Š.m. liepos 21 d. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja asmeniniu transportu tarnybos tikslais, taip pat dėl tų pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį asmeniniu transportu vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išlaidų kompensacijos dydžių peržiūrėjimo.

Dar 2022 m. vasario 21 d. Vidaus reikalų ministerija raštu suinteresuotoms institucijoms teikė derinti Vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1V-216 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kuriuo buvo siūloma 2 centais padidinti vieno kilometro išlaidų dydį, taip pat padidinti maksimalius važiavimo išlaidų kompensacijų dydžius: vietoj 0,24 buvo siūloma nustatyti 0,32, vietoj 1 – 1,3. Priėmus minėtą įsakymo projektą, važiavimo išlaidų kompensacijoms vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnams padidinti 2023 m. prireiktų 1 953,00 tūkst. eurų papildomai.

Deja, Finansų ministerija patvirtino, jog papildomų lėšų didesnėms važiavimo išlaidoms kompensuoti šiuo metu nenumatyta.

Anot atsakymą į LTPF raštą pasirašiusio vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus, padidintų važiavimo išlaidų kompensacijų 2023 m. mokėti nėra galimybių, o minėtas įsakymo projektas galėtų būti priimtas tik Vidaus reikalų ministerijai gavus papildomų valstybės biudžeto lėšų.

Finansų ministerijai atnaujinus 2023-2025 m. ekonominės raidos scenarijų ir įvertinus bendrą tuo metu besiklostančią šalies ekonominę ir geopolitinę padėtį, bus įvertintos galimybės finansuoti papildomas reikmes, kurios neįtrauktos į praneštus maksimalius asignavimų limitus.

Finansų ministerija informavo, jog tik pasibaigus šiam vertinimui ir priėmus atitinkamus finansinius sprendimus galėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 1V-216 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau – LTPF) ir Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga džiaugiasi, kad fizinis užtvaras (tvora) – apie 502 km atkarpose pasienyje su Baltarusija – pagaliau yra baigtas, tačiau primena, jog siekiant tvarios ir ilgalaikės gynybos bei saugumo architektūros koncepcijos kūrimo ir įgyvendinimo, būtina atlikti ir daug kitų darbų – baigti diegti sienos stebėjimo sistemą bei užtikrinti betarpišką lėšų skyrimą šios sistemos aptarnavimui ir remontui.

Galima reziumuoti,  jog tokios svarbos nacionalinio saugumo projektus Vyriausybė kartu su Vidaus reikalų ministerija visgi geba įgyvendinti ir per metus, atrasdama jiems įgyvendinti ir lėšų, ir pasirinkdama rangovus.

LTPF ir Nacionalinę pasienio pareigūnų profesinę sąjungą nustebino vidaus reikalų ministrės mintis jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kad tik A. Lukašenkos organizuota hibridinė ataka padėjo atskleisti valstybės sienos pažeidžiamumą.

Čia Jūs, gerb. ministre, rimtai? Jums tik ši organizuota hibridinė ataka padėjo atskleisti sienos pažeidžiamumą? Apie sienos stebėjimo sistemų diegimą ir pasienio stiprinimo būtinybę LTPF ir Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga kalbėjo jau nuo 2020 metų. Jeigu būtų įsiklausyta į šias pastabas dar 2020-aisiais – tiek fizinio užtvaro (tvoros) statyba, tiek kova su nelegaliais migrantais būtų ir kainavusi pigiau, ir buvusi lengvesnė bei efektyvesnė.  

Ko verti yra visi Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos esami ir buvę patarėjai nacionalinio saugumo klausimais, jeigu jiems reikėjo išgyventi A. Lukašenkos sukeltą migracinę krizę, kad suprastų, jog mūsų valstybinė siena yra pažeidžiama?

Tokiu atveju, galima teigti, kad kažkas neatliko namų darbų arba pritrūko kompetencijos, arba buvo pernelyg arogantiški, kad girdėtų, įsiklausytų į paprastų pareigūnų ir juos vienijančių profesinių sąjungų išsakomą susirūpinimą.

