VST vadovo krizėje pamiršti darbuotojai

Profesinės sąjungos stebėdamos nesiliaujantį švaistymąsi kaltinimais, kas dėl ko kaltas ir kas kuriais vadovavimo metais buvo geresni, tarp politikų, vidaus reikalų ministrės ir iš tarnybos savo noru išėjusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus teigia, jog besirinkdami priešrinkiminius taškus kiekvienas sau, visi jie pademonstravo, jog niekam iš tiesų nerūpi nei pati tarnyba, nei jos darbuotojai.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, yra teisinės priemonės išsiaiškinti atleidimo iš tarnybos priežastis ir teisėtumą, svarbiausia dabar – pradėti ieškoti naujo Viešojo saugumo tarnybos vado.

Viešas vidaus reikalų ministrės susikirtimas su R.Pociumi, kurį stebėjo visuomenė, pasak profesinių sąjungų atstovų,  tik iliustravo, kaip pastarasis vadovas elgdavosi su savo pavaldiniais.

„Jei generolas, nepaisant aplinkybių, leidžia sau arogantiškai ir nepagarbiai kalbėti su tiesioginiu įstaigos, kuriai yra pavaldus, vadovu, koks jis yra vadovas darbe bei koks jo bendravimo, vadovavimo stilius? Iš pareigūnų pasakojimų – tai buvo visiškai nedemokratiškas, arogantiškas vadovas, kurio valdymo laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybą paliko nemažai darbuotojų, o likusieji kenčia psichologinę įtampą“, – teigė V.Jagminas.  

Apie nepakenčiamą mikroklimatą antrina ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

„Šis generolas  turėtų nesiskųsti mobingu, o jei taip jaučiasi – vadinasi lazda turi du galus. Jo elgesys su pavaldiniais, nedemokratiškos sąlygos  atsigręžė prieš jį patį.  Ir jeigu jis sakosi mobinguojamas, tai būtent taip kaip dabar jis, jo vadovavimo metu, pasakojo, jautęsi dirbantieji  VST“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak profesinių sąjungų atstovų, iš darbuotojų pasakojimų, VST nebuvo toleruojama kita nuomonė, pareigūnai buvo persekiojami, neįtikusieji spaudžiami tarnybiniais patikrinimais, o bendravimas tarp vadovybės ir pavaldinių vyko vien raštais.

VAITĮPS pirmininkas prisiminė atvejus,  kai darbuotojai ir jų teisės buvo apgintos teisme vien profesinės sąjungos teisininkų dėka, vienas pareigūnas į darbą buvo grąžintas po to, kai buvo atleistas iš tarnybos nepagrįstai.

VST vadas ne kitaip elgėsi ir su profesinėmis sąjungomis,  į socialinį dialogą nesileido, kolektyvinių sutarčių nepasirašinėjo, susitikti nesutikdavo.

„ Mes kalbame apie valstybinę instituciją, dirbančią normaliomis demokratinės valstybės sąlygomis, kuri privalo užtikrinti darbuotojų sąlygas ir garantijas bei teisės aktų ir įstatymų vykdymą. Socialinis dialogas – vienas aspektų, kuris per pastarąjį dešimtmetį įvertintas ir tapo labai svarbus, kad valstybinėse institucijose, taip pat ir statutinėse, atsirastų ir plėtotųsi socialinis dialogas bei tinkamas darbuotojų atstovavimas ir išklausymas. Deja, socialiniam dialogui Viešojo saugumo tarnyboje nebuvo vietos. O į mūsų pastabas dėl VST vadovavimo stiliaus, darbuotojų sąlygų ir socialinio dialogo, dar praėjusios kadencijos politikų vadovybė – nekreipė dėmesio.“, – teigia VAITĮPS pirmininkas.

Puikiai socialinį dialogą tarp profesinės sąjungos ir VST iliustruoja šios įstaigos vadovo R.Pociaus atsakymas į prašymą surengti susirinkimą VST Kauno filiale.

2022 m. spalio 21 d. atsakymas į profesinė sąjungos prašymą susitikti: „Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) yra įvesta aukšto lygio kovinė parengtis ir padidėjo pareigūnų tarnybos krūvis, Tarnyba neturi galimybės dalyvauti bei suteikti patalpas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos organizuojamam susitikimui.

