Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnui savaitgalį buvo nustatytas Covid-19. Policijos operacijoje kartu su užsikrėtusiuoju dalyvavusiems kolegoms liepta saviizoliuotis, kiti darbuotojai, anot Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, su nerimu eina į darbą, nes Vilniaus apskrities VPK  nusprendė, jog jie artimo kontakto neturėjo. Jiems nepasiūlyta nei saviizoliuotis, nei dirbti nuotoliniu būdu, kaip nurodoma  Generalinio komisaro įsakyme, nustatančiame veiksmus, kai policijos darbuotojams užfiksuojami Covid-19.

Penktadienį  minėtas pareigūnas kartu su kolegomis dalyvavo plataus masto policijos operacijoje, kartu su juo dirbo daug pareigūnų, atlikusių kratas tam tikrose vietose, taigi užsikrėtęs asmuo kontaktavo ne tik su kolegomis.

Blogai pasijutęs pareigūnas nedelsiant išleistas gydytis į namus, o sužinojus testo rezultatus, operacijoje dalyvavusiems kolegoms nurodyta saviizoliuotis.

Anot VAITĮPS pirmininko,  kitiems kolegoms, kontaktavusiems ir dirbusiems kartu su užsikrėtusiu pareigūnu komisariate prieš policijos operaciją,  saviizoliuotis neliepta.

Kalbos apie tai, kad kolega susirgo Covid -19, tarp minėtos valdybos pareigūnų sklandė nuo ankstaus pirmadienio ryto. Kalbas patvirtino, tik po kurio laiko elektroniniu paštu pareigūnams vadovybės atsiųsta žinutė – pranešimas.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko, stebina, jog apsiribota operacijoje dalyvavusių pareigūnų saviizoliacija, taip pat ir tai, jog tik antradienį dezinfekuotas automobilis ir kabinetas, kuriame pareigūnas, susirgęs Covid-19, dirbo, tuo tarpu koridorius ir kitos bendros patalpos net nedezinfekuotos, o juk kiti pareigūnai dirbo ir pirmadienį.

Kol komisariato darbuotojai su nerimu laukia kitų kolegų Covid-19 testų rezultatų, paaiškėjo, jog  dar vienas pareigūnas, esantis saviizoliacijoje, pajuto panačius į koronaviruso simptomus.

 „Manome, kad Vilniaus apskrities VPK vadovai per mažai komunikavo, nesiėmė pakankamų priemonių, kurios užtikrintų kitų dirbančiųjų saugumą. Manome, jog visiems kartu dirbusiems pareigūnams  turėjo būti atlikti Covid -19 testai, jiems skirta saviizoliacija, juolab, kad Generalinio komisaro įsakymas, nustačius Covid -19 policijos darbuotojui, rekomenduoja taikyti saviizoliaciją kontaktą turėjusiesiems pareigūnams  arba nuotolinį darbą, taip užtikrinant darbo tęstinumą“, – teigė V.Jagminas.

Profesinės sąjungos pirmininkas mano, jog šiuo atveju nepakankamai komunikuota ir su darbuotojais. Anot V.Jagmino, informavimas vėlavo, o pareigūnams liko daug klausimų, darbuotojai stebisi, kodėl visi pareigūnai nebuvo testuoti?