Keista skaityti ministrės mintis apie tai, jog VRM reikėjo identifikuoti pažeidžiamiausius valstybės sienos ruožus, kai ši informacija buvo visiškai aiški, tam nereikėjo sudarinėti nei darbo grupių, nei švaistyti brangaus laiko.

Siūlytume politikams, sprendimų priėmėjams ir jų komandoms atidžiau įsiklausyti, ką Jums nori pasakyti savo srities profesionalai, kurie kiekvieną dieną realiai vykdo jiems priskirtas funkcijas ir tarnauja Lietuvos valstybei ir jos piliečiams. Galbūt tada valstybei nereikės dvigubai mokėti už politikų priimtus profaniškus sprendimus.

Šiuo metu netinkamas laikas pasiduoti euforijai, nes spręstinų VRM problemų sąrašas labai ilgas, bet ar Jūs gerb. ministre esate pasiruošusi mus išgirsti?

VRM ministrės įrašas socialinėje paskyroje FB čia.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija informuoja, kad nuo 2022-07-01 įsigaliojo 2021 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1006 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo padidinti butpinigiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (toliau – pareigūnai) ir jų dydis tapo toks pat, koks yra karių bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų.

Maksimalus butpinigių dydis yra apie 708 Eur, mažiausias –apie 367 Eur.

Butpinigius gali gauti pareigūnai, kurie neturi nuosavo būsto, jį nuomojasi ir pateikia prašymus.

Svarbu žinoti, kad yra nustatyti šie butpinigių dydžiai (nuo 2022-06-01 bazinė socialinė išmoka – 46 Eur):

1. 11 bazinių socialinių išmokų, kai gyvenamosios patalpos nuomojamos Vilniaus miesto ar Vilniaus rajono savivaldybėje.

Šis dydis didinamas 15 procentų per mėnesį už vieną kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį ir po 5 procentus per mėnesį už kiekvieną kitą kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį, tačiau ne daugiau kaip 40 procentų už visus šeimos narius;

2. 9,6 bazinės socialinės išmokos, kai gyvenamosios patalpos nuomojamos Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ar Klaipėdos rajono, Palangos miesto arba Neringos savivaldybėse.

Šis dydis didinamas 15 procentų per mėnesį už vieną kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį ir po 5 procentus per mėnesį už kiekvieną kitą kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį, tačiau ne daugiau kaip 40 procentų už visus šeimos narius;

3. 7,3 bazinės socialinės išmokos, kai gyvenamosios patalpos nuomojamos Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Panevėžio miesto ar Panevėžio rajono savivaldybėse.

Šis dydis didinamas 15 procentų per mėnesį už vieną kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį ir po 5 procentus per mėnesį už kiekvieną kitą kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį, tačiau ne daugiau kaip 40 procentų už visus šeimos narius;

4. 5,7 bazinės socialinės išmokos, kai gyvenamosios patalpos nuomojamos kurioje nors kitoje, ne 1–3 punktuose nurodytoje, savivaldybėje.

Šis dydis didinamas 15 procentų per mėnesį už vieną kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį ir po 5 procentus per mėnesį už kiekvieną kitą kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį, tačiau ne daugiau kaip 40 procentų už visus šeimos narius.

Butpinigiai pareigūnui, jeigu nėra galimybių jį aprūpinti tarnybiniu butu, mokami iš tos statutinės įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, skirtų lėšų ir apskaičiuojami aukščiau nurodyta tvarka.

Tam, kad būtų mokami butpinigiai, pareigūnas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai:

• pasikeitė gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio dydis;
• buvo sudaryta nauja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis;
• pasikeitė pareigūno šeiminė padėtis;

apie tai turi raštu pranešti statutinės įstaigos vadovui ir kartu su pranešimu pateikti dokumentus, patvirtinančius pasikeitusias nurodytas aplinkybes, jeigu statutinė įstaiga neturi teisės atitinkamus dokumentus gauti iš registrų.

Butpinigiai pareigūnams mokami vieną kartą per mėnesį kartu su darbo užmokesčiu už praėjusį mėnesį.

