Kodėl vienos profesinės sąjungos užauga ir įgauna svorio, o kitos – ne?

Neseniai viešojoje erdvėje pasirodžiusi vienasmenė nuomonė, nepagrįstai menkinanti žinomos Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos įvaizdį, paskatino atsakyti į klausimą, kodėl gi vienos organizacijos auga ir plėtoja veiklą, imasi didelių darbų, o kitos taip ir lieka pradiniame taške.   

Profesinių sąjungų misija ir tikslai – siekti gerų sąlygų darbe, socialinių garantijų ir gero mikroklimato –  beveik vienoda, tačiau vienos, vos pasakius pavadinimą ar jo lyderio pavardę mums iškart žinomos, kitų – nei pavadinimas, nei lyderis nieko nesako.

Visos profesinės sąjungos startuoja panašiai – nuo idėjos arba nuo susiklosčiusios blogos situacijos vienoje ar kitoje veiklos srityje, kai kažkas iš kolektyvo tiesiog priverstas imtis lyderystės. Niekam ne paslaptis, kad profesinės sąjungos negauna jokių lėšų iš valstybės, tad vienintelis jų pragyvenimo šaltinis – nario mokestis, iš kurio mokami patalpų nuomos mokesčiai, telkiama komanda – teisininkai, administratorius, buhalteris ir pan. – veiklai vykdyti. Todėl svarbiausias išskirtinumas – gebėjimas efektyviai dirbti narių naudai ir lyderis, kuris nebijo ginti savo narių, turi idėjų ir jomis geba užkrėsti kitus.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, jau po kelerių profesinės sąjungos veiklos metų atsiskleidžia kai kurių profesinių sąjungų vadovų siauri interesai, idėjų stoka ir per didelės ambicijos, kurios vietoj pažangos ir ėjimo pirmyn, tampa organizacijos stabdžiu.

„Laiku nariams neįsikišus, tai gali tapti organizacijos stagnacijos ir konfliktų su kitomis organizacijomis priežastimi. O kaip kitaip pritrauksi dėmesį, jeigu ne garsiai šaukdamas ir rodydamas pirštu į tas organizacijas, kurios yra visa galva aukščiau ir pažengusios toliau. Tokie metodai, kurį laiką veikia, tačiau ilgainiui, nariai susipratę palieka tokią organizaciją arba pereina į kitą, kurios veikla grįsta ne rėkimu, o realia veikla, jos pasiekimai ir darbai lengvai pamatuojami“, – sakė R.Katinienė.

Anot Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, būtent asmeniniai siauri interesai užkerta galimybę profesinei sąjungai augti, pasiderėti dėl pozicijų, inicijuoti pokyčius, pakovoti, kai reikia.

„ Kaip gali kovoti, kažko reikalauti, dėl kažko derėtis, kai naudojiesi išskirtinėmis įstaigos vadovų suteiktomis privilegijomis? Tokiais atvejais kyla noras patampyti profesinę sąjungą už virvučių ir „prisirišti“ ją prie savęs. Eidama į tokį sandorį profesinė sąjunga  praranda dalį savo nepriklausomumo, o nepriklausomybė – pamatinė profesinės sąjungos vertybė“, – sako V.Jagminas.

Kalbintų profesinių sąjungų lyderiai vieningi – dažniausiai į kitus bado ir apie tariamas ydas kalba tie, kurie neturi kuo pasigirti – tai niekam nežinomos, globalių klausimų nesprendžiančios ir nesuprantančios, kodėl kitos profesinės sąjungos yra pripažintos, gerbiamos, su jomis derasi darbdaviai, kaip ekspertus kalbina žiniasklaida, o narių gretos tik auga.

Ar yra receptas, kaip tapti žinomai organizacijai, pasak LPPS pirmininkės R.Katinienės, reikia daug ir sunkiai dirbti, nuosekliai, nuoširdžiai, neskaičiuojant darbo valandų ir būtinai turi turėti drąsos veikti, nebijoti kartais „gauti“ per galvą, stipriai skaudžiai, bet nesustoti ir eiti pirmyn.

