Vilniaus apskrities policijos viršininko sprendimas vienys ar skaldys bendruomenę?

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas teigia, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko priimtas sprendimas dėl sutaupytų darbo užmokesčio lėšų paskirstymo skaldys kolektyvą, nes jame palikta išlyga, jog iki 20 proc. darbuotojų bus galima paskatinti iki 50 procentų didesne priemoka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo komitete profesinių sąjungų atstovai buvo nusprendę, jog sąžiningiausia ir teisingiausia, atsižvelgiant ir į tai, jog trūksta daugiau nei 500 pareigūnų, išmokėti visiems vienodo dydžio vienkartines išmokas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijos atstovai manė kitaip ir pasiūlė dalį darbuotojų – labiau nusipelniusių –  paskatinti didesnėmis priemokomis nuo 50 iki 100 proc. dydžio, kurios reikšmingai skirtųsi nuo kitiems darbuotojams skirtų.

Vilniaus apskrities VPK administracijos atstovai nuomonės nepakeitė ir profsąjungų argumentai, jog labiau nusipelniusius darbuotojus galima būtų ir reikėtų skatinti jų kasmetinio ir neeilinio vertinimo metu.

„Todėl siekdamos kompromisinio sprendimo, profesinės sąjungos pasiūlė iki 10 proc. darbuotojų, išimtiems tvarka skirti ne daugiau nei iki 30 proc. didesnes priemokas. Šį siūlymą profesinės sąjungos argumentavo, jog dėl COVID-19 krizės, migrantų krizės valdymo, galėjo atsirasti papildomų darbų, kurie galbūt nebuvo įvertinti ar įvertinti nepakankamai. Tačiau Valdymo komiteto sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, galutinį sprendimą priima Vilniaus apskrities VPK viršininkas“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Tai, kad apskrities komisariatų vadovai galės kai kuriems darbuotojams skirti didesnes priemokas nei daugumai, nesant aiškių kriterijų, profesinės sąjungos atstovo nuomone, skaldys, o ne vienys kolektyvus.

„Valdymo komitete mes siūlėme, siekiant skaidrumo, didesnių priemokų konkretiems darbuotojams skyrimą nagrinėti komisijose, kurios, įvertinusios teikimų objektyvumą, siūlymui pritartų arba atmestų. Labai gaila, kad Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato vadovybei nepavyko atsikratyti pagundos skirstyti darbuotojus į nusipelniusius ir mažiau nusipelniusius. Tai iš tiesų sukelia daug erzulio kolektyve, įžiebia nesantaikos kibirkštį ir kursto nereikalingas kalbas. Todėl profesinė sąjunga ragina komisariatų vadovus nesinaudoti Vilniaus apskrities viršininko įsakyme palikta išimtimi, o darbuotojus paskatinti vienodomis priemokomis“, – pasiūlė VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vladas Sanda teigia pritariantis VAITĮPS pirmininko siūlymams.

„Palaikau raginimą  nekiršinti kolektyvo bei sutaupytas lėšas paskirstyti vienodai, todėl, kad taupėm visi, nepriklausomai kas geriau ar kas blogiau dirbo, visi dirbome už kelis. O geriausius darbuotojus reikėtų įvertinti metinių vertinimų metu. Tam jie ir yra. Tiek metinių, tiek ir neeilinių vertinimų metu galima pakelti ir atlyginimą, ir pareigas. Sutaupytas darbo užmokesčio lėšas reikėtų skirti visiems vienodai. Kviečiu Vilniaus apskrities policijos komisariatų vadovus būti ne tik protingiems bet ir išmintingiems“, – sakė V.Sanda.

Apie problemas Viešojo saugumo tarnyboje

Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) atstovai buvo susitikę su Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotoju Valentinu Kudrevičium ir Štabo viršininku Dainiumi Skliausčiu, su kuriais kalbėjosi apie darbo organizavimą ir kitais aktualiais klausimais.  

Pasak Kęstučio Pauliuko, profesinė sąjunga yra gavusi narių nusiskundimų dėl darbo organizavimo, grafikų sudarymo, papildomų poilsio dienų sveikatinimuisi profsąjungos nariams suteikimo ir kt.

Susitikimo tikslas – pasikeisti turima informacija, atkreipti į jas dėmesį ir išsiaiškinti, kodėl jos kyla bei išgirsti vadovybės poziciją.

Profesinė sąjunga buvo sulaukusi informacijos, jog Viešojo saugumo tarnybos vadovai nesuteikia profesinės sąjungos nariams pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį priklausančių iki 5 poilsio dienų sveikatinimuisi. Pagal profsąjungą pasiekusią informaciją, vadovybė jų nesuteikia, motyvuodama, kad pareigūnai jas naudoja ne pagal paskirtį – ne sveikatinumuisi.

Viešojo saugumo tarnybos administracijos atstovai patvirtinimo, jog poilsio dienų sveikatimuisi nesuteikia, jeigu pareigūnai neturi patvirtinančių medicininių dokumentų, siuntimo reabilitacijai ir pan. Susitikimo metu, vadovybė sakė, kad dienas sveikatinimuisi suteiks tik tiems, kas turės pagrindžiančius dokumentus.

Tačiau profesinės sąjungos nuomone, Viešojo saugumo administracija nesuteikia poilsio dienų sveikatinimuisi, siaurai suprasdama formuluotę „SVEIKATINIMUISI“.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra paaiškinusi, jog „kas yra ,,sveikata“ – apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme: ,,sveikata – tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė“, todėl ,,sveikatos gerinimas“ neturi būti suprantamas siaurai ir prilyginamas ,,gydymui“. Darbuotojas pats gali pasirinkti, kokiu būdu jis gerins savo fizinę, dvasinę ar socialinę gerovę ir kokius poreikius tenkins“.

„Tad, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimu, darbdavys neturėtų kontroliuoti, kaip darbuotojas panaudos šias sveikatai gerinti dienas“, – sakė LRITĮPS pirmininkas K.Pauliukas.

Aptartas ir grafikų keitimo bei pareigūnų informavimo apie tai problemos. Kol kas atsakymų, kodėl  taip yra ir ar dažnai taikoma praktika, kai pareigūnas apie pasikeitusį grafiką informuojamas prieš dvi dienas, negauta.

Profesinės sąjungos atstovų nuomone, praktika, kai darbuotojui keičiamas grafikas be jo sutikimo, nėra gera, todėl tikisi, jog vadovybė imsis ją spręsti.

Nepasitenkinimas , anot K.Pauliuko, kyla ir dėl reikalavimo testus kvalifikacijai kelti spręsti laisvu nuo tarnybos metu.

Viešojo saugumo tarnyba mano, kad toks sprendimas yra patogus tiems darbuotojams, kurie į tarnybą atvyksta iš kitų miestų ar kaimų, taip išsprendžiama problema, kad nereikia papildomai atvykti į darbovietę, nes tai ir papildomi kaštai, ir laiko sąnaudos.

„Susitikime su Viešojo saugumo tarnybos vadovybe apsikeista pastebėjimais ir nuomonėmis dėl egzistuojančių  problemų. Galime sakyti, kad užsimezgė dialogas, o tai visada duoda daugiau naudos darbuotojams, nes atsiveria galimybė kartu ieškoti jų sprendimų, tartis, diskutuoti“, – sakė K.Pauliukas.

Kadangi dėl sveikatinimosi dienų skyrimo kilo daug klausimų, pateikiame Socialinės apsaugos ir ministerijos atsakymus į klausimus dėl 5 sveikatinimosi dienų profesinės sąjungos nariams suteikimo.

Kokia tvarka turi būti suteikiama iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti?

Atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius dvejus metus įstaigose jau yra susiklosčiusi praktika, kaip įgyvendinti nuostatas dėl papildomų ir mokymosi atostogų, kurios buvo numatytos ankstesnėse nacionalinėse sutartyse, manome, kad tokiu pat būdu gali būti įgyvendinama ir nauja nuostata dėl sveikatos gerinimo dienų. Pažymime, kad dėl tokios įgyvendinimo tvarkos susitarimas turėtų būti pasiektas tiek iš darbdavio, tiek iš profesinės sąjungos pusės. Pavyzdžiui, sveikatos gerinimo dienų suteikimo tvarką galima aptarti darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse po konsultacijų su darbuotojų atstovais.

Ar darbdavys privalo kontroliuoti (jei taip, kokiais kriterijais vadovaujantis), kad  darbuotojas (profesinės sąjungos narys) iki 5 darbo dienų, už kurias jam bus mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, panaudos būtent sveikatai gerinti?

Kas yra ,,sveikata“ – apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme: ,,sveikata – tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė“, todėl ,,sveikatos gerinimas“ neturi būti suprantamas siaurai ir prilyginamas ,,gydymui“. Darbuotojas pats gali pasirinkti, kokiu būdu jis gerins savo fizinę, dvasinę ar socialinę gerovę ir kokius poreikius tenkins. Manome, darbdavys neturi kontroliuoti, kaip darbuotojas panaudos šias sveikatai gerinti dienas.

Ar sveikatinimo dienos suteikiamos be jokių sveikatinimą pagrindžiančių įrodymų, ar darbuotojas privalo pateikti dokumentus, įrodančius konkrečias sveikatinimo procedūras (vykimas į sanatoriją, medicininių procedūrų atlikimas ir kt.).

Sveikatinimo dienos gali būti suteikiamos tiek visos iš karto, tiek skaidant. Šis kausimas gali būti aptartas darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse po konsultacijų su darbuotojų atstovais. Darbuotojas, norėdamas pasinaudoti dienomis skirtomis sveikatai gerinti, darbdaviui pateikti tai įrodančių dokumentų neturi.

Ar Sutartyje nustatyta sąlyga „iki 5 darbo dienų” reiškia, kad darbdavys gali apriboti profesinės sąjungos nario teisę ir suteikti, pvz., 3 darbo dienas sveikatai gerinti, o ne 5 darbo dienas, jeigu darbuotojas pageidautų 5 darbo dienų. Ar ši nuostata vis dėlto reiškia, kad darbo dienų sveikatai gerinti skaičių pasirinkti turi teisę profesinės sąjungos narys, t. y. jeigu profesinės sąjungos narys prašo suteikti 5 darbo dienas sveikatai gerinti, tai reiškia, kad darbdavys negali atsisakyti jų suteikti?

Sutarties 7 punkte nustatyta, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Profesinės sąjungos narys turi teisę  pats pasirinkti, ar jis gerins sveikatą ar ne, taip pat kiek dienų jis gerins sveikatą, t. y. ar visas 5 darbo dienas, ar mažiau.

 Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl Sutartyje įtvirtintų papildomų garantijų profesinės sąjungos nariams suteikimo turėtų būti tariamasi tarp profesinės sąjungos ir darbdavio (pavyzdžiui, darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse), tačiau bet kuriuo atveju turi būti užtikrintas nepertraukiamas įstaigos darbas. 

Ar darbdavys gali atsisakyti suteikti profesinės sąjungos nariui iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, motyvuodamas tuo, kad profesinės sąjungos narys turi daugiau negu 30 darbo dienų kasmetinių atostogų?

Kasmetinės atostogos ir dienos sveikatai gerinti skiriasi savo paskirtimi, todėl profesinės sąjungos narys gali naudotis ir atostogomis, ir dienomis sveikatai gerinti. 

Profesinės sąjungos: sutaupytos lėšos turi atitekti visiems darbuotojams po lygiai

Pirmadienį vykusiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo komiteto posėdyje buvo svarstytas tik vienas klausimas – Vilniaus apskr. VPK sutaupytų darbo užmokesčio asignavimų, vykdant 2021 m. biudžetą, skyrimo Vilniaus apskr. VPK darbuotojams paskatinti principų nustatymas.

Komitetas turėjo aptarti ir pasiūlyti kaip turi būti paskirstytos sutaupytos darbo užmokesčio fondo lėšos darbuotojams.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Stravinskas informavo, jog tiksli sutaupytų lėšų suma dar nėra žinoma, tačiau akcentavo, jog tikriausiai vienkartinės išmokos darbuotojams bus išmokėtos panašiai kaip ir pernai – prieš Kalėdų šventes.

Iš viso Vilniaus apskr. VPK dirba 1929 darbuotojai, laisvų pareigybių yra 571.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) atstovai Vitalijus Jagminas ir Martynas Drūlia komitete išsakė savo nuomonę, jog sutaupytos lėšos turi būti paskirstytos visiems darbuotojams vienodai, nes jos susikaupė dėl esamų laisvų pareigybių, o tai reiškia, kad kitiems darbuotojams dėl to padidėjo darbo krūvis.

Anot VAITĮPS pirmininko V.Jagmino, tokiu būdu skirstant sutaupytas lėšas būtų išvengta subjektyvumo ir kolektyvo supriešinimo.

Tokiam siūlymui pritarė ir kiti komiteto nariai, papildydami, kad išmokos būtų skirtos visiems darbuotojams, išskyrus tuos, kurių paskatinti negalima dėl Vidaus tarnybos statute nurodytų priežasčių.

Valdymo komitetas ilgai diskutavo ir ieškojo geriausių sprendimų darbuotojams. Galiausiai nutarė siūlyti, kad sutaupytos lėšos būtų skirtos realiai dirbantiems darbuotojams paskatinti (neįskaitant vaiko priežiūroje esančių ir į misijas išvykusių darbuotojų). Skirstant lėšas darbuotojų paskatinimui, į padalinio laisvų pareigybių skaičių neatsižvelgti.

Pasak Vitalijaus Jagmino, komiteto nariai pasisakė ir balsavo už tai, kad išmokos būtų skirtos visiems dirbantiems darbuotojams vienodai, išvengiant subjektyvaus administracijos vertinimo pagal neaiškius kriterijus „myliu-nemyliu“, jeigu vadovai pasisakys prieš išmoką kažkokiam darbuotojui, savo motyvuotą paaiškinimą turės išdėstyti padaliniui.

„Valdymo komitetas priėmė sprendimą, kuris turi padėti išvengti išmokų skyrimo pagal simpatijas ir antipatijas, kurios dažniausiai neturi nieko bendro su darbuotojo atliekamo darbo kokybe. Tikime, kad racionalų galutinį sprendimą priims Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas, kuris neskaldys bendruomenės, o vienys ir skatins siekti bendrų rezultatų“, – sakė VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas.

Rūpestis pareigūnų sveikata subliūkšta Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre

Kai Seimo nariai, tokie kaip V.Bakas, T.Tomilinas, galimai paveikti Lukašenkos propagandos arba siekdami politinių dividendų uoliai rūpinasi nelegaliai į Lietuvą patekusių migrantų sveikata ir teisėmis, siūlyčiau Jiems dar kartą perskaityti duotos priesaikos žodžius: „prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.“

Rimantas Liepa, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas.

O po to paklausti jų, ar kada nors ne dėl reitingų, nuodugniai domėjosi kaip rūpinamasi pareigūnų, kurie tarnauja Tėvynei, Lietuvos Žmonių gerovei, sveikata?

Nesenai buvau komandiruotas į Medininkų užsieniečių registracijos centrą (MURC), kuriame situacija sudėtinga, o kolegų pagalba itin svarbi ir reikalinga.

Komandiruotės metu man paaštrėjo skausmai nugaros srityje, buvo sudėtinga judėti, kamavo skausmas. Tuo pat metu  teko susidurti su tokius pat simptomus jaučiančiu nelegaliai į Lietuvą patekusiu migrantu.

Migrantas pas gydytoją apžiūrai pateko per dvi ar tris dienas ir net gavo siuntimą į Santaros polikliniką pas specialistą. Aš užsiregistravau pas šeimos gydytoją vizitui telefonu tik po 12-13 dienų ir gavau siuntimą pas specialistą VRM Medicinos centre, kuris galės mane priimti tik po 40-50 dienų.

Taip nutiko, jog migrantą į polikliniką teko vežti man. Atvykus sutartu laiku specialistas jį apžiūrėjo ir dar nusiuntė papildomiems tyrimams, kaip kad ir turėtų būti. Tad per tris-keturias valandas jam buvo padaryta: širdies kardiograma, rentgenas, atlikta oftalmologo apžiūra, paimtas kraujas ir paskirtas pakartotinis vizitas pas specialistą po kelių dienų.

Tuo tarpu aš, pasienio pareigūnas, pas gydytoją neurologą patekau po 40-50 dienų ir kol laukiau savo vizito, išgėriau ne vieną saują tablečių (teko gydytis kaip išmanau). Tiesa per tas dienas, kol laukiau vizito, man irgi padarė rentgeno nuotrauką, nors, kaip vėliau paaiškėjo, jos reikėjo, nes prieš kurį laiką buvau pasidaręs magnetinio rezonanso tyrimą. Gydytojo apžiūra truko apie 15 min., iš kurių maždaug 10 min. jis pildė elektroninę formą kompiuteriu, pažiūrėjo nuotraukas, tiesa, paklausė kur skauda.

Specialisto apžiūros išvados ir verdiktas buvo kone identiškas su internete skaitytu straipsniu apie nugaros skausmus, kurį radau skausmams užklupus prieš pusantro mėnesio – degeneraciniai stuburo procesai, ataugos, reikia daryti mankštą ir sportuoti, gydymo nėra ir vaistai, kuriuos gėriau pasirodo buvo ne tie. Specialistas išrašė vaistų, kuriuos turėčiau gerti ir pasakė, kad tokiu atveju būtų gerai reabilitacija, bet gauti ją nedelsiant – problema. Pasiūlė reabilitaciją susirasti pačiam per kokius nors gerus pažįstamus.  

Nuėjau į registratūrą užsiregistruoti pas reabilitologą. Ir ką jūs manot? Man nereikės net pusės metų laukti ir greičiausiai po kokių penkių mėnesių aš pas jį pateksiu, vadinasi dar po kokių pusės metų (čia jau mano nuomonė) pakliūsiu ir  į reabilitaciją, galbūt!

Po apsilankymo pas specialistą VRM Medicinos centre pasijutau tarsi po vizito pas kaimo bobutę žolininkę.

Kantrybės taurę perpildė ne tik mano paties asmeninė patirtis, bet ir daugybės pareigūnų liudijimai ir pasakojimai apie jų patirtis VRM Medicinos centre. Supratau, kad tylėti nebegalima.

Ne vienam kolegai medicininės paslaugos pajutus rimtus sveikatos sutrikimus suteikiamos pavėluotai, praėjus mėnesiui ar daugiau, kai skausmai būna praėję arba liga progresavusi. Apie modernius tyrimus, tokius kaip magnetinis rezonansas, galima tik pasvajoti, juk yra „visagalis“ rentgenas.

Pareigūno sveikata – pareigūno reikalas, o VRM Medicinos centre, mano nuomone, teikiamos paslaugos yra kaip numirėliui kompresas.

Antai girdėjau, kaip kolegė ieškojo kas nutrūkusį raištį piršte prisiūs, nes, kaip ji skundėsi, po suteiktos pagalbos VRM Medicinos centre, liko kreivas pirštas.

Kitas kolega kreipėsi į VRM Medicinos centro specialistus dėl sutrikusio kraujospūdžio, nemalonaus jausmo krūtinės plote. Diagnozė ir išvados stulbinančios – Jums nieko nėra, sveikiau maitinkitės ir sportuokit.

Ir panašių istorijų yra daugybė! Tai štai, kaip rūpinamasi pareigūnų,  kurie tarnauja Tėvynei, Lietuvos Žmonių gerovei, sveikata, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre.

2022 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis, ką turite žinoti?

2022 metų Nacionalinė kolektyvinė sutartis, buvo pasirašyta š.m. spalio 22 dieną.

Norime priminti, jog papildomos garantijos, nustatytos šioje sutartyje, bus taikomas 2022 metais tik profesinių sąjungų, pasirašiusių šią sutartį, nariams, kurie į profesinę sąjungą įstojo iki 2022 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo dienos, t.y. iki 2021 m. spalio 22 d.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos, pasirašiusios šią sutartį, narės, tad Sutartyje nustatytos papildomos garantijos galios ir visų aukščiau paminėtų profesinių sąjungų nariams.

Profesinės sąjungos teisininkai parengė santrumpą, kokios papildomos garantijos galios kitąmet.

Esminės 2022 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties naudos:

Dėl ko sutartaKokia apimtimiKam taikoma
Pareiginės algos bazinis dydis 2022 m.181 euras (šiuo metu 177 eurai)Taikoma visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojams, statutiniams pareigūnams
Papildomos apmokamos kasmetinių atostogų dienos saviugdai2 dienos, mokant vidutinį darbo užmokestįProfesinių sąjungų nariams
Mokymosi atostogosIki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant vidutinį darbo užmokestį,  arba iki 20 darbo dienų, mokant už jas 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio Profesinių sąjungų nariams
Papildomos dienos sveikatai gerinti  Iki 5 darbo dienų, mokant vidutinį darbo užmokestįProfesinių sąjungų nariams Netaikoma mokymosi atostogas pasirinkusiems.
Vyriausybė įsipareigojo teikti įstatymų pataisas dėl0,5 koeficiento didininmo                             0, 2  koeficiento didinimo        Visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, valstybės tarnautojams (10 grupės pareigybėms), statutiniams pareigūnams (žemiausios grandies 13–15 grupių pareigybėms, kurioms priklauso ir jaunesnieji specialistai), dirbantiems III įstaigų grupėje, kuriai priklauso Kalėjimų departamentui pavaldžios pataisos įstaigos.   Visiems statutiniams pareigūnams (žemiausios grandies 13–15 grupių pareigybėms, kurioms priklauso ir jaunesnieji specialistai), dirbantiems II įstaigų grupėje, kuriai priklauso Kalėjimų departamentas.  

Kilus klausimams, prašome kreiptis į profesinę sąjungą, tel. Nr. +370 684 93818, el. paštu info@profsajungos. eu.

2022 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis čia.

Ar nepaprastosios padėties paskelbimo metu pareigūnai gali būti atšaukti iš atostogų ir laisvadienių?

Nepaprastosios padėties įvedimo galimybė, valstybėje iškilus grėsmei konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, yra nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 144 straipsnyje. Konstitucijos 145 straipsnis numato, kad, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos konkrečios konstitucinės žmogaus ir piliečių teisės ir laisvės, t. y. privataus gyvenimo neliečiamumas, būsto neliečiamumas, įsitikinimų ir informacijos teisė bei laisvė, kilnojimosi laisvė, susivienijimų teisė ir susirinkimų teisė. Nepaprastąją padėtį reguliuoja Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas, kuris nustato nepaprastosios padėties įvedimo pagrindus ir tvarką, laikiną fizinių asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą, laikiną juridinių asmenų veiklos apribojimą, laikinus valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus nepaprastosios padėties metu, taip pat šių institucijų veiklos teisėtumo kontrolę ir nepaprastosios padėties atšaukimo tvarką. Taigi pabrėžtina, jog nepaprastosios padėties įvedimo faktas pats savaime niekaip nedaro įtakos pareigūnų ar kitų darbuotojų statuso pokyčiams, teisėms ir garantijoms, kurios yra numatytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Nepaprastoji padėtis yra teisinis režimas galintis daryti įtaką atitinkamoms konstitucinėms žmogaus ir piliečių teisėms bei laisvėms, bet tik ta apimtimi, kokia yra nustatoma Seimo nutarime ar Prezidento dekrete, priklausomai nuo to, kas nepaprastąją padėtį įveda.

Žinoma, vidaus tarnybos pareigūnų darbo organizavimas, taip pat darbo ir poilsio laiko planavimas gali keistis statutinių įstaigų vadovų sprendimais, atsižvelgiant į nepaprastosios padėties buvimo faktą ir atsiradusią būtinybe tokiems pokyčiams. Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad pareigūnai privalo vykdyti pareigūną į pareigas skiriančio asmens arba jo įgalioto asmens įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina nepaprastosios padėties, karo padėties, ekstremaliųjų situacijų ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Tokiais atvejais statutinės įstaigos vadovas, pagal to paties straipsnio 2 dalį, gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 2 dalimi, nepaprastosios padėties, karo padėties, ekstremaliųjų situacijų atveju pareigūną į pareigas skiriančio asmens arba jo įgalioto asmens įsakymu pareigūno atostogos gali būti nutrauktos be pareigūno sutikimo. Taigi šalyje ar kažkurioje jos teritorijoje įvedus nepaprastosios padėties teisinį režimą, Vidaus tarnybos statutas numato teisinį pagrindą pokyčiams pareigūnų darbo ir poilsio laike.

Pastebėtina, jog tos pačios galimybės keisti (riboti) pareigūnų darbo ir poilsio laiką yra numatytos ir esant ekstremaliajai situacijai. Kaip žinia, valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, siekiant sustiprinti valstybės sienos apsaugą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo įvesta dar 2021 m. liepos 2 d. Po šio sprendimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado pavedimu buvo nurodyta nuo š. m. liepos 12 d. iki atskiro nurodymo nesuteikti darbuotojams kasmetinių, papildomų atostogų bei mokamų poilsio dienų, o suteiktas kasmetines ir papildomas atostogas nuo atitinkamos dienos nutraukti. Tikėtina, jog tokio pobūdžio pavedimas, jeigu bus reikalingos pajėgos stiprinant sienos apsaugą, gali būti priimtas ir po sprendimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Tačiau, kaip jau ir minėta, Vidaus tarnybos statutas įteisina atitinkamas galimybes, tačiau, ar jas naudoti ir kiek naudoti, sprendžia statutinės įstaigos vadovas. Kita vertus, svarbu pastebėti, jog ekstremali situacija šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio yra paskelbta nuo vasaros vidurio ir ji nėra atšaukta. Tik papildomai, išaugus grėsmei, ir esant poreikiui papildomų priemonių, atitinkamose teritorijose yra įvestas nepaprastosios padėties teisinis režimas. Todėl Vidaus tarnybos statuto aukščiau minėtos nuostatos jau galėjo būti bei buvo taikomos ekstremaliosios padėties metu, taip pat jos galės būti taikomos ir nepaprastosios padėties metu.

                                                                                                            Profesinės sąjungos teisininkė

Pasieniečių profsąjunga: „Europos politikai užsižaidė su migracijos politika“

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga teigia, jog Europa skubiai turi spręsti ir keisti migracijos politiką ir su šia sritimi susijusius teisės aktus, to nepadarius, mūsų laukia liūdnos perspektyvos.

„Ką palaikome šiandien: teisėtas priemones, pirmose gretose stovinčius pasieniečius ar tuos migrantus, kurie į mūsų šalį veržiasi neteisėtomis priemonėmis, kuriems negresia nei badas, nei mirtis, nei represijos jų šalyse ir kurių tikslas ne bet kokia SAUGI VALSTYBĖ, o tik Vokietija ar Skandinavija?“ – klausia Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Anot pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko, žmones lengva sugraudinti, vaizdai Lenkijos- Baltarusijos, Lietuvos –Baltarusijos pasienyje virpina širdį, tačiau migrantai anapus tvoros, didžioji jų dauguma, nesistengia elgtis civilizuotai ir teisėtai. Priešingai, jie plėšo savo pasus, su kuriais atskrido į Baltarusiją, slepia tapatybes, meluoja apie kilmės šalį, o prireikus, kaip skydą naudoja ne tik savo moteris, bet ir vaikus!

Net ir tie, kuriems pavyko prasmukti ir šiuo metu gyvena migrantų stovyklose, dauguma nesielgia, kaip prieglobsčio prašytojai, kuriems iš tiesų sugrįžimas į namus reikštų mirties nuosprendį. Jie mėto, iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų skirtą, maistą, duotas higienos priemones, rūbus, tyčia gadina turtą ir protestuoja dėl neva netinkamų apgyvendinimo sąlygų, o kartais net puola pareigūnus, kaip kad nutiko Medininkų užsieniečių registracijos centre, kur tarpusavyje susikivirčijusios moterys puolė ir apkandžiojo pareigūnus. Ir vis reikalauja , reikalauja, reikalauja „FREEDOM“, – sako R.Liepa.

Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovų, žibalo į ugnį įpila ir mūsų tautos išrinktieji, kurie galimai matydami, jog gali uždirbti lengvų balų reitingų lentelėse ir taip kraudamiesi kapitalą rinkimams, profsąjungos  nuomone, tapo savotiškais migrantų tarpininkais, vietoj to, kad žadintų miegančius Europos politikus skubos tvarka taisyti su migracija susijusius, beviltiškai pasenusius teisės aktus.

„Butelius ir akmenis į pareigūnus svaidantys migrantai, vietoj teisėto būdo apsilankyti ambasadoje ar pasienio kontrolės punkte, daromi aukomis, bedant pirštu į mūsų šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jos pareigūnus, kad šie jų neįleidžia.  Priminsime, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija – saugoti valstybės sieną, kad ji netaptų „praeinamu“ kiemu, o šalies gyventojai būtų saugūs. Pasieniečiai ir jiems talkinantys kiti pareigūnai ir toliau gins tas vertybes, kurios svarbiausios – savo šalį, bei Lietuvos žmones. Norisi tiek politikų, kurie stojo migrantų pusėn, tiek graudinamos visuomenės paklausti, kas jums šiandien svarbiau – jūsų saugumas, mūsų šalis, mūsų pasieniečiai, patiriantys didžiulį stresą, įtampą ir psichologinį spaudimą, vėl atšaukti iš atostogų, nes valstybėje sudėtinga situacija, ar anapus tvoros esantys migrantai, paminantys teisę ir jėga bandantys patekti į mūsų šalį?“ – klausė R.Liepa.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, migracijos politika turi būti kuo skubiau peržiūrėta ir atitikti šių dienų realijas.

„Ši atsakomybė krenta ant visų Europos valstybių politikų pečių. Situacija, kurią stebime prie Lenkijos valstybės sienos, netrukus gali pasikartoti ir prie Lietuvos ar kitos Europos valstybės sienos. Minia anapus sienos nepanaši į prieglobsčio prašytojus, o į agresorius, kurie kėsinasi į suverenios valstybės ginamas vertybes. Juk eidami į svečius ar kreipdamiesi pagalbos į kaimyną nesibeldžiame į jo duris kojomis ir smūgiais?“ – sako pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.

Pasak Ž.Kalpoko, Baltarusija naudojasi Europos Sąjungos biurokratizuotu prieglobsčio teisės mechanizmu, nes žino, kad taip galės dirbtinai atkreipti dėmesį ir parodyti kokia Europa iš tikrųjų yra nehumaniška ir kaip neva pažeidinėjamos žmogaus teisės.

„Europai laikas atsibusti ir pradėti kritiškai vertinti migrantų elgesį ir jų tikruosius ketinimus. Tikimės, kad ši migracinė krizė pagaliau pakeis Europos politikų  mąstymą ir Europos Sąjunga supras, kad visų alkstančiųjų, trokštančių geresnio ir sotesnio gyvenimo mūsų žemyne, nepamaitins. Chroniškas noras pasirūpinti visu likusiu pasauliu ir jo nelaimingaisiais, bandant patenkinti jų norus yra sizifiška našta, kurios Europos Sąjunga nepakels, todėl viliamės rimtų pokyčių Europos migracijos politikoje – tai ir procedūrų trumpinimo, prieglobsčio prašytojo vertinimo kriterijų peržiūrėjimo ir pan.“, – sakė Ž.Kalpokas.

Pasak Ž.Kalpoko, įvykiai lėmė, jog Lietuva ir Lenkija vėl kovoja prie Rytų Europos civilizacijos sienų.

„Tikime, kad apsiginsime. Tikime, kad Europa bus dar stipresnė, solidaresnė. Tačiau šiandien reikia visų mūsų šalies piliečių palaikymo mūsų pareigūnams ir kariams, kurie vykdo valstybės gynybą.“, – sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Ž.Kalpokas.

Pasak R.Liepos, atidžiai sekdama įvykius Lenkijos- Baltarusijos pasienyje, Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga solidarizuojasi su Lenkijos pareigūnais, ginančiais savo šalies suverenitetą ir saugumą.