Tarnyba, siekdama konstruktyviai bendradarbiauti, siūlo raštu pateikti dominančius detalizuotus klausimus, į kuriuos Tarnyba atsakys savo kompetencijos ribose.

Tarnybos vadas gen. Ričardas Pocius“

Pasak LRITĮPS pirmininko, nenorėdamas bendrauti, VST vadas prisidengia kažkokia neva „aukšta kovine parengtimi“, kai tuo tarpu net sudėtingiausiu metu – per pandemiją ar migrantų krizę – su jomis kovojusios institucijos ir jų vadovai, kaip tik sustiprindavo socialinį dialogą, ir, net dėl situacijos pradėjus riboti tam tikras pareigūnų garantijas, tuoj pat paaiškindavo, kaip, pasibaigus ribojimams jos bus darbuotojams kompensuotos.

„Nežinau kokia kovinė parengtis VST šiuo metu, tačiau tai tik patvirtina vyraujančią aroganciją ir nenorą bendrauti ir bendradarbiauti. Kalbant apie socialines garantijas, pareigūnai jų negaudavo visa apimtimi ir dėl to skųsdavosi. VST darbuotojai skundėsi dėl nesuteikiamų papildomų garantijų pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kai pasinaudojant susitarime įtvirtinta formuluote „suteikti iki 5 dienų sveikatai gerinti“, vietoj penkių dienų pareigūnams VST vado sprendimu būdavo suteikiama mažiau. Nei vienos kitos statutinės institucijos vadovybė taip nesielgdavo, suteikdavo pareigūnams ne iki penkių, o visas penkias dienas sveikatai gerinti“, – kalbėjo K.Pauliukas.

Anot V.Jagmino, nors generolo R.Pociaus ir aukšta kvalifikacija, nei demokratiškais vadybos principais, nei bendražmogiškais, nei etiketą ar etiką atitinkančiai jis pasigirti negali, todėl vien aukštąjį išsilavinimą ir papildomus gebėjimus bei pasiekimus patvirtinantys dokumentai nepadės išmokti ir įgyti savybių, kurių žmogus tiesiog neturi.
„Šiuo atveju, kaip profesinė sąjunga siekiame, kad Vidaus reikalų ministerija neįklimptų diskusijose, o užsiimtų tuo, kas svarbu – skelbtų konkursą ir ieškotų naujo, gebančio vadovauti, o ne pasipuikuoti gebėjimų popierėliais, vadovo bei atlikti reikiamus pokyčius šioje struktūroje, išgujant saldafonizmą, įtvirtinant demokratinius principus, galiojančius ir kitose statutinėse, ne ką mažiau svarbesnėse, institucijose“, – sakė V.Jagminas.

Pareigūnų mirtys atskleidė – rūpinimasis jų sveikata yra imitacija

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga mano, jog mokslininkų parengti fizinio pareigūnų patikrinimo normatyvai – kelia daug klausimų dėl rengėjų kompetencijos ir siūlo neapsiriboti laikinu šių įgūdžių patikrinimo sustabdymu. Profesinės sąjungos nuomone, juos reikėtų peržiūrėti iš esmės, išsprendžiant kartu ir diskriminacinius aspektus, atsisakant pratimų skirstymo pagal lytį, taip pat išanalizuojant, kiek jie turi praktinės naudos pareigūnų tarnyboje.

dariaus ir gireno stadionas sporto centras begimo takas futbolo aikste

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa sako, kad profesinė sąjunga turi pasiūlymų, kuriuos norėtų aptarti su ministre bei įstaigų vadovais.

„Manome, kad racionalių pasiūlymų gali turėti ir kiti socialiniai partneriai, tad tikimės, jog ministrė norės mus išklausyti“, – sakė R. Liepa.

Anot R.Liepos, po kelių pareigūnų mirčių, būtina užbėgti tokiems įvykiams už akių, kad pavyktų išvengti mirčių ateityje skubiai reikia peržiūrėti normatyvų laikymo sąlygas ir taisykles.

Ką konkrečiai ketinama siūlyti keisti ar koreguoti, R.Liepa teigė išsakysiantis tiesiogiai ministrei, jei ji norės susitikti su profesinių sąjungų atstovais.

Tačiau atskleidė, kad profesinė sąjunga mano, jog pareigūnų sveikatai ir reabilitacijai skiriama per mažai dėmesio, o sveikatos patikrinimų metu per menkai gilinamasi į konkretaus pareigūno sveikatą.