„Tai, kad darbuotojai nerimauja ir turi daug klausimų, rodo, jog Vilniaus apskrities VPK komunikacija su jais yra nepakankama. Kadangi, kaip mums pasirodė, Vilniaus apskrities VPK vadovybė nežino kaip elgtis tokiose situacijose, galbūt reikėtų išsamesnio Policijos departamento išaiškinimo. Galbūt praverstų instrukcija, aiškiai apibrėžianti, ką privalu atlikti paaiškėjus tokiems atvejams, kuri padėtų nepasimesti ir taikyti geriausius sprendimus, rūpinantis darbuotojų sveikata ir gerove pirmoje vietoje, o ne galvojant vien apie tai, kaip užtikrinti tarnybą. Toks Policijos departamento išaiškinimas leistų greičiau, kaip įmanoma efektyviau, informuoti,  reaguoti ir spręsti problemą čia ir dabar, nuraminti darbuotojus, sudaryti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu, kaip tai jau yra numatyta Generalinio komisaro įsakyme“,- – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Pasak VAITĮPS pirmininko, nesinorėtų, jog ir Vilniaus apsk. VPK „iškristų“ kaip kolegos Raseiniuose.
Primename, jog š.m. rugsėjo 21 d. duomenimis komisariate sirgo 16 darbuotojų (iš 66), 12 iš jų – pareigūnai, 15 – saviizoliacijoje. Su šiuo židiniu, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC), siejama net 31 susirgimas, įskaitant antrinius ir tretinius atvejus. NVSC Covid-19 židinį Raseinių policijoje įvertino kaip vieną didžiausių šiame regione.

Rugsėjo 23 dieną Kaune vyko apskritojo stalo diskusija – mokymai „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, kuriame dalyvavo Kauno apskrities policijos pareigūnai. 

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, apskritojo stalo diskusijoje daug dėmesio skirta Šakos kolektyvinės sutarties projektui ir šiuo metu vykstančioms deryboms.

Diskusijos–mokymų dalyviams buvo pristatyti svarbiausi profsąjungos pasiūlymai, grupėse diskutuota ir bendrai sutarta, kurios projekto nuostatos yra profesinės sąjungos nariams svarbios ir profesinių sąjungų derybinė grupė turėtų dėl jų susitarti. Taip pat buvo išsakyti kiti pasiūlymai dėl ko būtina susitarti kolektyvinėje sutartyje. Prioritetiniais klausimai įvardinti tokie sutarties projekto punktai, kaip:

• sutaupyto darbo užmokesčio lėšų skyrimas darbuotojų motyvacijai didinti,
• profesinės sąjungos nario skatinimas, kai jo tarnybinė veikla du kartus iš eilės yra vertinama gerai,
• mokamų atostogų reabilitacijai suteikimas profesinės sąjungos nariui kartą per kalendorinius metus,
• 1 kalendorinės poilsio dienos per 2 mėnesius suteikimas profesinės sąjungos nariui, auginančiam vaiką iki 12 metų,
• pirmumo teisė pasirinkti atostogas profesinės sąjungos nariui, esančiam PS nariu ilgiau kaip 2 metus,
• DK 57 str. 3 dalyje nustatytų pirmenybės teisių būti paliktiems dirbti, pirmenybės teisės įgijimas ilgiau kaip metus esančiam profesinės sąjungos nariui,

Taip pat profesinės sąjungos nariai sudarė, policijos sistemoje šiuo metu aktualiausių, problemų banką. Kaip jos bus sprendžiamos informuosime artimiausiu metu.

Diskusijoje dalyvavusieji Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lietuvos policijos profesinės sąjungos nariai pritarė LPPS derybinei pozicijai, kad sutartyje privalo būti atskiras socialinių paslaugų paketas profesinės sąjungos nariams. Sutarta dėl prioritetinių sutarties punktų ir sąlygų.

Anot R.Katinienės, bendraujant su profesinės sąjungos nariais, ne tik Kaune, bet ir kitose apskrityse, narių pozicija vienareikšmiška – Šakos kolektyvinė sutartis be socialinių paslaugų paketo profsąjungos nariams būtų tik formali ir profesinei sąjungai nereikalinga.

„Šios principinės nuostatos derybose laikysimės ir toliau. Pareigūnų aktyvumas, problemų įvardijimas ir svarbiausia – konkretūs pasiūlymai kaip jas spręsti yra vienas iš labiausiai mane motyvuojančių dalykų“, – sakė LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

Projekto dalyviai taip pat buvo supažindinti su Policijos vadovybės planuojamais pokyčiais.

• 

• 

• 

• 

Viešojoje erdvėje pasigirdus įvairių interpretacijų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Resocializacijos skyrių sujungimo į vieną klausimu, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas teigia, jog jos nepamatuotos.