Pasak R.Katinienės, puikus darbščios ir nestovinčios vietoje profsąjungos pavyzdys LRITĮPS ir jos lyderis  pirmininkas Kęstutis Pauliukas, kurio ilgamečio darbo rezultatas – stipriai išaugusi, į gretas pritraukusi daug bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir darbuotojų profesinė sąjunga, sugebėjusi ir kovojanti dėl svarbių klausimų, pripažįstama darbdavių, ir tai, jog su šios profesinės sąjungos lyderiu vyksta darbdavio socialinis dialogas yra privalumas, o ne minusas.

„Ši organizacija moka ir su plakatais gatvėje pastovėti, ir nebijo eiti į teismus, kai nepavyksta išspręsti globalių klausimų, ir derėtis su darbdaviu kaip lygiavertis partneris“, – sakė R.Katinienė.

Kodėl kartais vienos ar kitos profesinės sąjungos turi skirtingą įtaką? Kodėl skiriasi net tų pačių vadovų požiūris į vieną ar kitą profesinę sąjungą, ar profesines sąjungas veikiančias įstaigoje? Atsakymas, anot V.Jagmino, veikla.

„Viskas priklauso nuo profsąjungos veiklos. Jei dirbi, sieki, esi iš tiesų nepriklausomas – su tavim deramasi, esi vertinamas, nepriklausomai patinki darbdaviui ar ne. Svorį organizacijai suteikia jos nuveikti darbai. Nėra darbų – nėra pripažinimo, nėra organizacijos veido“, – sako VAITĮPS pirmininkas.

Pasak R.Katinienės, negali būti vienodi pasiekimai ir įvertinimas, nes mes skirtingai veikiame, skirtingai matome, skirtingai sprendžiame problemas.

„Jei profesinė sąjunga pirmiausia ieško dialogo, ir stengiasi problemas spręsti dialogo būdu, kaip kad yra ir Pravieniškių pataisos namuose, o ne iškart mojuoja kalaviju, mano manymu didelis pasiekimas“, – sakė ji.

Ir pabaigai, jei nusprendėte pasirinkti profesinę sąjungą ne tik klausykite, ką kalba jos vadovai, pasidomėkite kelių pastarųjų metų darbais, laimėtomis bylomis ir procesais. Jei profesinė sąjunga nesigiria nuveiktas darbais, o menkina kitus, verta susimąstyti, gal tų darbų ir nėra daug nuveikta.

Valdymo komitete sprendimai dėl Kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo

Balandžio 14 d. nuotoliniu konferenciniu ryšiu vyko Centrinio valdymo komiteto posėdis, kuriame ne maža dalis klausimų buvo susijusi su Kolektyvinės sutarties nuostatų taikymu profesinės sąjungos nariams, t.y. atostogų sveikatinimui suteikimas, patarėjo pareigybės, skirtos Kolektyvinės sutarties įgyvendinimo koordinavimui steigimas Policijos departamente, vienos dienos (laisvadienio) suteikimas profsąjungos nariui auginančiam 1 vaiką iki 8 metų mažiaus ir kt.

Centrinio valdymo komitetas, nutarė siūlyti Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdyboje įsteigti patarėjo pareigybę (pagal terminuotą darbo sutartį), kurios paskirtis – Kolektyvinės sutarties nuostatų koordinavimas ir įgyvendinimas.

Komitete diskutuota dėl Valdymo komitetų steigimo specializuotose policijos įstaigose. Sutarta, jog Lietuvos policijos kelių tarnyboje, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, Lietuvos policijos mokykloje ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinėje „ARAS“ valdymo komitetai nesteigiami, o esant poreikiui šių specializuotų įstaigų aktualūs klausimai bus sprendžiami per Centrinį valdymo komitetą. Klausimas dėl valdymo komiteto steigimo ar nesteigimo Lietuvos kriminalinės policijos biure atidėtas.

Komitetas nagrinėjo ir pareigūnams aktualų  – atostogų sveikatos gerinimui suteikimo profesinės sąjungos nariams pagal 2021 m. Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų 7 punktą – klausimą.