„Štai buvome susidūrę su pasauliui didžiuliu iššūkiu tapusia pandemija. Nuo jos pradžios praėjo jau keli metai, tačiau esame beveik tikri, kad Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras nėra atlikęs kokių nors tyrimų dėl pareigūnų sveikatos persirgus Covid-19. Apie galimas neigiamas šios ligos pasekmes kalbama gana plačiai, tad manytume, kad persirgusių šia liga pareigūnų sveikatą vertėtų patikrinti nuodugniau, nepriklausomai ar jie sirgo be simptome ar sunkesne forma. Medicinos centras turėtų nevengti atlikti nuodugnesnį patikrinimą kilus net menkiausiai abejonei, o nustačius kažkokių pakitimų ar įtariant  tam tikrą ligą – atlikti daugiau tyrimų ir siųsti pareigūną ne pas šeimos gydytoją, o pas specialistus“, – sako R.Liepa.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko nuomone, apgailėtina situacija yra ir su reabilitacijos paslaugomis pareigūnams.

„Jeigu rimtai susirgai ar patyrei traumą, reabilitaciją gausi maždaug po pusmečio, kai ji reikalinga kaip galima greičiau, siekiant atstatyti sveikatą ar sumažinti galimas neigiamas pasekmes dėl traumos ar ligos. Tai yra tarsi nedidelės problemos žiūrint iš šono, na negavo reabilitacijos, nebuvo laiku patikrinta sveikata, perteklinis krūvis darbe, įtampa, tačiau kaip matome iš pastarųjų kelių tragiškų įvykių, turime pasekmes – staigi mirtis gavus didesnį fizinį krūvį“, – sako R.Liepa.

Todėl, anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, nėra pavienių problemų, jos susijusios ir fizinio pareigūnų patikrinimo procedūros sustabdymas, jei nebus rimtai peržiūrėtas ir atliktos korekcijos bei išspręstos gretutinės problemos – naudos neduos.

„Ir žinoma, būtina skatinti pareigūnus sportuoti, o vadovus tokias iniciatyvas palaikyti ne formaliai, o realiai, sudarant sąlygas ir vertinant tai, kaip reikalingą ir svarbią pareigūnų darbo dienos dalį“, – sakė R.Liepa.  

Netekome kolegės

Su giliu liūdesiu pranešame, kad š.m. spalio 23 d. netekome kompetentingos teisininkės, nuoširdžios ir draugiškos kolegės Margaritos Bakienės (1974.12.14-2022.10.23).

Nuoširdžiai užjaučiame velionės dukrą ir artimuosius. Tikimės, kad šviesus jos atminimas išliks visų ją pažinojusiųjų atmintyje.

Urna su palaikais bus pašarvota š.m. spalio 27 d. 09:00-11:45 val. M.K. Paco g. 4, Vilnius, 1-ojoje salėje.

Norinčiųjų atsisveikinti su Margarita, artimieji prašo atnešti simboliškai  gėlės žiedą.

Profsąjungų centro administracija

Atlyginimas ir darbo ginčų sprendimai – karščiausios susitikimo su vadovybe temos

 „Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga š.m. spalio 17 d. buvo susitikusi su įmonės vadovybe. Tokie susitikimai, kaip buvo susitarta, vyksta kas ketvirtį.

Pasak E.Plokščio, kadangi įvairių klausimų būta daug, susitikimas truko ilgiau nei tikėtasi.

Pagrindinis profesinės sąjungos siekis – didesni atlyginimai, buvo primintas ir šiame susitikime.

„Infliacija ir beprotiškai augančios išlaidos verčia dar aktyviau kalbėtis su vadovybe dėl darbuotojų atlyginimo. Todėl ir šį kartą, diskutuodami šiuo klausimu užtrukome ilgėliau nei aptariant kitus. Suprantame ekonomikos dėsnius, pelno siekiančios įmonės strategiją, visgi manome, kad komanda – vienas svarbiausių įmonės variklių, norint  ją išlaikyti, o prireikus pritraukti naujų kompetentingų darbuotojų, būtina kelti  atlyginimo dydį“, – sakė „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys.

Kitas „karštesnis“ klausimas – darbuotojų darbo ginčų sprendimas.