Butpinigiai mokami atsižvelgiant į pareigūno ir nuomotojo sutartimi nustatytą nuomos mokesčio dydį, tačiau neviršijant aukščiau nurodytų butpinigių dydžių, kurie priklauso nuo atitinkamos savivaldybės ir šeimos narių skaičiaus.

Kai butipinigiai mokami ne už visą mėnesį, tai jų dydis apskaičiuojamas nuo aukščiau nurodyto dydžio butpinigių (priklausomai nuo savivaldybės ir šeimos narių skaičiaus), juos dalijant iš to mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginant iš dienų, už kurias pareigūnui priklauso butpinigiai, skaičiaus.

Kai pareigūnas išeina kasmetinių atostogų, butpinigiai mokami kartu su darbo užmokesčiu už visą kasmetinių atostogų laiką.

Parengė

LTPF teisininkė Olga Kilkinova

Kariuomenės vado Valdemaro Rupšio komentaru, dėl Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos keliamos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos aprūpinimo ginkluote ir ekipuote, problemos, pasipiktinusi pasieniečių bendruomenė rėžė, jog Kariuomenės vadas pamiršo esminius karybos principus – strategiją ir taktiką.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, praėjusiais metais Baltarusijos surengta hibridinė ataka naudojant nelegalius migrantus jau parodė, „kaip greitai ir efektyviai“ Krašto apsaugos  ministerija reaguoja į iššūkius bei atvėrė pasirengimo ginti tėvynę problemas.

Profesinė sąjunga mano, jog Kariuomenės vadas, sakydamas, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba „taikos metu turi užtikrinti savo tiesioginę funkciją, o kariuomenė – rengtis valstybės ginkluotai gynybai“, primiršo karybos pradžiamokslį.

„Siūlome Kariuomenės vadui prisiminti, kas yra strategija, taktika, o po to užduoti sau klausimą, ar Krašto apsaugos ministerija (toliau –KAM) turi kažkokią strategiją dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos, karinio konflikto atveju, integravimo į jos sudėtį, ką įpareigoja padaryti įstatymas?“ – sakė Rimantas Liepa.

Pasak Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės Loretos Soščekienės, kariuomenės vado komentaras, jog kiekvienas turi daryti savo darbą – šiuo metu nuskambėjo keistai, reikia ne įtaka dalintis, o kartu dėliotis, pergalvoti ir pasirengti veiksmingos gynybos planus, įtraukiant ne tik KAM struktūras, bet ir esančias Vidaus reikalų ministerijos žinioje.

„Norime priminti, kad valstybės siena, kurią saugo pasieniečiai – Lietuvos Respublikos teritorija. Karinio konflikto atveju ją turės ginti ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir Krašto apsaugos sistema. Ir jeigu taip nutiktų – ruoštis gynybai būtų jau per vėlu. Visi jau vakar turėjome būti pasiruošę, o tarnybos – suderinusios gynybos planus, kuriuos reikėtų tik aktyvuoti. Todėl Kariuomenės vadas pasieniečių tinkamu aprūpinimu ginklais, ekipuote bei pasirengimu valstybės gynybai turėtų būti susirūpinęs ne menkiau nei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas“, – sakė R.Liepa.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas R.Liepa priminė, jog gindami Lietuvą 1940 m. birželio 15 d. žuvo Ūtos sargybos viršininkas Aleksandras Barauskas, 1991 m. gegužės 19 d.  – pasienietis Gintaras Žagunis, 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio poste sušaudyti pareigūnai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas bei po kelių dienų nuo sunkių sužeidimų miręs Ričardas Rabavičius. Tad klausimai dėl pasieniečių aprūpinimo ekipuote ir ginkluote keliamas ne be pagrindo.