Nutarta pritarti Policijos departamento pozicijai dėl 5 darbo dienų sveikatos gerinimui suteikimo profesinės sąjungos nariui pagal 2021 m. Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų          7 punktą. Departamento siūlymu 5 darbo dienas sveikatos gerinimui bus suteikiamos per Policijos darbuotojų savitarnos portalą laikantis šių nuostatų:

  • Darbuotojai turės patvirtinti savo narystę profesinėje sąjungoje 2020 m. spalio 16 d.;
  • Darbuotojai, pageidaujantys, kad jam būtų suteikta iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, turės patvirtinti, kad 2021 m. nesinaudojo ir nesinaudos 2021 m. nacionalinės kolektyvinės sutarties 7 punkte numatyta lengvata mokymosi atostogoms;
  • Darbuotojai suteiktas 5 darbo dienas sveikatai gerinti turės išskirtinai naudoti sveikatinimui ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.
  • 5 darbo dienos sveikatai gerinti suteikiamos pagal darbuotojo prašymą, pateiktą Savitarnoje prieš 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip 7 kalendorines dienas, iki kito mėnesio pradžios;
  • Netaikyti prašymų dėl iki 5 darbo dienų suteikimo sveikatai gerinti pateikimo termino, kai šia lengvata darbuotojas pageidauja pasinaudoti vietoje laikinojo nedarbingumo ar iš karto po jo.

Taip pat sutarta dėl gairių, kokiais atvejais ir kaip bus taikomas Kolektyvinės sutarties 63 punktas (kai profesinės sąjungos nariui, auginančiam vieną vaiką iki 8 metų amžiaus, per 3 (tris) mėnesius suteikiama 1 (viena) poilsio diena). Nutarta, kad profesinės sąjungos nariams minėta garantija taikoma kai:

  • profesinės sąjungos narys augina tik vieną vaiką iki 8 metų;
  • profesinės sąjungos narys augina daugiau vaikų, bet vienas iš jų yra vaikas iki 8 metų ir jam netaikomos garantijos, nustatytos Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje („mamadieniai“/„tėvadieniai“).
  • Jeigu profesinės sąjungos narys augina kelis vaikus iki 8 metų, jam poilsio dienos pagal Kolektyvinės sutarties 63 punktą nėra sumuojamos. Jeigu profesinės sąjungos nariui priklauso garantija pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalį („mamadieniai“/„tėvadieniai“), jam gali būti taikoma tik viena iš pasirinktų socialinių garantijų (arba pagal Kolektyvinės sutarties 63 punktą arba pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalį).

Centrinis valdymo komitetas nusprendė rekomenduoti policijos įstaigoms išlaikyti socialinį dialogą su profesinėmis sąjungomis, o jų atstovus įtraukti į atrankos bei tarnybinės veiklos vertinimo komisijų sudėtį.

Pasak LPPS pirmininkės R.Katinienės, tai reikšmingas sprendimas.

„Į visų komisijų sudėtį, kuriose sprendžiami jautrūs darbuotojams klausimai tokie kaip  atrankos, tarnybinės veiklos vertinimas, turėtų būti įtraukiami profesinių sąjungų atstovai, neatsižvelgiant į tai, ar įstaigoje yra veikianti profesinė sąjunga ir ar darbuotojas yra tos profesinės sąjungos narys ar ne“, – sakė LPPS pirmininkė.

Centrinis valdymo komitetas aptarė ir kitus aktualius klausimus.

Kitas komiteto posėdis numatytas gegužės mėnesį.

Netekome kolegos

Liūdime netekę kolegos, profesinės sąjungos nario, šaunaus žmogaus, kurį pasiglemžė netikėta klastinga liga.

Foto konkursas baigėsi, sveikiname prizininkus!

Štai ir baigėsi foto konkursas „Mano tarnyba pasienyje“. Labai ačiū visiems, aktyviai siuntusiems nuotraukas.

Daugiausia patiktukų gavusios nuotraukos tapo konkurso prizininkėmis.

Foto konkurso prizai – 50 eurų vertės „Maxima“ dovanų kortelės atitenka:

Ievai Mazurkevičiūtei (Vilniaus rinktinė Kenos pasienio užkarda);

Ingridai Martišauskienei (Vilniaus rinktinė Padvarionių pasienio užkarda);

Vladyslav Gan (Rinktinė „ Vytis 3 kuopa).

Prizą nusprendėme skirti ir Rimai Zmitrovičienei (Vilniaus pasienio rinktinė Vilniaus oro uosto pasienio užkarda), kuri atsiuntė daugiausia foto konkursui ir buvo labai aktyvi.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos suvenyrais, mūsų sprendimu, bus apdovanotas ir Alvydas Valavičius, kuris „pagavo“, mūsų akimis, labai gražias akimirkas iš tarnybos Vilniaus oro uoste. Suvenyrai jam bus pristatyti ir įteikti asmeniškai tarnybos vietoje Vilniaus oro uoste.

Konkurso laimėtojų prašome jiems skirtas dovanas atsiimti mūsų biure: A. Goštauto g. 3, Vilnius. Prieš atvykdami būtinai susisiekite su administratore tel.  +370 684 93818 .

Prizininkų nuotraukos čia.

Profsąjunga ragina departamentą greičiau surasti nuolatinį Probacijos tarnybos vadovą

„Nieko nėra pastoviau už laikinumą“, – apie užsitęsusias Probacijos tarnybos vadovo paieškas sako Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Pasak K.Pauliuko,  tai, jog vienoje svarbiausių Kalėjimo departamento struktūrų – Probacijos tarnyboje – iki šiol nėra paskirto vadovo, negera situacija.

Dar 2020 m. rugsėjo mėn. Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus pareigas paliko Vytautas Lamauskas, įstaigai vadovavęs nepilnus metus. Nuo to laiko Lietuvos probacijos tarnybai laikinai vadovauja Gintarė Burokienė. Kaip yra nurodoma Lietuvos probacijos tarnybos internetiniame tinklapyje, G. Burokienė yra l. e. Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, atliekanti direktoriaus funkcijas. Nurodoma, kad nuo 2019 m. sausio 28 d. G. Burokienė laikinai perkelta į Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas ir nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki dabar taip pat atlieka Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus funkcijas. Be to, yra nurodoma, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. sausio 28 d. G. Burokienė tarnybą tęsė Lietuvos probacijos tarnyboje Veiklos koordinavimo ir kontrolės skyriuje, tačiau nenurodoma, kokiose pareigose. Tokia situacija reiškia, jog vienai svarbiausių Kalėjimo departamento struktūrų laikinai vadovauja asmuo, paskirtas į šias pareigas iš kitų taip pat laikinai užimamų pareigų. Į kokias pareigas G. Burokienė paskutinį kartą buvo paskirta ne laikinai, viešai prieinamuose informaciniuose šaltiniuose informacijos rasti neįmanoma.

Profesinių sąjungų nuomone, tokia situacija nėra priimtina dėl tam tikrų skaidrumo principų užtikrinimo, kai tiek įstaigos bendruomenei, tiek ir platesnei visuomenei vis tik turėtų būti žinoma informacija, kokie asmenys ir kokiais būdais užima aukščiausius vadovaujančius postus. Kitas dalykas, jog bet kuri situacija, kada institucija ilgesnį laiką neturi pastovaus vadovo, yra nepriimtina ir turėtų būti kuo greičiau daromi sprendimai.

 „Kodėl Kalėjimų departamentas nesuskubo ieškoti naujo vadovo, kai  šį postą paliko V.Lamauskas, mes nežinome, tačiau manome, kad pirmiausia departamentas ir turėtų būti labiausiai suinteresuotas, jog svarbi įstaiga rastų vadovą, kuris išmanytų sistemą. Manau, kad bausmių vykdymo sistemoje tikrai atsirastų kandidatų, galinčių pretenduoti į šias pareigas ir turinčių reikiamų kompetencijų atsakingai dirbti Probacijos tarnybos vadovo pareigose.  Svarbu, kad sistemoje dirbantys žmonės matytų  galimybę ir norėtų kilti karjeros laiptais“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.  

„ Gal Teisingumo ministerija, matydama sau pavaldžios įstaigos neveiklumą ir tai, kad Kalėjimų departamentas neskelbia konkurso, galėtų būti aktyvi ir paragintų departamentą veikti? Tikimės, kad šįsyk į atrankos konkurso komisiją bus pakviesti ir Teisingumo ministerijos ir profesinės sąjungos  atstovai, o pats atrankos procesas nekels abejonių dėl skaidrumo ir atvers galimybę jame dalyvauti didesniam pretendentų skaičiui. Probacijos tarnybai reikalingas profesionalus, kompetentingas ir galintis priimti šiuolaikiškus sprendimus vadovas, kuris kaip tik ir padėtų įgyvendinti ambicingus ir aukštus Teisingumo ministerijos išsikeltus  tikslus, keliamus ne tik Probacijos tarnybai, bet ir visai bausmių vykdymo sistemai“, – sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos Vitalijus Jagminas.

Profesinės sąjungos raštu kreipėsi į Kalėjimu departamentą ir paprašė kuo skubiau skelbti atranką Lietuvos probacijos tarnybos vadovo pareigoms užimti, o jos neskelbiant nori, kad darbuotojų bendruomenė būtų informuojama, kokios to priežastys, ir kiek esama situacija dar galėtų tęstis.

Vilniaus pasienio rinktinėje aptarti tarnybos organizavimo klausimai

Šiandien Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa ir jo pavaduotojas Žygimantas Kalpokas buvo susitikę su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės vadu Dariumi Škarnuliu.

Susitikime aptarta Vilniaus pasienio rinktinės užkardų veikla, darbo organizavimas, problematika. Su Vilniaus rinktinės vadu kalbėta apie priemones mikroklimatui užkardose gerinti, komunikacijos stoką.

Apsikeista informacija ir įžvalgomis aktualiais klausimais, analizuotos pasienio užkardų veikloje ir darbo organizavime dažniausiai pasitaikančios problemos.

Po susitikimo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas R.Liepa sakė, jog su Vilniaus pasienio rinktinės vadu susitarta dėl periodiškos komunikacijos aktualiais klausimais, informacijos keitimosi bei tolimesnio glaudesnio bendradarbiavimo sprendžiant įvairius tarnybos klausimus.

Tarnybinių patikrinimų išvarginti pareigūnai spėlioja, kas tikrasis taikinys?

Pravieniškių pataisos namuose dirbantys pareigūnai skundžiasi, jog jau pavargo nuo spaudimo, kurį jaučia ir pastaruoju metu ypač stipriai patiria iš Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos bei Imuniteto valdybų. Tarnybinių patikrinimų pagausėjimą jaučia ir profesinės sąjungos teisininkai, rengiantys skundus teismams.

Nuo metų pradžios pastebimas tarnybinių patikrinimų, kurių iniciatorius Kalėjimų departamento Imuniteto tarnyba, augimas Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje dirbantiems pareigūnams, privertė į tai atidžiau pažvelgti profesinės sąjungos atstovus.  

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, problemos nekeltume, jeigu tai būtų susiję su pareigūnų daromais pažeidimais, tačiau tai, kas dabar vyksta pataisos namuose labiau panašu į perteklinį spaudimą.

„Pataisos namuose tvyro įtampa, pareigūnai nesupranta už ką Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius, veikdamas kartu su Kriminaline žvalgyba, jiems, skyrių viršininkams pradeda tarnybinius patikrinimus. Tai išklausius pareigūnų, mano nuomone, labiau panašu į spaudimą“, – sako K.Pauliukas.

 Pareigūnai teigia, jog įstaigoje nėra taip buvę iki šiol. Jau antras mėnuo pareigūnai jaučia spaudimą ir teigia, jog be atsakingo ir psichologiškai sudėtingo darbo  dabar dar prisidėjo ir nuolatinis nerimas, kas kitas atsidurs Imuniteto taikinyje.

Neseniai, šių metų kovo pradžioje, atlikus kolektyvo psichologinį tyrimą, gautos išvados, jog nervinę įtampą patiria 52 proc. šių pataisos namų darbuotojų, o pagal skyrius didžiausią – net 80 proc. įtampą – Pirmojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus darbuotojai. Kaip nerimą ir įtampą keliantį veiksmą pareigūnai identifikavo skubėjimą atlikti darbines užduotis, tokio pobūdžio įtampa daugiausia kamuoja Turto valdymo skyriaus pareigūnus, o imant bendrai – 37 proc. darbuotojų, fizinę įtampą patiria 32 proc. darbuotojų (didžiausią – 50 proc. – Pirmo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus darbuotojai).

Pasak LRITĮPS pirmininko, nors psichologinio tyrimo išvadose rekomenduojama mažinti darbuotojų įtampą, suteikiant gerų emocijų, skatinant už gerai ir atsakingai atliekamą darbą, sulaukta dar didesnės įtampos, kurios priežastis ne įstaigos vadovybė, o pareigūnai iš Kalėjimų departamento.

Blogiausia, teigia sutikę anonimiškai pasikalbėti pareigūnai, kad tas spaudimas nesibaigia, ko siekiama neaišku.

„Galbūt taikinyje visai ne mes, o įstaigos vadovas, kuris turi stuburą ir pasipriešino tam tikrų projektų įgyvendinimui, tačiau neturime tai pagrindžiančių įrodymų, vien nuojautas ir savo spėliones“, – kalbėjo pareigūnai.

Pareigūnai stebisi ir tuo, kad jiems tarnybinius patikrinimus pradedantys Kriminalinės žvalgybos pareigūnai patys nedėvi uniformos ir nenešioja vaizdo kameros, nedaro pokalbių su pareigūnais ir nuteistaisiais įrašų, kurie privalomi pagal Teisingumo ministrės išdėstytą poziciją.

Pasak Kęstučio Pauliuko, galbūt tuomet neliktų abejonių ir klausimų pareigūnams.

Tai, kad daugėja tarnybinių patikrinimų šioje, o ir kitose bausmių vykdymo įstaigose, pastebėjo ir profesinės sąjungos teisininkai.

Peržiūrėję 2019 m. ir 2020 m. profesinės sąjungos narių bylas, pagal pataisos įstaigų pareigūnų skundus dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, kuriose pareigūnus atstovavo Profesinės sąjungos teisininkas teigia, jog  2019 m. negautas nei vieno pataisos pareigūno prašymas apskųsti tarnybinę nuobaudą, tad ir tokio pobūdžio administracinių bylų nebuvo pradėta.

Ar tai sutapimas, ar ne, tačiau po Kriminalinės žvalgybos pertvarkos, kai pasikeitė jų priklausomybė ir šie pareigūnai tapo pavaldūs nebe įstaigos vadovams, o Kalėjimų departamentui, tokių bylų jau 2020 metais ėmė gausėti.

2020 m. vienuolika pataisos įstaigų pareigūnų (5 iš Marijampolės pataisos namų, 3 iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 – iš tuo metu dar buvusių Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir 1 – iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus) kreipėsi į Profesinę sąjunga, kad būtų parengti skundai teismui dėl jiems paskirtų nuobaudų panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad visiems Marijampolės pataisos namų pareigūnams ir visiems Pravieniškių PN-AK pareigūnams nuobaudos buvo paskirtos iš tų pačių situacijų, pagal tas pačias tarnybines išvadas. Tai reiškia, jog tai nebuvo tarnybiniai patikrinimai dėl kiekvieno iš minėtų pareigūnų atskirai. Buvo tiriami tam tikri įvykiai, kuriuose buvo apkaltinta po keletą pareigūnų. Iš minėtų vienuolikos pareigūnų šiai dienai dėl dešimties pirmos instancijos teismas yra priėmęs sprendimus, ir iš tų dešimties – devyniems tarnybinės nuobaudos yra panaikintos. Vieno pareigūno atžvilgiu teismo sprendimo dar nėra. Žinoma, didesne dalimi pareigūnų naudai priimti pirmos instancijos teismo sprendimai yra apskųsti aukštesnei instancijai. Aštuoniems pareigūnams iš vienuolikos tarnybinius patikrinimus atlikinėjo Kalėjimų departamento sudarytos komisijos (dėl Marijampolės pataisos namų ir dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos), vienu atveju – pagal nufilmuotus faktus, o kitu – pagal anoniminį pranešimą Kalėjimų departamentui.  Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pareigūnų atžvilgiu tarnybiniai patikrinimai buvo atlikti įstaigos komisijų, pradėti vienu atveju gavus pažymą iš Kalėjimų departamento apie anoniminį skundą (kas apskundė, nežinia), o kito pareigūno atžvilgiu tokį patikrinimą taip pat nurodė pradėti Kalėjimų departamentas, pagal informaciją, kurią nustatė prieš tai atlikto kito tarnybinio patikrinimo metu. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnui tarnybinį patikrinimą taip pat atliko pačios įstaigos sudaryta komisija, bet informaciją gavo iš Kalėjimų departamento pareigūnų, pagal nuteistojo skundą.

2021 m. jau yra paduotas vienas skundas dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo dviem Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams. Tarnybinį patikrinimo atliko pačios įstaigos sudaryta komisija.

Tačiau tai jau atvejai, kai kalbame apie ginčus, kurie keliauja į teismus.  Tai, kad pirmoje instancijoje dauguma pareigūnų panaikinamos nuobaudos, taip pat iškalbingi skaičiai.

Pasak K.Pauliuko, iškalbingi ne tik skaičiai, bet ir faktas, kad bent jau profesinės sąjungos nariai pareigūnai dažniau laimi nei pralaimi tarnybinių ginčų bylose, tačiau kas gali įvertinti žalą, kuri patiriama, su kokiais išgyvenimais susiduria pareigūnai, kurie nesijaučia kalti dėl tam tikrų situacijų, už kurias nubaudžiami tarnybinėmis nuobaudomis, kokių patiria sunkumų ir finansinių nuostolių. Ir net pergalės teisme atveju, patirti nuostoliai (psichologiniai) sunkiai kompensuojami.

„Todėl labai norėtųsi išgirsti atsakymus, taip pat ir iš Teisingumo ministrės, ar apie tokią sistemą, kurioje, galimai, tokiu būdu „laužomi“ pareigūnai, kalba ministrė? Ir kodėl tai, kas galioja pareigūnams, negalioja Kriminalinės žvalgybos ir Imuniteto skyriaus pareigūnams“ – sako profesinės sąjungos pirmininkas.

Pareigūnų bendruomenė prašo ministrės pagalbos kuo skubiau spręsti susidariusią keblią padėtį.

Policijos pareigūnai įrengė blokpostą prie Vyriausybės

Šiandien, balandžio 7 d. 12 val. policijos pareigūnai akcija priminė Vyriausybei, kad jie laukia skiepų, bet prioritetų grupėje tebėra sąrašo pabaigoje. Ir nors akcijos išvakarėse policijos pareigūnus atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai sulaukė valdžios pažadų, kad pareigūnai bus skiepijami prioriteto tvarka, pažadais nepatikėjo. Todėl blokpostas buvo įrengtas prie Vyriausybės, o pagrindinis kelias vedantis į šį pastatą užtvertas “STOP” juosta.

Protesto akcijoje dalyvavo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai priklausančių profesinių sąjungų atstovai. Profsąjungų centrą atstovavo Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas bei šių profesinių sąjungų nariai.

„Siekiame, kad policijos pareigūnai būtų skiepijami ne tada, kai yra atliekamos vakcinos, bet prioriteto tvarka. Taip pat, jog pareigūnai būtų pakelti sveikatos apsaugos ministro nustatytoje prioritetų grupėje, o pareigūnų skiepijimas nepriklausytų nuo mero ar dar kažkieno malonės“, – sakė R. Katinienė.

VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas taip pat akcentavo, kad pareigūnams turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti vakciną.

„Tai būtų labai protingas sprendimas, o pareigūnai galėtų pasirinkti vakcinos gamintoją, kaip gali tai daryti visi kiti šalies gyventojai”, – kalbėjo V.Jagminas.

Daugiau protesto akcijos akimirkų rasite galerijoje, o video – mūsų facebook paskyroje.

Kodėl mes ne meškėnai?

Balandžio 4 dieną sukanka 2 metai, kai įkurta Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga. Paklausus, o koks gi buvo pagrindinis siekis kuriant naują organizaciją, tiek jos pirmininkas Rimantas Liepa, tiek jo pavaduotojas Žygimantas Kalpokas teigia, jog svarbiausia – mąstyti ir į profsąjungų veiklą pažvelgti kitaip, nei kitos pasieniečių profsąjungos. O ir bijoti, anot jų, nebuvo ko, juk, anot Henry Fordo,  „kai atrodo, kad visas pasaulis yra prieš tave, prisimink, kad lėktuvas pakyla prieš vėją!“.

„Mes tikėjome, kad galime sukurti naują organizaciją, kuri kitų panašių organizacijų gretose išsiskirs, o dėmesys bus skiriamas ne kažkokiam mistiniam lyderių ugdymui ar jų paieškoms, o kiekvienam nariui. Todėl mūsų profsąjungoje pirmininkas negauna atlygio, narių lėšos naudojamos veiklai, teisinei pagalbai, darbuotojams išlaikyti.

Palikus profesinę sąjungą, kuri, mūsų nuomone, švelniai tariant nusirito į moralinį dugną, kilo mintis, kad reikia sukurti tokią organizaciją, kuri ne imituotų, o realiai rūpintųsi savo nariais.  Didelių ir gražių burbulų apie tariamai vykdomus ar įvykdytus darbus, mistinę programą „1000“, mes prisižiūrėjome pakankamai, todėl mūsų profesinės sąjungos vienas pagrindinių tikslų – individualus dėmesys kiekvienam nariui.

Mūsų jaunos organizacijos pamatinės  vertybės be kurių neįmanoma būtų jokia mūsų veikla: PASITIKĖJIMAS, PAGARBA ir PAGALBA.

Jaučiame, kad ir žmonės mumis tiki kaip profesine sąjunga, galinčia pateisinti jų lūkesčius. Ypač tai jaučiame iš jaunimo ir tų pareigūnų, kurie niekada nebuvo jokiose profesinėse sąjungose, todėl esame dėkingi visiems už pasitikėjimą, tikėjimą bei palaikymą“, – atviravo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas sako, jog daugeliu klausimų apie profesinės sąjungos veiklą, jų nuomonė gerokai skiriasi nuo nusistovėjusios.

„ Profsąjunga – nėra vienas asmuo – pirmininkas ar taryba. Profsąjunga – kiekvienas narys ir būtent nariai formuoja, kokia ta profsąjunga yra ir kokį kelią ji pasirinks. Todėl ir pasakymas – „Mes – ne meškėnai“ (aut.past. visas pasakymas yra „Mes – ne meškėnai, žiemai atsargų nekaupiame“) –  gimė iš mūsų pagrindinio principo, jog viskas, kas sumokama kaip nario mokestis, turi sugrįžti nariams, nesvarbu kokiu pavidalu ar paslaugomis, ar reprezentacijai skirtomis priemonėmis. Žvelgiant į ateitį tikrai neketiname keistis ir pasimesti kitų profsąjungų gausoje. Pagrindiniai tikslai per du metus jau yra įgyvendinti: mus jau žino, mūsų nariai moka mažiau ir gauna kokybiškas paslaugas, kurios nėra mistifikacija. Šiai dienai mūsų organizaciją, per tokį trumpą laikotarpį, jau vienija virš 200 narių, nes MES – NE MEŠKĖNAI!“ – sakė Ž.Kalpokas.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, žmonės galėjo rinktis profesines sąjungas kurios eina senai pramintais keliais, bet pasirinko tą, kuri rado savo taką.

„Taip tai dar ne kelias  o tik takas, bet jis  tik mūsų. Ir kuo daugiau eis tuo taku, tuo greičiau jis virs keliu, mūsų visų keliu, ir mes būsime to pokyčio dalimi. Niekados nepamiršime tų kurie mus suprato palaikė ir parėmė“ , – sakė R. Liepa.

Ir tikriausiai jeigu ne karantinas, šventiniu tortu NE MEŠKĖNAI būtų pasidalinę su savo nariais. O dabar – tik virtualia ir nuoširdžia padėka kiekvienam profesinės sąjungos nariui arba jos  idėjas palaikančiam.

Užpūsdami antrąją žvakę ant torto pasieniečių profsąjungos sumanytojai sako, jog: „Jei yra kokia sėkmės paslaptis, ji glūdi sugebėjime pažvelgti kito žmogaus akimis, pamatyti viską iš jo pozicijų tarsi iš savų“ (Henris Fordas).