„Šiuo klausimu esame tvirti, neradus ginčo sprendimo galimybės įmonės viduje – ginčų komisijoje ar pan., visada ginsime darbuotojo interesus, taip pat ir teisminiu keliu. Susikalbėti ir išspręsti ginčą viduje yra pigiau ir naudingiau abiem pusėms, todėl ateityje tikimės būti išgirsti, kai kalbame apie „įsiplieskiančius“ atvejus filialuose“, – sakė E.Plokštys.

Pareigūnams laikant normatyvus svarbiausia – tinkamos sąlygos, po to – reikalavimai

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa š.m. spalio 17 d. dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos surengtame pasitarime  dėl fizinio pasirengimo reikalavimų vertinimo tobulinimo, sveikos gyvensenos tarp pareigūnų skatinimo.

Jame buvo išklausyti nuogąstavimai ir siūlymai, aptarta, ką tarnyboje reikėtų padaryti, kad būtų išvengta nelaimių, susijusių su nepakankamu pareigūnų judėjimu, silpna jų sveikata ir kaip tobulinti fizinio pasirengimo reikalavimų patikrinimo sistemą.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko,  surengdama pasitarimą VSAT taip reagavo į dviejų policininkų mirtį, kiek vėliau, pavedimą aptarti šį klausimą, nurodė ir Vidaus reikalų ministerija. 

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasiūlymus suskirstė į dvi grupes, kurių vienoje – problemos, kurias gali išspręsti pati tarnyba savo vidiniais dokumentais, nurodymais ir pan., kitoje – siūlymai, kuriuos įgyvendinant reikalingi teisinės bazės pataisymai ir pan.

Pasak R.Liepos, vienas Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos siūlymų, kuriam pritarė ir VSAT atstovai, ir kolegos iš kitų profsąjungų, jog organizuojant pareigūnų fizinių normatyvų laikymą būtų įvestas temperatūros cenzas. Pasiūlyta, jog galima būtų nustatyti, kad pareigūnai laikyti normatyvus gali, kai temperatūra lauke yra ne žemesnė nei + 5 ir ne aukštesnė nei +20 laipsnių.

Profesinė sąjunga taip pat išsakė savo nuomonę ir susirūpinimą, jog kai kurie fiziniai pratimai, įtraukti į normatyvų laikymą, pareigūnui neturi praktinės vertės. Profesinė sąjunga iškėlė problemą, jog normatyvuose įskaitomieji pratimai suskirstyti pagal lytį, o tai – diskriminacija.

„Mes manome, kad jeigu pareigūnai dirba vienodą darbą, gauna vienodą atlygį, tuomet turi teisę pasirinkti pratimų rūšį, neskirstant jų į moteriškus ir vyriškus. Mūsų nuomone, fizinis patikrinimas turi būti  adaptuotas visoms lytims  neskirstant, juolab, kad Europos Sąjungos praktika rodo, jog gali atsirasti ir kitų lytį apibrėžiančių formų“, – sakė R.Liepa.

Diskutuojant apie pokyčius, kurie svarbūs pareigūnams, buvo atkreiptas dėmesys ir į bėgimo trasų parinkimą. Profesinės sąjungos nuomone, danga visoje trasoje turėtų būtų vienoda, be įkalnių ir nuokalnių.

Priminta, jog būtina skirti 20 minučių pertrauką tarp pratimų (ji šiuo metu yra reglamentuota),  jog pareigūnai spėtų pailsėti.

Anot R.Liepos, susitikime buvo siūlyta, jog dalį normatyvuose numatytų pratimų (tokių kaip savigyna ir šaudymas) pareigūnai galėtų išlaikyti šių užsiėmimų metu, taip sumažinant įtampą normatyvų laikymo dieną, palengvinant instruktorių darbą, taupant laiką bei pareigūnų sveikatą.

Susitikime skirtas dėmesys ir pareigūnų psichologiniam  konsultavimui bei esamoms spragoms šioje srityje.

„Psichologinis konsultavimas pareigūnams  yra svarbi sritis, nes dėl didelio krūvio, įtampos, pareigūnai jaučia papildomą baimę prieš kompleksinius patikrinimus, tai – kenkia sveikatai“, – sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas.