Nuorodą į karo vado komentarą, nuskambėjusį š.m. rugpjūčio 20 d. LRT televizijos laidos „Žinios“ reportaže apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų aprūpinimą, rasite žemiau.https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000230116/pasienieciai-skundziasi-kad-yra-apginkluoti-nepatikimais-ginklais-sako-kad-turimi-jau-yra-pasene

 Šiandien turėjęs įvykti konkursas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato  viršininko pareigas nukeltas, nepatvirtintais duomenimis, jis vyks rudenį. Neoficialiais duomenis, konkurse norą dalyvauti pareiškė 3 pretendentai, tačiau jų tapatybės profesinei sąjungai nėra žinomos.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko, tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas be nuolatinio vadovo – nėra gerai, ypač, kai sostinės policijoje gausu įsisenėjusių problemų, kurias būtina spręsti nedelsiant.

„Kita vertus, lieka laiko policijos bendruomenės diskusijai, žinoma, jeigu Policijos departamentas pristatys kandidatus į svarbų Vilniaus apskrities policijos postą“, – sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko, sostinės policijos bendruomenė laukia stipraus, vienijančio ir girdinčio pareigūnus vadovo ir mano, jog pretendentams yra laiko pasvarstyti kokių darbų imsis, jeigu laimės šias pareigas.

„Įstaigoje yra bene didžiausias istorijoje darbuotojų trūkumas, nepakeliami krūviai ir įtampa“, – didžiausias problemas įvardino profsąjungos pirmininkas. 

Primename, kad Vilniaus apskrities policija be vadovo liko, kai š.m. liepos pradžioje jis rotacijos tvarka buvo perkeltas į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą. Saulius Gagas Vilniaus policijai vadovavo nuo 2016 metų rugsėjo.

Profesinė sąjunga teigia, jog Vilniaus apskrities policijos bendruomenė laukia stipraus, idėjas generuojančio, aktyvaus, vienijančio ir girdinčio pareigūnus Vilniaus policijos vadovo.

Jau po kelių dienų, rugpjūčio 18 d. Policijos departamente vyks atranka į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas. Nepatvirtintais duomenis, konkurse dalyvauti pareiškė norą 3 pretendentai, tačiau jų tapatybės profesinei sąjungai nėra žinomos.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko, naujasis Vilniaus apskrities policijos vadovas ateis dirbti itin sudėtingu laikotarpiu, kai įstaigoje yra bene didžiausias istorijoje darbuotojų trūkumas, nepakeliami krūviai ir įtampa, tad jo laukia dideli iššūkiai – spręsti įsisenėjusias Vilniaus policijos problemas.  

„Jam teks ieškoti būdų, kaip pritraukti naujų darbuotojų, tikimės, jog jis gebės ir norės vienyti bendruomenę, spręsti problemas bei komunikuoti, taip pat ir su socialiniais partneriai. Tikimės tokio vadovo, koks yra kartą buvęs, kurio vadovavimo laikotarpiu sostinės policija visada pirmavo, tiek idėjomis, tiek sprendimais, tiek požiūriu į darbuotoją, tiek gebėjimu spręsti problemas ir bendrauti,“ – sakė V.Jagminas.

Primename, kad Vilniaus apskrities policija be vadovo liko, kai š.m. liepos pradžioje jis rotacijos tvarka buvo perkeltas į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą. Saulius Gagas Vilniaus policijai vadovavo nuo 2016 metų rugsėjo.

Vilniaus policijos bendruomenėje kilo diskusija kodėl Policijos departamentas neatskleidžia, kas pretenduoja į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas.

„Profesinės sąjungos nuomone, būtų šaunu, jeigu Policijos departamentas, kai organizuojami konkursai į ypatingai svarbias pareigas, tokias kaip Vilniaus apskrities policijos vadovo pareigas, dar prieš konkursą pristatytų jo dalyvius. Suprantame, jog tai nėra visuotiniai rinkimai, o konkurso dalyviai gauna vienodas sąlygas ir laimėtoją lemia gauti aukščiausi balai, visgi tokia praktika  pasiteisintų ir veiktų kaip dar didesnis skaidrumas“, – sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Vakar dienos metu Pravieniškių pataisos namų 3 sektoriuje nuteistasis, kuris panašiomis aplinkybėmis prieš kelis mėnesius buvo užpuolęs pareigūnę, šįkart trenkė Saugumo valdymo pareigūnui į veidą.

Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, vedant nuteistąjį iš kiemelio į gyvenamąją patalpą, šis nei iš šio, nei iš to trenkė pareigūnui.

Suduoti du smūgiai į veidą buvo stiprūs, suteikus pirmąją medicinos pagalbą, pareigūnas buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, o iš jos išleistas gydytis ambulatoriškai.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, šis įvykis dar vienas signalas, jog bausmių vykdymo vietose įsisenėjusios problemos ima sproginėti.

„Pastarasis įvykis dar kartą priminė, kad pareigūnų trūkumas – pavojinga tendencija. Ir šiuo atveju nuteistąjį turėtų lydėti du pareigūnai, deja, realybė kita, todėl ir grėsmės – auga. Vakar pareigūną užpuolęs nuteistasis yra iš drausmės būrio. Pareigūną užpuola ne pirmą kartą, vos prieš kelis mėnesius jis puolė pareigūnę. Manome, kad toks nuteistojo elgesys, byloja apie nepakankamas priemones, taikomas po incidentų ir nepakankamą drausmę bei kontrolę“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.

Profesinė sąjunga mano, jog pasivaikščiojimo kiemelyje Pravieniškių pataisos namuose būtų galima įrengti stebėjimo kameras  ir mygtuką, kurį paspaudęs nuteistasis pareikštų savo valią baigti pasivaikščiojimą, o atėję pareigūnai jį parlydėtų į gyvenamąją patalpą.

„Tam nereikia didelių lėšų ir galima padaryti nedelsiant. Šiuo metu pareigūnai, nuteistųjų pasivaikščiojimo metu, turi stovėti ir laukti tame pačiame kiemelyje, kai jų stebėjimą galima atlikti nuotoliniu būdu pasitelkiant vaizdo stebėjimo priemones. Įrengus papildomą mygtuką, nuteistasis, baigęs pasivaikščiojimą ar kitu atveju,  galėtų išsikviesti pareigūną, kuris jį palydėtų į gyvenamąsias patalpas. Minėtos priemonės, mano manymu, efektyvintų darbą, galbūt taip pavyktų pasiekti, kad parlydėti nuteistojo ateitų ne vienas, o  du pareigūnai, kaip nustatyta taisyklėse“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak K.Pauliuko, mažėjant darbuotojų skaičiui bausmių vykdymo vietose, grėsmės auga, jų ignoruoti negalima, o vadovybė turėtų ieškoti būdų kaip organizuoti darbą, kad pavojus darbuotojams sumažėtų iki minimumo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo komiteto  posėdyje buvo pristatytas dar vienas pokytis – Vilniaus penkto ir šešto policijos komisariatų sujungimas.

Iniciatyva sujungti Vilniaus miesto penktąjį ir šeštąjį policijos komisariatus, anot šios idėjos autorių, kilo pavykus trečiojo ir ketvirtojo policijos komisariatų sujungimui.

Tačiau Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas V.Jagminas mano, jog  trečiojo ir ketvirtojo komisariatų sujungimas, vargu ar galėtų būti teigiamas pavyzdys, nes po sujungimo žmonėms tenka vykti į komisariatą, gerokai nutolusį nuo jų gyvenamosios vietos, o internetinėmis policijos paslaugomis geba naudotis ne visi.

„Policija šiuo atveju nutolo nuo žmonių ir tai nėra gerai“, – sakė V.Jagminas,

Anot iniciatorių, aptarnaujamos teritorijos yra besiribojančios, kriminogenine padėtimi ir specifika panašios, komisariatai ir dabar dirba viename nuomojamame pastate, naudojasi bendru  tarnybinių automobilių parku, vykdo bendrą gyventojų priėmimą.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko, po pristatymo kilo daug klausimų, todėl Vilniaus apskrities policijos vadovybės buvo paprašyta pateikti Vilniaus šeštojo policijos komisariato prijungimo prie Vilniaus miesto penktojo PK priemonių planą ir naują Vilniaus miesto penktojo PK  struktūrą.

„Vykdant pokyčius darbuotojai turi būti įteikiami rašytiniai įspėjimai apie galimą atleidimą, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybės kalbos, jog to neketinama daryti, atrodo keistai“, – teigė Vitalijus Jagminas.

Valdymo komiteto posėdyje pokyčius pristatęs laikinai einantis pareigas Vilniaus apskrities VPK viršininkas Mindaugas Stravinskas sakė, jog rašytiniai įspėjimai apie galimą atleidimą nebus teikiami, o Vilniaus m. penktajame PK bus įsteigtos naujos pareigybės ir pasiūlytos Vilniaus miesto šeštojo PK pareigūnams.

Profesinių sąjungų atstovai pateikė daug klausimų dėl rašytinio įspėjimo apie galimą atleidimą, būsimos policijos komisariato struktūros, veiklos grupių skaičiaus ir prižiūrimos teritorijos suskirstymo.

Laikinasis Vilniaus apskr. VPK viršininkas suskubo patikinti, jog pareigūnams darbo pobūdis nepasikeis, gerės pareigūnų darbo sąlygos, veiklos grupių nemažės, bus trys veiklos skyriai, o pareigūnų darbo krūvius ketinama suvienodinti.

Anot M. Stravinsko, įgyvendinus pokyčius bus suvienodinta visų miesto policijos komisariatų struktūra ir dydis, atsiras galimybė suvienodinti pareigūnų krūvius, lanksčiau organizuoti darbą dėl didesnio pareigūnų skaičiaus, trijų veiklos skyrių.

Profesinės sąjungos mano, kad po žodžių junginiu „suvienodinti krūvius“ iš tiesų slypi darbo krūvių didėjimas pareigūnams.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas nėra toks optimistiškas dėl būsimų pokyčių, nes vadovybė nepagrindžia reformos tikslingumo.

„Vilniaus apskrities policijoje žmonių trūkumas yra didesnis nei kitose apskrityse. Visiškai tikėtina, jog pokyčiai gali paskatinti nepasitenkinimą bendruomenėse, o kai kurie pareigūnai išeiti iš tarnybos. Sprendimus palikti tarnybą dažniausiai lemia pareigūnų pervargimas, nepakeliami krūviai, įtampa, o pokyčiai įtampos sukelia dar daugiau“, – sakė V.Jagminas.  

Sujungti penktąjį ir šeštąjį Vilniaus miesto policijos komisariatus ketinama iki 2023 m. kovo 1 d. Jau netrukus  būsimų pokyčių priemonių planas bus pristatytas ir Policijos departamento Centriniame valdymo komitete.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga mano, kad pokyčiai Vilniaus policijoje turėtų vykti kartu su Policijos departamento numatytomis reformomis pereinant prie veiklos organizavimo „apygardų principu“, taip būtų išvengta nereikalingo sąmyšio ir būtų mažiau įtampos.

Neseniai vienas pareigūnas, kvalifikaciją kėlęs nuotoliniu būdu Kalėjimų departamento Mokymo centre pastebėjo, jog jam išduotą dokumentą pasirašė asmuo, kuris tuo metu jau beveik pusę metų nebedirbo Mokymo centro direktoriaus pareigose.                                                                                                  

Supratęs, kad dokumentas gali būti suklastotas, pareigūnas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą, prašydamas pagalbos, o ši – į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių, prašydama ištirti aplinkybes ir pradėti ikiteisminį tyrimą.

Įtarimai, jog kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas gali būti suklastotas, profesinės sąjungos nariui kilo po to, kai jis pastebėjo, kad dokumentą pasirašė buvusi Mokymo  centro direktorė, t.y. asmuo, neužimantis jokių pareigų minėtoje įstaigoje.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, šioje situacijoje galimai yra neteisėtos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio  (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 1 dalyje, požymių.

„Man, kaip profesinės sąjungos pirmininkui, šis faktas sukėlė nuostabą, kad gali vykti tokie dalykai ir ne bet kur, o Kalėjimų departamento Mokymo centre, Teisingumo ministerijos pavaldume esančioje įstaigoje! Todėl Imuniteto tarnyba turėtų patikrinti visus išduotus dokumentus ir įvertinti, kiek tokių pažymėjimų su neegzistuojančios direktorės parašais buvo išdalinta“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko, įprastai, kai žmogus išeina iš darbo, jo vardas ir pavardė nedelsiant dingsta iš darbuotojų sąrašo, dokumentų šablonų.

„Sunku patikėti, jog šiuo atveju įvyko žmogiška klaida, todėl tikiuosi, kad bus suskubta atsakyti tiek profesinei sąjungai, tiek pareigūnų bendruomenei, kodėl taip atsitiko“, – sakė K.Pauliukas.

Mokymuose dalyvavusio pareigūno gautas dokumentas, kaip atitinkamų kvalifikacinių žinių patvirtinimas, yra saugomas jo byloje, todėl jo klastotė – gali tapti rimta problema pačiam pareigūnui.

Pasak LRITĮPS pirmininko, pažymėjimas pasirašytas asmens, neužimančio nurodomų Mokymo centro direktorės pareigų, o tai reiškia negalinčio pasirašyti tokių  dokumentų, pareigūnui buvo atsiųstas iš Mokymo centro, o tai reiškia, jog atsakinga įstaiga disponavo žinomai suklastotu tikru dokumentu, nes, profesinės sąjungos nuomone, yra neįmanoma, kad Mokymo centre nebūtų žinoma, kas vadovavo šiai įstaigai Pažymėjimo išdavimo dieną, ir kas, iš tiesų, turėjo teisę pasirašyti ant tokios rūšies dokumento.

Profesinės sąjungos nuomone, yra didelė tikimybė, jog suklastoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai galėjo būti išduoti didesnei grupei pareigūnų.

Profesinė sąjunga paprašė Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus įvertinti nurodytas faktines aplinkybes ir spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimo, suklastojimo ir disponavimo šiuo žinomai suklastotu dokumentu. Taip pat – surinkti visapusę informaciją, ar Mokymo centras panašaus turinio suklastotų kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų nėra perdavęs ir kitiems pareigūnams.

Vakar vakare Marijampolės pataisos namuose įvykęs incidentas, kurio pasekmė – nuo patirtų sužalojimų miręs nuteistasis, sukrėtė ir bausmės vykdymo sistemos pareigūnų bendruomenę.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, kodėl įvyko šis tragiškas įvykis turėtų paaiškėti po tyrimo, tačiau jis neatmeta, kad tai yra ir vykstančių reformų pasekmė.

„Pareigūnų trūkumas didelis, su kiekviena reforma jų dar sumažėja. Tai, kad pasivaikščiojimo metu vienas kitą užpuola nuteistieji, rodo ir pačios sistemos silpnėjimą, taip pat tai rimtas signalas, kad grėsmių ne tik nuteistiesiems, bet ir pareigūnams daugėja. Esamos pareigūnų pajėgos nebespėja sukontroliuoti nuteistųjų, kai kurie dalykai lieka nepastebėti ir dėl baimės suklysti, nes tai, kas nuleidžiama iš viršaus įsakymų ir nurodymų pavidalu kartais kertasi su bausmių vykdymo kodeksu“, – sako LRITĮPS pirmininkas.

Pasak K.Pauliuko, po šio įvykio bus pradėti tarnybiniai patikrinimai ir kaltųjų paieškos, bet pirmiausia , ieškant kaltųjų, Teisingumo ministerija turėtų atsigręžti į save, nes, kas pasėjama – tai ir sudygsta.

„Įkalinimo įstaigoje žmonės atsiduria ne šiaip sau, jie atlieka bausmę ir nors visi nuoširdžiai norime, jog išėjusieji į laisvę čia daugiau nesugrįžtų – realybė kita. Todėl nepamatuoti režimo laisvinimai, pareigūnų tarnyboje trūkumas ir to toleravimas ir yra prielaidos, kurios sudaro sąlygas panašiems įvykiams. Ir jeigu į vakar įvykusį incidentą nebus rimtai pažiūrėta, apsiribota vien pareigūnų nubaudimu – panašūs įvykiai ims kartotis ir ne tik Marijampolėje“, – savo nuomonę išsakė K.Pauliukas.