Teisininko konsultacija.Viskas apie butpinigius ir garantiją pareigūnams būti aprūpintais gyvenamosiomis patalpomis

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 64 straipsnis numato vidaus tarnybos pareigūnams garantiją būti aprūpintais gyvenamosiomis patalpomis jų tarnybos vietovėje. Griežtai vadovaujantis įstatymo nuostata, pirmiausia, pareigūnui neturint kur gyventi tarnybos vietovėje, turėtų būti svarstoma galimybė jį aprūpinti tarnybiniu butu. Tačiau, jeigu neįmanoma pareigūną aprūpinti tarnybiniu butu, turi būti mokami butpinigiai. Statuto 64 straipsnio 4 dalis numato, kad pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu, gyvenamųjų patalpų tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų mokami Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto dydžio butpinigiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) yra patvirtintas vado 2022 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 4-51 Prašymų skirti tarnybines gyvenamąsias patalpas nagrinėjimo, jų suteikimo, atlaisvinimo ir apskaitos tvarkos aprašas bei Prašymų skirti butpinigius nagrinėjimo ir butpinigių mokėjimo tvarkos aprašas. Vadovaujantis abiem šiais dokumentais, yra parengtas prašymo „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų arba nustatyto dydžio butpinigių skyrimo“ šablonas (toliau – Prašymas). Taigi VSAT yra teikiamas vienas Prašymas, adresuojamas VSAT nuolatinei socialinių reikalų komisijai, kuriuo pirmiausia yra prašoma, esant galimybei, skirti techninius ir higienos reikalavimus atitinkančias tarnybines gyvenamąsias patalpas (butą) tarnybos vietovėje, o nesant tokios galimybės, iš karto prašoma teisės aktų nustatyta tvarka mokėti nustatyto dydžio butpinigius.

Prie Prašymo privalo būti pridėti tokie dokumentai:

  1. Registrų centro (o ne seniūnijos) išduota pažyma apie pareigūno šeimyninę padėtį (o ne sudėtį) (išduota ne anksčiau kaip prieš 30 dienų);
  2. Registrų centro pažyma apie tai, ar pareigūnas, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai ar įvaikiai pareigūno tarnybos (darbo) vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio buto, namo ar jo dalies (išduota ne anksčiau kaip prieš 30 dienų);
  3. Patalpų (būsto) nuomos sutarties kopija;
  4. Registrų centro išrašas apie patalpų (būsto) nuomos sutarties įregistravimą.

Prašymas turi būti pasirašytas pareigūno, registruotas VSAT Dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ ir vizuotas tiesioginio vadovo.

Prašymus nagrinėja VSAT nuolatinė socialinių reikalų komisija. Prašymas išnagrinėjamas per 5 darbo dienas nuo Prašymo ir dokumentų gavimo dienos. Komisija savo sprendimus ir siūlymus įformina protokolu ir teikia VSAT vadui pritarti kartu su nagrinėtais prašymais. Taigi galutinį sprendimą dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ar nustatyto dydžio butpinigų skyrimo priima VSAT vadas. Ir gyvenamos patalpos darbuotojui suteikiamos, ir butpinigiai pareigūnui skiriami VSAT vado įsakymu.

Būtina žinoti, jog butpinigiai neskiriami pareigūnui:

  1. kuris yra aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa (butu);
  2. kuris atsisakė suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos (buto) tarnybos vietovėje, išskyrus pareigūnus, kurie tarnybinio buto atsisakė dėl jų perkėlimo į pareigas kitoje tarnybos vietovėje;
  3. kuris Vyriausybės nustatyta tvarka aprūpintas tarnybiniu lengvuoju automobiliu;
  4. kuris dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka yra perkeltas į kitas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje, ir jam teisės aktų nustatyta tvarka yra kompensuojamos važiavimo išlaidos.

Paskirtų butpinigių mokėjimas VSAT vado įsakymu yra nutraukiamas, kai:

  1. pareigūnui tarnybos vietovėje suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos (butas), ir sudaroma šių patalpų nuomos sutartis;
  2. pareigūnas, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai ar įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje įgyja nuosavybės teise priklausantį tinkamą gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantį statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą ar jos dalį;
  3. pareigūnas nutraukia gyvenamosios patalpos ar buto tarnybos vietovėje nuomos sutartį, kuri buvo faktinis pagrindas mokėti butpinigius;
  4. pareigūnui vykti į tarnybos vietą ir iš jos Vyriausybės nustatyta tvarka yra skiriamas tarnybinis lengvasis automobilis;
  5. pasibaigus tarnybiniam būtinumui pareigūnas grąžinamas į eitas pareigas arba perkeliamas į kitas pareigas, kurioms netaikoma rotacija;
  6. pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos arba perkeliamas į kitą įstaigą;
  7. pareigūnas pats pateikia prašymą nutraukti butpinigių mokėjimą.

Pareigūnas, kuriam yra skirti butpinigiai:

  1. kai jis pats ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai ar įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje įgyja nuosavybės teise priklausantį tinkamą gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantį statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą ar jos dalį, privalo per 5 darbo dienas nuo tokios nuosavybės teisės įgijimo momento raštu apie tai pranešti VSAT nuolatinei socialinių reikalų komisijai;
  2. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo raštu VSAT nuolatinei socialinių reikalų komisijai pranešti ir kartu su pranešimu pateikti aplinkybių pasikeitimus patvirtinančius dokumentus, kai:
  3. pasikeitė buto ar gyvenamosios nuomos mokesčio dydis;
  4. buvo sudaryta nauja buto ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartis;
  5. pasikeitė pareigūno šeimyninė padėtis;
  6. pareigūnui suteiktas kitas nekarinis pareigūno laipsnis ir dėl to pasikeitė nekarinio pareigūno laipsnio grandis.   

Prašymo pavyzdį – formą rasite čia.

Pravieniškių pataisos namuose pareigūnai kenčia nuteistųjų terorą

Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje Trečiajame sektoriuje dirbantys pareigūnai nebenori taikstytis su nenormalia situacija, kai juos terorizuoja – apspjaudo, smurtauja, stumdo, psichologiškai engia –  nuteistieji. Vadovybės pagalbos nesulaukiantys pareigūnai sako esantys pavargę ir balansuoja ant ribos – eiti į gatves protestuoti, ir taip sulaukti Kalėjimų departamento reakcijos, ar palikti tarnybą.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, situacija įkaitusi.

„Apie bręstančią problemą dar prieš pusmetį žodžiu informavau Kalėjimų departamento vadovą, tačiau niekas nepasikeitė. Pareigūnai eidami į darbą nežino, ką iškrės nuteistieji – apipils maistu, apspjaus, nustums, o gal užsimos trenkti? Tokia situacija nesikeičia jau keli metai, o Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkas, kuris turėtų būti pirmasis ieškantis sprendimų, jos arba nemato, arba kitaip vertina. Mums tai kelia didžiulę įtampą, nes nuteistieji vis daugiau sau leidžia, o jeigu kas nors nepatinka nesibodi ir pasistumdyti, ir ranką pakelti, kaip kad nutiko prieš kelias dienas, kai naktį iš lapkričio 25 į 26-ąją, pareigūną ir pareigūnę apstumdė įpykęs nuteistasis“, – sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Profesinės sąjungos pirmininko nuomone, tai, jog pareigūnai nuolat žeminami nuteistųjų – grėsminga situacija, nes visiškai neaišku, kuo tai gali virsti ir kuom baigtis.

„Pasigendame šio sektoriaus Saugumo skyriaus viršininko tvirtos pozicijos ir žingsnių sprendžiant problemą. Norėtųsi, kad vadovas mūru stotų už pavaldžius pareigūnus, inicijuotų pokyčius, neduotų ramybės vadovybei, kol problemos neišsispręs, o nutikus panašiems įvykiams būtų pirmasis ieškantis galimybių kaip suteikti nukentėjusiesiems pareigūnams psichologinę ir visokeriopą pagalbą“, teigia K.Pauliukas.

Neapsikentę nenormalios situacijos, kaip papasakojo LRITĮPS pirmininkas, kai kurie pareigūnai dėl to išeina iš tarnybos.

„Tikriausiai su sprendimais jau gerokai pavėluota, tačiau tikimės, kad Kalėjimų departamento vadovas, nors įstaiga ir turi laikinąjį vadovą, imsis asmeninės tiesioginės Trečiojo sektoriaus kontrolės, kad situacija keistųsi, objektyviai įvertins susidariusią situaciją ir priežastis, kodėl tokia susiklostė tik viename iš sektorių“, – sakė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.

LRITĮPS nuomone, Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje vadovybė nebesuvaldo situacijos, jai nepavyksta efektyviai spręsti problemų bei užtikrinti saugių darbo sąlygų darbuotojams.

„Ir mes matome šį sektorių paliekančius pareigūnus, kai kurie jų išeina dirbti į kitus sektorius ar įstaigas, o dalis – tiesiog palieka sistemą, taip pat ir dirbę vos 5-7 metus. Tokią galimybę svarsto ir neseniai nuteistųjų apspjaudyta pareigūnė. Ir aš juos suprantu, kas gali norėti dirbti ten, kur patiriama nuolatinė grėsmė, patyčios, o darbdavys į tai deramai nereaguoja. O ir pradedami tyrimai nuteistųjų atžvilgiu nėra efektyvūs, nes situacija nesikeičia“, – teigia profesinės sąjungos pirmininkas.

Susirūpinusi dėl darbuotojų padėties ir saugumo minėtame sektoriuje profesinė sąjunga prašo Kalėjimų departamento vadovo įsikišti ir ieškoti sprendimų problemai spręsti. Jei profsąjungos prašymas liks neišgirstas – ketinama protesto akcijomis atkreipti visuomenės ir vadovybės dėmesį į pavojingą situaciją Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje.

Profsąjungų atstovai su viceministru aptarė Viešojo saugumo tarnybos problemas

Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas buvo susitikę su Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) viceministru Vitalij Dmitrijev aptarti klausimų, susijusių su Viešojo saugumo tarnyba.

Pasak LRITĮPS pirmininko, susitikime aptarta situacija Viešojo saugumo tarnyboje, kokią ją mato profesinių sąjungų atstovai, kalbėta apie Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nustatytų papildomų garantijų profesinės sąjungos nariams suteikimą ir užtikrinimą.

Profesinės sąjungos atstovai pasiūlė spręsti susidariusią papildomų garantijų, 5 dienų sveikatinimui ir 2 papildomų atostogų dienų pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį,  suteikimo pareigūnams problemą, perkeliant jas į ateinančių metų pirmąjį ketvirtį.

Profesinių sąjungų lyderiai priminė, jog tokia praktika buvo taikyta Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kai šalyje dėl nelegalios migracijos, buvo susidariusi sudėtinga situacija, o pareigūnai negalėjo tuo metu pasinaudoti ne tik papildomomis garantijomis, bet ir eilinėmis kasmetinėmis atostogomis.

VRM viceministras į šį pasiūlymą sureagavo, kad jeigu taip galima, kliūčių iš VRM dėl to nekiltų. Viceministras pažadėjo šiuo klausimu pasikalbėti su laikinuoju Viešojo saugumo tarnybos vadovu.

LRITĮPS taip pat iškėlė mikroklimato Viešojo saugumo tarnyboje klausimą ir paprašė Vidaus reikalų ministerijos atlikti šį tyrimą padaliniuose.

Anot VAITĮPS pirmininko V.Jagmino, susitikime aptarta darbo režimo, organizuojant pamainas po 12 val. problema.

Pasak VAITĮPS pirmininko, vidaus reikalų viceministras pažadėjo, jog VST galimai bus sudaryta galimybė organizuoti pamainas ne po 12 val., o po 24 val.

„Darbo organizavimas 24 val. pamainomis šiai tarnybai būtų parankesnis, efektyvesnis ir tai  padėtų sumažinti smarkiai išaugusias važiavimo išlaidas darbuotojams“, – sakė V.Jagminas.

Profesinių sąjungų atstovai išreiškė susirūpinimą, kad iki šiol Viešojo saugumo tarnyba nėra pasirašiusi kolektyvinės sutarties ir teigė, jog ši užduotis turėtų būti viena svarbiausių naujam tarnybos vadovui, kaip ir  situacijos tarnyboje stabilizavimas, pasitikėjimo į minėtą įstaigą sugrąžinimas bei bendravimo kultūros ir normalių darbinių santykių ugdymas.

VRM viceministras į tai atsakė, kad ministerija nestabdys kolektyvinės sutarties proceso ir sutartį leis pasirašyti.

Susitikime aptarti ir kiti aktualūs Viešojo saugumo tarnybos klausimai.  

Papildomomis garantijomis galima pasinaudoti tik šiais metais

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga primena, kad profsąjungos nariai, kurie dar nepasinaudojo papildomomis garantijomis, nustatytomis 2022 m. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, ir kuriems jos priklauso, gali jomis pasinaudoti iki š. m. gruodžio 31 d.

Persikelti į 2023-iuosius metus papildomų garantijų, nustatytų 2022 m. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje negalima.

Primename, kad pagal 2022 m. Nacionalinę kolektyvinę sutartį profesinės sąjungos nariai, atitinkantys sutarties sąlygas, turi teisę į papildomas apmokamas 2 kasmetinių atostogų dienas; iki 10 d. arba iki 20 dienų mokymosi atostogas; papildomas apmokamas 5 darbo dienas sveikatai gerinti (jeigu nesinaudoja papildoma garantija – mokymosi atostogomis).

Pasinaudoti papildomomis garantijomis gali tie, kurie profesinės sąjungos nariais tapo iki 2021 m. spalio 22 d.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo

įstaigų profesinės sąjungos informacija

Tarnybinių patikrinimų „kokybė“ bausmių vykdymo sistemoje

Š.m. birželio mėn. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) direktoriaus įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) nariui.

Tarnybinė nuobauda buvo paskirta dėl neva neteisėto pareigūno elgesio 2021 m. pabaigoje lydėjus nuteistąjį už įstaigos teritorijos ribų į artimojo laidotuves. Pareigūnas buvo vienas iš palydos sudėtyje buvusių jaunesniųjų specialistų.

Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo buvo panaikintas, nes, remiantis teismo sprendime dėstomais argumentais, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir įrodyta pareigūno neteisėta veika, iš viso nebuvo nustatinėta jo kaltė, o dauguma teisės aktų normų, dėl kurių pažeidimo pareigūnas buvo nubaustas, apskritai, pagal faktinę situaciją, negalėjo būti jam inkriminuotos. Tai reiškia, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu buvo priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, buvo surašyta nesilaikant teisės aktuose ir teismų praktikoje formuluojamų reikalavimų bei nuostatų.

Kokybė ar nekokybė?

Šis atvejis nėra vienetinis, kai teismai naikina įsakymus dėl pareigūnams paskirtų tarnybinių nuobaudų dėl netinkamai atlikto tarnybinio patikrinimo ar surašius reikalavimų neatitinkančią tarnybinio patikrinimo išvadą. Tai neabejotinai rodo tarnybinių patikrinimų atlikimo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) pavaldžiose įstaigose kokybę. Kai tikslas yra atlikti formalią tyrimo procedūrą ir ką nors nubausti. Kaltais ir baudžiamais dažniausiai būna žemiausios grandies pareigūnai, t. y. tie, kurie tiesiogiai bendrauja su nuteistaisiais (suimtaisiais), nuolat susiduria su pastarųjų nepagarbiu, neteisėtu elgesiu, bet privalo visais atvejais operatyviai ir tinkamai sureaguoti į bet kokias netikėtas ir neįprastas situacijas. Jeigu situacija klostosi ne taip, kaip reikėtų, kažkas būtinai privalo atsakyti. Tuomet, nes reikalauja teisės aktai, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Jo metu renkama medžiaga, tik dažnai ji nėra reikšminga tiesiogine įrodomąja prasme. Kadangi reikalauja teisės aktai, iš pareigūnų, dėl kurių galimų nusižengimų atliekamas tarnybinis patikrinimas, yra gaunami rašytiniai paaiškinimai. Tik dažniausia problema yra ta, kad į tų paaiškinimų turinį tyrimo metu visiškai nėra gilinamasi. Kadangi reikia ką nors nubausti, taip ir yra daroma, – prieš tai surašius reikalavimų neatitinkančią tarnybinio patikrinimo išvadą. Kuri yra tokios apimties, kad patikrinimą atlikęs asmuo teismo posėdžio metu nesugeba ja remtis atsakydamas į teismo klausimus, nurodydamas, jog nebepamena kas kur parašyta. Bet joje nėra jokios objektyvios pareigūnų veiksmų ir kaltės analizės bei atskleidimo. Formali procedūra, formaliai surašyta išvada ir formalus konstatavimas, kad pareigūnas yra pažeidęs daugybę teisės aktų normų, dalis kurių, kaip patvirtinama teismo sprendimu, pagal faktinę situaciją, net negalėjo būti inkriminuotos. Taip tyrimą atlieka ir tokią išvadą parengia atsakingas asmuo, kuris privalo žinoti, kokie yra reikalavimai minėtoms procedūroms. Tačiau dar blogiau yra tai, jog tokią tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtina, o vėliau jos pagrindu paskiria tarnybinę nuobaudą, įstaigos vadovas, kuris, taikydamas teisinę atsakomybę, privalo žinoti sąlygas pastarosios taikymui, ir neleisti, jog darbuotojai patirtų neigiamas teisines pasekmes nepagrįstai ir neteisėtai. Deja, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų sistemoje yra taip, kad tik patys darbuotojai turi būti apdairūs ir gebėti vertinti, ar jiems pagrįstai taikoma teisinė atsakomybė. Jeigu jie yra Profesinės sąjungos nariai, sulaukia profesionalios teisinės pagalbos.

Profsąjungos nariams įrodyti tiesą padeda teisininkai

Konkrečiu atveju Pravieniškių PN-AK pareigūnas gavo profesionalų atstovavimą teisme, kuris papildomai kainavo tik laiko ir žmogiško nerimo. Tačiau yra daug pataisos pareigūnų, kurie nėra jokių profesinių sąjungų nariai. Ir, tikėtina, kad, taupydami ne tik laiką, ramybę, bet ir finansus, jie nesiima teisinių priemonių net ir tais atvejais, kai mano, jog yra nubausti nepagrįstai, nes, pagal dažną praktiką, kažkas turėjo būti nubaustas.

Žinoma, pati tarnybinė nuobauda yra tik įrašas pareigūno byloje, kuris, vadovaujantis įstatymu, lemia tai, jog vienerius metus, kol ji yra galiojanti, asmuo negali būti skatinamas. Tačiau pareigūnai nėra taip dažnai skatinami ir, kaip rodo praktika, tai nėra taip reikšminga, kaip kiti neigiami finansinio pobūdžio padariniai, kurie kyla po tarnybinės nuobaudos paskyrimo, nors įstatymiškai jie niekaip nėra nustatyti. Įprastai pareigūnams, kurie yra nubausti, tarnybinės nuobaudos galiojimo laikotarpiu nėra didinamas pareiginės algos koeficientas. Kaip žinia, pareiginės algos koeficientai gali būti keliami tik po kasmetinių ar neeilinių tarnybinės veiklos vertinimų tiems pareigūnams, kurių tarnybinė veikla įvertinama labai gerai. Pareigūnų, kurie turi galiojančias tarnybines nuobaudas, tarnybinė veikla, kaip taisyklė, nėra vertinama labai gerai. Nors joks teisės aktas nenumato, kad pareigūnas, nors ir per vertinamus kalendorinius metus yra padaręs tarnybinį nusižengimą, negalėtų būti vertinamas kaip vykdantis tarnybą labai gerai. Akivaizdu, jog vienas įvykis neturėtų nulemti visų kalendorinių metų tarnybos kokybės. Tačiau praktika yra tokia, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas ir galiojimas, kaip taisyklė, nulemia blogesnius visos metinės tarnybinės veiklos vertinimus. Negana to, praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai blogesnį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą ar pareigūno neįtraukimą į neeilinius tarnybinės veiklos vertinimus lemia vien tas faktas, jog jam yra pradėtas tarnybinis patikrinimas. T. y. susiduriama su situacijomis, kuomet dar nėra ištirta ir įrodyta pareigūno kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, o jau kyla atitinkamos neigiamos pasekmės. Arba pasitaiko atvejų, kai pareigūnui tarnybinė nuobauda yra paskiriama kalendorinių metų pradžioje už praėjusiais kalendoriniais metais padaryta tarnybinį nusižengimą, ir toks pareigūnas net dvejus metus iš eilės nėra maksimaliai vertinamas, nes pradžioje yra argumentuojama, jog jis vertinamais kalendoriniais metais padarė tarnybinį nusižengimą, o po metų argumentuojama, kad jis didžiąją vertinamų kalendorinių metų dalį turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą.

Taigi praktika rodo, jog įstaigų vadovai yra linkę „užsižaisti“ su tarnybinės atsakomybės taikymu. Tai daroma neatsakingai vertinant ir tvirtinant tarnybinių patikrinimų išvadas bei paskiriant tarnybines nuobaudas. Pastarosios iš karto duoda neigiamą efektą. Ir net vėliau teismuose nuginčijus neteisėtus ir nepagrįstus įsakymus dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, to neigiamo efekto panaikinti yra neįmanoma, nes sprendimai dėl vertinimų būna priimti galiojant įsakymams dėl tarnybinių nuobaudų ir tai vertinama kaip objektyvios aplinkybės.

Visos neigiamos pasekmės ištiko ir minėtą Pravieniškių PN-AK pareigūną, kurio atžvilgiu teismas priėmė palankų sprendimą dėl nuobaudos panaikinimo. Jį buvo atsisakyta vertinti neeilinių tarnybinės veiklos vertinimų metu, nes jo atžvilgiu buvo pradėtas, nors ir nebuvo baigtas, tarnybinis patikrinimas, jis nebuvo vertinamas labai gerai per kasmetinius tarnybinės veiklos vertinimus, nes jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda, kuri, kaip paaiškėjo, buvo nepagrįsta ir neteisėta. Bet konkrečiame atvejyje labiausiai apmaudu yra tai, kad pareigūnas, jo tariamo tarnybinio nusižengimo metu, buvo vos vienerius metus tarnavęs bausmių vykdymo sistemoje. Šiandieną pastarojoje pabrėžiamas didelis pareigūnų trūkumas, esami darbuotojai vykdo tarnybą padidintais krūviais ir įtampa. Bet žinant aukščiau aptartus praktinius momentus, kyla natūralus klausimas, ar gali jaunas žmogus norėti ateiti arba likti ten, kur veikia tokia „motyvacinė sistema“?    

Teismas: profsąjungos narių pasiklausymas – nebūtina ir neproporcinga priemonė

Teismams einant į pabaigą byloje, kurioje keli profesinės sąjungos nariai buvo kaltinami piktnaudžiavimu ir dokumento klastojimu, išpūstas burbulas pamažėle bliūkšta. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir VAITĮPS) narių atžvilgiu buvo tyliai nutrauktas pačioje tyrimo pradžioje, o dėl dokumento klastojimo kaltinamųjų suole atsidūrę keli jos nariai Aukščiausiojo teismo nutartimi nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl mažareikšmiškumo. Žalos nei visuomenei, nei žmonėms, nei profesinei sąjungai ir jos sprendimams ar valstybei jie nepadarė.

Profesinės sąjungos pirmininkas teigia, jog nė neįsivaizdavo, jog tiesos paieška gali tapti pretekstu kovai su profesine sąjunga.

„Mano nuomone, tai buvo bandymas parklupdyti mus. Buvo klausoma mūsų narių, taip pat ir mano pokalbių, tokia sankcija paprastai duodama tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, vėliau profsąjungos biure (prieš dvejus metus) atlikta krata“, – pasakojo VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Anot V.Jagmino, profesinė sąjunga labai dėkingi advokatui Vidui Vilkui, kuris nepabūgo teisinių peripetijų ir ryžtingai ėmėsi ginti pažeidžiamas profesinės sąjungos ir jos narių teises.

„Ir nors pirmos ir antros instancijos teismai net nevertino advokato keliamų argumentų dėl įrodymų surinkimo teisėtumo, tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmos ir antros instancijų sprendimus ir pripažino, kad surinkti įrodymus byloje pasitelkta prievartos priemonė – pasiklausymas buvo akivaizdžiai nebūtina ir neproporcinga“, – sakė V.Jagminas.

Profesinė sąjunga, pasak VAITĮPS pirmininko, susidarė nuomonę, jog Kalėjimų departamento Kriminalinė žvalgyba  atlikdama kratą profsąjungos būstinėje, galimai tikėjosi rasti kažkokių pažeidimų, kurie taptų medžiaga ikiteisminiam tyrimui, tačiau nutiko taip, jog turėjo tenkintis protokole rastais kelių narių parašais, kurie, kaip vėliau parodė ekspertizė, buvo ne jų padėti, nors sprendimams užfiksuotiems protokole jie patys pritarė, dėl parašų tikrumo klausimo nekėlė. Ikiteisminį tyrimą pradėjusi pagal sunkesnį straipsnį, vėliau prokuratūra, mūsų nuomone, uoliai talkinusi Kalėjimų departamentui, tyliai nutraukė. Dabar imame suprasti, kaip lengvai galima sudoroti nepatinkančius, nebesistebime žiniasklaidoje atsirandančiomis istorijomis apie žmonių patirtus išgyvenimus dėl keistų prokurorų sprendimų ,“ – sakė V.Jagminas.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino nuomone, profesinė sąjunga patyrė beprecedentį persekiojimą ir, anot jo, labiausiai neramina tai, jog į šią istoriją įsivėlė ir jai rutuliotis galimai padėjo prokurorai ir net teisėjai.

Stebina prokuratūros elgesys, kuri skundžiasi dideliais krūviais, o šiuo atveju, bet kokiomis priemonėmis siekia patenkinti kažkokį savo interesą ir bet kokia kaina nubausti nors ką nors šioje byloje, todėl  laukiame dar vieno teismo sprendimo, tikėdami teisingumu bei tuo, kad teisėjai objektyviai įvertins visas aplinkybes bei priims teisingą sprendimą.