Kalėjimų departamentas suskubo ieškoti vadovų, kurių pareigų nuo Naujųjų metų neliks

Kalėjimų departamentas likus vos kiek daugiau nei dviem mėnesiams iki momento, kai bus atsisakoma įstaigų vadovų, o visos bausmių vykdymo sistemos įstaigos taps pavaldžios Kalėjimų departamentui, staiga suskubo ieškoti naujų direktorių į Pravieniškių ir Alytaus pataisos namų vadovų postus, paskelbdami š.m.  spalio 18 dieną apie atrankas.

Pamačiusios tokius skelbimus profesinės sąjungos nustebo, kodėl staiga jų prireikė, kai žinoma, jog nuo 2023 metų sausio 1 d., dėl vykdomos bausmių vykdymo sistemos reformos, numatyta, jog tokios pozicijos, kaip pataisos namų direktorius, įstaigose nebeliks, o visos jos bus tiesiogiai pavaldžios Kalėjimų departamentui.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, Pravieniškių pataisos namai be nuolatinio direktoriaus dirba nuo 2021 m . liepos , Alytaus pataisos namai – nuo š.m. gegužės vidurio.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas teigia, jog toks sprendimas stebina.

„Kiek gi kainuos tų naujų viršininkų išlaikymas ir ar tokie sprendimai yra pagrįsti ir teisingi? Nes akivaizdu, kad jeigu reformos įgyvendinimo planuose numatyta atsisakyti vadovų, logiška, kad vos priėmus naujus, netrukus juos reikės atleisti arba siūlyti užimti žemesnes pareigas. Jeigu teks atsisveikinti su naujais vadovais, jiems teks išmokėti išeitines išmokas. Man tai panašu į kažkokį nelabai gražų žaidimą“, – sakė V.Jagminas.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko, galime tik spėlioti dėl atrankų į direktorių pozicijas, tačiau tai skatina mąstyti apie kažkokius neskaidrius ir negražius dalykus, galbūt Kalėjimų departamentui skubiai prireikė įdarbinti galimai „lojalius“ ar kitaip dar vadinamus „savus žmones“, tačiau tai jau mūsų interpretacijos.

Profesinės sąjungos nustebusios ir norėtų sužinoti ar Teisingumo ministerija, kuri atsakinga už bausmių vykdymo sistemos  pertvarką,  žino apie tai ir kokia jos nuomonė,  ar tokie Kalėjimų departamento sprendimai racionalūs? O gal Teisingumo ministerija ketina stabdyti šiuos procesus?

Abi profesinės sąjungos ketina raštu kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad ši paaiškintų, kodėl likus kiek daugiau nei dviem mėnesiams iki įsigaliosiančių pokyčių staiga prireikė naujų vadovų ir kiek lėšų toks sprendimas pareikalaus?

Ačiū šventės rėmėjams ir organizatoriams

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga neseniai atšventė 20 –ies metų veiklos jubiliejų. Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šios šventės organizavimo.

Nuoširdus ačiū „Handmade Candles“ šeimos verslui iš Šiaulių, už dosnumą paremiant šventę dovanomis už mažesnę kainą;  įmonei „Ugnies Šokis“, surengusiai fantastišką pasirodymą mūsų renginio vakare;  Raudondvario oranžerijos restoranui, už labai gardų maistą bei aukščiausio lygio aptarnavimą; renginių įmonei „OWEXX“ už profesionalumą, o ypač Živilei už pagalbą viso renginio metu ir už tai, kad šventės šeimininkams nekilo jokių rūpesčių.

Visiems Jums labai AČIŪ!

Kęstutis Pauliukas

LRITĮPS pirmininkas

Darbdavys teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė

Teismas: „Jeigu pareigūnas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, tai nereiškia, jog tokio pareigūno tarnybinė veikla negali būti įvertinta labai gerai“.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą nepritarti pareigūnės 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimui „labai gerai“ ir jos praėjusių metų tarnybinę veiklą vertinti „gerai“ teismas panaikino.

2022 m. rugpjūčio mėn. įsiteisėjo teismo sprendimas administracinėje byloje prieš Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir įstaiga) dėl tarnybinės veiklos vertinimo.

Pareigūnė su skundu kreipėsi į teismą, argumentuodama, kad jos 2021 m. tarnybinę veiklą įstaigos vadovas nepagrįstai vertino „gerai“, nors Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – Vertinimo komisija) ją buvo įvertinusi „labai gerai“.

