proc. priedą, visi kiti – administracija ir Pagėgių pasienio rinktinė sauganti sieną su Rusijos Federacija  – turėtų gauti 10-20 proc. dydžio priedą. Tokie pat priedai, atsižvelgiant į funkcijas kurias vykdė, turėtų būti mokami ir iš kitų vietovių komandiruotiems pareigūnams.

Šiuo metu atslūgus migrantų srautams, jeigu jie vėl nedidės, planuojama svarstyti trumpalaikių atostogų, pavyzdžiui 5 dienų, suteikimo kai kuriems pareigūnams, klausimą. Sprendimo teisė suteikti pareigūnui trumpalaikes atostogas bus patikėta tiesioginiams vadovams atsižvelgiat į kiekvieną situaciją  individualiai.

Valdymo komitete neužmirštas ir profesinės sąjungos nariams priklausančių 2 papildomų atostogų bei 5 sveikatinimosi dienų klausimas pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį. Nuspręsta, jog užsitęsus klausimo dėl išleidimo atostogų sprendimui iki š.m. lapkričio mėn., VSAT ir profesinės sąjungos pasirašys susitarimą, pagal kurį neišnaudotas papildomas atostogas ir dienas skirtas sveikatai gerinti profesinės sąjungos nariai galės gauti iki 2022 metų birželio.

Nelegalių migrantų krizė mūsų šalyje mobilizavo visas pajėgas veikti valstybės labui.

Talkinti pasieniečiams atskubėjo viešojo saugumo, policijos pajėgos, šauliai, kariškiai ir net pataisos įstaigų kinologai bei pareigūnai. Visuomenininkai suskubo klausti, kuo gali padėti žmonės ir jau „Laisvės Tv“ iniciatyva renkamos lėšos reikiamoms priemonėms pasieniečiams nupirkti „Laikykitės, pasieniečiai“.

Tačiau šiame bendrystės ir susitelkimo fone staiga išlenda tūlas profsąjungietis ir ima postringauti, kaip viskas blogai, čia pat sumodeliuodamas situaciją ir  galimas jos perspektyvas, viešojoje erdvėje dalindamas patarimus bei pastabas ministrei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadui ir politikams, gąsdindamas galimomis jų sprendimų pasekmėmis, taip matyt ir nesuradęs tiesaus kelio į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, vidaus reikalų ministrės ar bent jau Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado kabinetą. Ten, kur panašiems postringavimams bei pasiūlymams ir yra derama vieta šiandien.

Žūtbūtinis noras išsišokti ir pasakyti ką nors stebinančio, svarbaus ypatingų įvykių fone – šiandienos mūsų gyvenimo dalis. Lenktynės nuolat vyksta socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, nevertinant kokia iš to skalambinimo nauda. Tad šiandienos diletantų kakofonijoje valstybės saugumo klausimais kur kas patrauklesni nuoširdžiai migrantų krize susirūpinę žmonės ir net šiuo klausimu nesidominti haute couture madas reklamuojanti influencerė, nes jie bent jau nekenkia valstybei.

Kita vertus, jei neparėkausi „ant statinės“,  gali taip ir  likti gyvenimo paraštėse, nes niekam negalėsi pasigirti: „o juk aš sakiau!“, „matėte kaip aš dėjau?“,  – tik tas didelis „pirst“ netrukus išsisklaido ir, jei neturi idėjų, svarių siūlymų ir solidumo,  lieki vienas su savo puikybe nuošalėje.

Todėl nuoširdžiai keista, kai personalijos, vienaip ar kitaip susijusios tiek su valstybės sienos apsauga, tiek su valstybės tarnyba ir valstybės saugumu platina jautrią informaciją viešojoje erdvėje, kuri  šiandien yra ne tik smalsios bendruomenės taikinys.

Šio negrabaus skambėjimo viršūnėje atsiduria žmogaus teisių gynėjas, kuris matyt apimtas emocijų, socialiniuose tinkluose ištrimituoja nuomonę ir  įžvalgas, atsidurdamas žiniasklaidos viršūnėje ir vidaus reikalų ministrės nemalonėje.

Su visa pagarba žodžio laisvei – esame linkę manyti, jog tylėjimas – „auksas“, ypač panašiais atvejais.

Šioje viešoje kakofonijoje suvoki, kad valstybės interesai, valstybės saugumas yra niekis prieš garbėtrošką, tūnantį kone kiekviename mūsų.

Ir vis dėlto keistų tonų ir pustonių triukšme bei puikybės lenktynėse, galime girdėti ir andante tų organizacijų ir asmenybių, kurios atsispyrusios garbėtroškai randa būdų pasiūlymus ir pastabas teikti už uždarų durų, nesipuikuojant savo erudicija ir indėliu sprendžiant šiandien ypač opią nelegalių migrantų problemą, nes jie supranta, kad kalbame ne apie organizaciją X, o apie valstybę.

Loreta Soščekienė, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė

Rimantas Liepa, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas