Pareigūnai turi konstitucinę teisę reikšti savo nuomonę

Lietuvos policijos profesinė sąjunga paskutiniu metu gavusi informacijos apie tai, jog vadovai, prašo pareigūnų ir darbuotojų ištrinti komentarus ar viešai išreikštą nuomonę, tam tikrais klausimais socialiniuose tinkluose, kuriais kritikuojami valdžios sprendimai, išsakomas nepalankus požiūris vienam ar kitam politiniam veikėjui, nori priminti nariams jų teises ir pareigas.

Ar politinio neutralumo principas reiškia draudimą reikšti nuomonę ir į kitus, su šia situacija susijusius, klausimus atsako ir paaiškina Lietuvos policijos profesinės sąjungos teisininkas. 

„Politinio neutralumo principas yra įtvirtintas Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuris reiškia, jog pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-08-02 įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog Policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika yra grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Akivaizdu, jog politinio neutralumo principo turi būti laikomasi pareigūno veikloje, t.y. priimant sprendimus ar atliekant veiksmus. Politinio neutralumo principo privalomas laikymasis pareigūno asmeniniame gyvenime yra absoliučiai nepagrįstas. Pareigūnas, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti (LR Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis). Tokia teisė gali būti ribojama tik įstatymais ir tik tada, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, ar ginti konstitucinei santvarkai. Policijos pareigūnas laisvu nuo darbo metu, gali dalyvauti bet kuriame mitinge, eitynėse, susirinkime, jeigu jo neorganizuoja konkreti politinė partija ar politinė organizacija.

Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog pareigūnui draudžiama būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje. Šio draudimo pažeidimas taip pat reikštų ir politinio neutralumo principo pažeidimą. Pareigūnas rinkimų agitacijos kampanijos metu negali viešai reikšti savo politinių įsitikinimų, reklamuoti kandidatų, nes tokie veiksmai būtų traktuojami kaip rinkiminė agitacija ir dalyvavimas politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje, tačiau ne rinkiminės agitacijos kampanijos metu pareigūnai be jokių apribojimų gali laisvai reikšti savo nuomonę bei politinius įsitikinimus, kol tai nėra susiję su jų pareigų vykdymu.

Profesinė sąjunga primena, kad nors ir pareigūnai turi teisę turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti, bet tą daryti jie privalo nepažeisdami kitų asmenų garbės ir orumo, todėl Profesinė sąjunga tikisi, jog vadovai nepersekios policijos pareigūnų už tai, kad jie turi savo įsitikinimus ir juos viešai reiškia, kai tokie veiksmai nepažeidžia kitų asmenų teisių“.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga konsultuos ir gins savo narius , jei jų teisės bus pažeistos.

Centro vadovė aiškinsis, kodėl pareigūnams neteisingai skaičiuojami priedai ir atlyginimas

Šią savaitę Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas susitiko su Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau – Centro) direktore Vale Kulvinskiene ir jos komanda.

Priminsime, kad Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui perėmus bausmių vykdymo sistemos ir kai kurių kitų statutinių įstaigų atlyginimų skaičiavimą, pareigūnai ir darbuotojai susidūrė su netiksliai apskaičiuotais atlyginimais ir priedais, laiku neišmokėtais atostoginiais ir kt.

Į susitikimą su Centro vadove profesinių sąjungų atstovai atsinešė ir pluoštą dokumentų, kai buvo suklysta skaičiuojant atlygį ar priedus pareigūnams.

Anot LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, Centro darbuotojų įveltos klaidos neapsiėjo be pasekmių, nes, vadovaudamiesi įstatymu, laiku atostoginių negavę darbuotojai, vadovybės paprašė pratęsti atostogas, kai kurie jas persikėlė į ateinančius metus, o tai reiškia, įstaigos dėl laiku neišmokėtų atostoginių patyrė finansinių nuostolių.

Konstruktyviame susitikime kalbėta apie nesklandumus, klaidas, Centro darbuotojų bendravimo kultūrą ir kt.

Pareigūnų atlyginimo ir kitus skaičiavimus pradėjus vykdyti Centrui, profesinės sąjungos susidūrė ir su kita opia problema, kad nario mokestis, nuskaičiuojamas nuo atlyginimo netiksliai, negana to – pervedamas ne tai profesinei sąjungai, kurios nariu yra pareigūnas.

Pasak profesinių sąjungų atstovų, buvo išsakytos visos problemos ir lūkesčiai, ko viliasi pareigūnų bendruomenė ateityje.

Centro vadovė V.Kulvinskienė pripažino, kad klaidų būta ir teigė dėl jų apgailestaujanti. Norėdama išsamiau susipažinti su pateiktais dokumentais, ji pasiūlė profesinių sąjungų atstovams surengti dar vieną susitikimą spalio 18 d., kurio metu bus galima detaliau pasikalbėti apie pastebėtas klaidas ir jų sprendimą.

„Duokite laiko susipažinti su medžiaga. Tuomet tikrai ieškosiu sprendimų, kaip klaidas ištaisyti ir išvengti jų ateityje“, – sakė V.Kulvinskienė.

Anot LRITĮPS pirmininko, pažintis su nauja Centro vadove ir konstruktyvus pokalbis nuteikia optimistiškai.

„Susitikime spalio 18 d. tikimės atsakymų į mūsų pateiktus klausimus ir tai, kaip ir kada jos bus išspręstos, o pareigūnai gaus teisingą atlygį. Viliamės, jog daugiau nei per mėnesį direktorei pavyks išsiaiškinti klaidų kilmę ir priežastis bei rasti sprendimų, kad ateityje klaidos nesikartotų“, – sakė K.Pauliukas.

Ministerijos rašte dviprasmybė: eksperimento atsisakoma, ar prie jo bus sugrįžta?

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga gavo Teisingumo ministerijos raštą dėl darbo organizavimo eksperimento tvarka Vilniaus pataisos namuose, kuriuo informavo, jog eksperimento vykdymas nebus pradėtas.

Eksperimento atsisakyta dėl masinio nelegalių migrantų antplūdžio bei dėl šios krizės paskelbtos ekstremalios situacijos ir padidėjusio poreikio padėti vidaus reikalų sistemos tarnyboms.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, tai, kad šiuo metu eksperimento atsisakoma, o Vilniaus pataisos namų pareigūnai dirbs įprastu režimu – pamainomis po 24 val. – gera žinia.

„Tačiau Teisingumo ministerijos rašte profesinė sąjunga pasigedo užtikrintumo, palikta abejonė, jog eksperimento atsisakoma dėl migrantų krizės, o ne dėl to, kad jo nepradėti prašė Vilniaus pataisos namų bendruomenė ar profesinė sąjunga. Tai verčia manyti, kad eksperimento atsisakymas yra ne galutinis, o laikinas“, – sakė V.Jagminas.

Norėdama gauti išsamesnį atsakymą, profesinė sąjunga kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama patikslinti ar rašte išdėstytas teiginys, jog „eksperimento vykdymas nepradėtinas“, reikėtų suprasti, kad ministerija apskritai atsisako savo iniciatyvos dėl tokio eksperimento, ar, kad ji tik laikinai atideda jo vykdymą.

Profesinė sąjunga paprašė patikslinti, jei eksperimento vykdymas nepradėtinas laikinai, nurodyti laikotarpį, kuriam jis atidedamas bei išsamiau pristatyti Teisingumo ministerijos planus, susijusius su minėtu eksperimentu.