Vadovaujantis teisiniu reguliavimu, pareigūną į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo. Jis gali pritarti vertinimo komisijos sprendimui ir siūlymui, bet gali motyvuotai jiems nepritarti.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius nepritarė pareigūnės vertinimui „labai gerai“, remdamasis jos tiesioginio vadovo neva motyvuotu vertinimu bei ta aplinkybe, jog pareigūnė 2021 m. turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą. Tačiau tokie įstaigos vadovo motyvai pasirodė ir nepagrįsti, ir neteisėti.

Tiesioginio vadovo vertinimas, kuriuo savo sprendimą grindė įstaigos vadovas, buvo neaiškus ir visiškai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareigūnės anketa parodė, jog jos tarnybinės veiklos įsivertinimas nesutapo su tiesioginio vadovo vertinimu pagal atskirus kriterijus. Tačiau, nors teisės normose yra imperatyviai reikalaujama tiesioginiam vadovui raštu pagrįsti, kodėl jis kitaip vertina pareigūno tarnybinę veiklą, nei šis pats save, konkrečioje situacijoje jokių pagrindimų ir argumentų nebuvo dėstoma. Todėl nebuvo aišku, nei kodėl tiesioginis vadovas prasčiau vertino pareigūnės tarnybinę veiklą, nei ji pati, nei kodėl įstaigos vadovas tokiame tiesioginio vadovo vertinime matė pakankamą argumentaciją prastesniam pareigūnės vertinimui. Teismas sprendime pažymėjo, jog „tiesioginis vadovas raštu visiškai nemotyvavo savo išvados dėl pareiškėjos 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimo“, o tuo buvo nesilaikoma privalomų teisės aktų reikalavimų.

Dėl įstaigos vadovo motyvo nevertinti pareigūnės 2021 metų tarnybinės veiklos „labai gerai“, nes pareigūnė 2021 m. turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą, teismas labai aiškiai pakartojo poziciją, kuri šiaip yra aiški tiek iš teisino reguliavimo, tiek iš teismų praktikos: „jeigu pareigūnas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, tai nereiškia, jog tokio pareigūno tarnybinė veikla negali būti įvertinta labai gerai“. Juolab pabrėžtina yra tai, kad, iš tiesų, pareigūnei tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2021 m. vasarį, tačiau už tarnybinį nusižengimą, kuris buvo padarytas dar 2020 m. gruodį. Kai 2021 m. pavasarį buvo atliekamas pareigūnės 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimas, jau buvo atsižvelgta į tai, jog vertinamo laikotarpio pabaigoje ji buvo padariusi tarnybinį nusižengimą. Ir jau tada ši faktinė aplinkybė padarė lemiamą įtaką 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo rezultatams. Todėl akivaizdu, jog įstaigos vadovas, dvejų metų tarnybinės veiklos vertinimų metu pakartotinai vertindamas tą pačią pareigūnei nepalankią aplinkybę, kaip lemiančią vertinimų rezultatus, priėmė neteisėtą sprendimą.

Teismas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą nepritarti pareigūnės 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimui „labai gerai“ ir jos praėjusių metų tarnybinę veiklą vertinti „gerai“ panaikino.

Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūnės 2021 metų tarnybinę veiklą „labai gerai“, buvo suformulavusi siūlymą nustatyti jai 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Įstaigos vadovui, priėmus nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą, toks siūlymas, suprantama, nebuvo įgyvendintas. Tačiau Šiaulių tardymo izoliatorius teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Ir 2022 m. rugpjūčio mėn. įstaigos direktoriaus įsakymu pareigūnei buvo nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas, kaip ir buvo siūliusi Vertinimo komisija.    

Rekordinė savaitė – mūsų daugiau nei 500

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, susikūrusi vos prieš trejus metus perkopė 500 narių skaičių ir toliau sparčiai auga. Suskaičiavus trejų metų statistiką, profesinės sąjungos augimas sudaro mažiausiai 100 narių per metus.

O praėjusi savaitė galima sakyti buvo rekordinė, pagal norinčiųjų tapti nariais, skaičių. Nariais tapo 122 žmonės, iš kurių – 102 pasieniečių mokyklos kursantai ir 20 – pareigūnų.

Sveikiname naujus narius, dėkojame už parodytą pasitikėjimą ir kviečiame būti aktyviais, kilus klausimams nebijoti klausti, matant problemas – jas kelti ir visaip kitaip dalyvauti bei prisidėti prie Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinės sąjungos veiklos.   

Primename, kad mes – ne meškėnai, atsargų nekaupiame, viskuo dalijamės su nariais.

Jungiam aukštesnę pavarą ir judame link 600!

Nacionalinė pasienio pareigūnų profsąjunga: „Lėšų rotacija – geriausias sprendimas iš galimų, tačiau neturi tapti norma“

Vakar Vidaus reikalų ministerijoje, kaip buvo nuspręsta vasaros pabaigoje,  susitiko profesinių sąjungų, tarnybų atstovai ir ministrė Agnė Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministerijos nuotr.

Susitikimo pradžioje ministrė akcentavo, kad tokio formato susitikimai būtini ir ji tikisi, kad tiek ministerijos tiek profesinių sąjungų, tiek tarnybų tikslas vienas – spręsti problemas ir siekti geresnių pareigūnų darbo sąlygų bei motyvacijos didėjimo.

Pasitarimo dalyviams buvo pristatytas Valstybės tarnybos įstatymo projektas. Kalbėta apie tai, kad tiek minėtas įstatymo projektas, tiek ir Vidaus tarnybos statutas turėtų būti labai glaudžiai susiję, todėl kol nebus  bazinių Valstybės tarnybos įstatymo gairių, nėra kuo remtis kuriant Statutą.

Ministrė išklausė profesinių sąjungų atstovų nuogąstavimų dėl į pabaigą einančių metų biudžeto bei kitų metų biudžeto atskiroms institucijoms.

Vidaus reikalų ministerija pristatė preliminarią informaciją dėl būsimo biudžeto ir akcentavo, jog jis bus pakankamas, kad institucijos galėtų vykdyti veiklą, o pareigūnų darbo ir aprūpinimo sąlygos neprastėtų.

Preliminarų biudžetą susitikime pristatė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. Vadas patikino, jog planuojamų biudžeto lėšų turi pakakti tiek vertinimams, tiek skatinimas, tiek infrastruktūrai gerinti.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, kitų metų biudžeto projekte VSAT‘ui numatytos lėšos aprūpinimui, siekiant užtikrinti karinį standartą, ginkluotę, infrastruktūrai tvarkyti ir kt., tačiau plačiau ir detaliau apie tai, narius profsąjunga informuos vėliau, kai bus patvirtintas biudžetas ir kai bus žinomos išlaidos pagal tam tikras eilutes.

Pradėjus kalbą apie biudžetinių lėšų rotaciją tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento profesinių sąjungų nuomonės išsiskyrė. Priminsime, kad kiek anksčiau buvo diskutuojama, jog lėšomis, skirtomis įrangos pirkimui, kurių neįsisavina, VSAT susikeistų su Policijos departamento atlyginimams sutaupytomis lėšomis (identišką sumą), kad būtų galima įvertinti VSAT pareigūnus taip siekiant, jog jie nenukentėtų.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, vienos profesinės sąjungos tokiam sprendimui pritartų ir palaikytų, kitos – ne.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga mano, kad šiuo metu tokia lėšų rotacija yra ir išeitis, kai nėra geresnių variantų todėl, kad užtikrinami dviejų institucijų poreikiai, o dėl tokio sprendimo išlošia pareigūnai. Visgi anot pirmininko Rimanto Liepos, tai turėtų būti išimtis ir negalėtų kartotis metai iš metų.

„Lėšos turėtų būti planuojamos taip, kad ateityje panašūs sprendimai nepriešintų nei pareigūnų, nei  profesinių sąjungų tarpusavyje“, – sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas. Susitikime pasieniečių profesinės sąjungos pirmininkas taip pat sakė, jog praėjusiame susitikime ministrės teiktas panašių pasitarimų siauresniame rate pasiūlymas buvo labai geras, todėl pasiūlė  įgyvendinti tai praktikoje, nes dabar profesinės sąjungos, ministerija ir atskiros tarnybos vadovaujasi skirtingais skaičiais bei informacija, o siekiant ministrės išsikelto tikslo – bendromis jėgomis siekti vieningo tikslo – tikslia informacija reikėtų pasidalinti, tai leistų teikti pasiūlymus ir be interpretacijų informuoti apie priimamus arba rengiamus įstatymus, planuojamą biudžetą ir kita.