Anot LRITĮPS pirmininko, apie tai, jog ketinama sujungti tris Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos skyrius į vieną, kalbėta jau gerokai anksčiau, tai ne buvo vienasmenis pataisos namų direktoriaus sprendimas. Šis klausimas išnagrinėtas darbo grupėje, kuri analizavo esamą situaciją ir vertino pokyčių naudą, o sprendimas įvykdyti sujungimą priimtas ir pasirašytas Kalėjimų departamento direktoriaus.

„Reikia pripažinti, kad visos struktūros ieško būdų, kaip sumažinti valdantį aparatą, taip taupant lėšas ir ieškant kitokių įstaigos vadybos būdų, taip yra ir policijoje, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir kt.valstybinėse institucijose. Ne  išimtis ir Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija“, – sakė K.Pauliukas.

Profesinės sąjungos pirmininkas teigė, jog Resocializacijos skyrių sujungimo klausimas, juolab, kad buvo išdiskutuotas, o jo metu nenukentės darbuotojai, jų darbo vietos išliks, išskyrus vadovų, kuriems taip pat įstaiga turėtų pasiūlyti kitą darbo vietą, didesnių rūpesčių nekėlė.

Todėl, LRITĮPS pirmininkui netikėta, kad iki šio proceso įgyvendinimo likus kiek daugiau nei mėnesiui, imtos regzti intrigos.

„Esame pareigūnai, todėl mūsų visų tarnybose pasitaiko perkėlimų, paskyrimų atlikti kitas nei įprasta funkcijas ir pan., todėl skundai, jog sujungiamo skyriaus darbuotojai turės daugiau užduočių arba jas turės atlikti kituose nei buvo įpratę skyriuose, atrodo keistai“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.

LRITĮPS pirmininko nuomone, kalbos ir intrigos dėl sujungimo šiuo metu sukelia nereikalingas įtampas, trikdo darbą ir darbuotojus.

Anot šios profsąjungos pirmininko, Resocializacijos skyrių sujungimas darbuotojams, jų pareigoms ir darbui Pravieniškių pataisos namuose įtakos neturės, priešingai, galima įžvelgti teigiamos naudos, jog dirbdami kaip vieno skyriaus darbuotojai, turės galimybę dar daugiau pasidalinti žiniomis, ieškoti bendrų sprendimų sudėtingose situacijose, o vadyba bus paprastesnė ir aiškesnė, turint vieną, o ne tris vadovus.

„Ar šiuo metu tai pats aktualiausias klausimas? Yra tikrai svarbių problemų: uniformos, aprūpinimas kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis, kitų metų lėšų perspektyvų klausimas, kelionpinigių mokėjimas, – tai klausimai aktualūs daugumai pareigūnų. Dirbtinai sukuriamos ar įsivaizduojamos problemos, intrigos, vietoj diskusijų prie apvalaus stalo nedaro garbės jų sumanytojams, ir neduoda jokios naudos kolektyvui“, – sakė Kęstutis Pauliukas.

Vakar vykusiame susitikime Policijos departamente buvo aptartas ir dar vienas svarbus klausimas, tai yra kaip bus panaudotos per 8 mėnesius sutaupytos lėšos.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, suformuota pozicija, sutaupytas lėšas – apie 3 mln. Eur – skirti  darbuotojų motyvacijai didinti, t.y. apytiksliai po 190 Eur vienam darbuotojui.

Visos policijos įstaigos, anot LPPS pirmininkės, pagal sutaupytas lėšas, suskirstytos į 3 grupes. Daugiausia sutaupiusioje, trečioje grupėje Vilniaus apsk. VPK, Telšiai apsk. VPK , Šiaulių apsk. VPK ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, mažiau sutaupiusiai, antrai grupei priskiriama 10 policijos įstaigų, o nesutaupiusiai ar sutaupiusiai nepakankamai, pirmajai grupei  – 2 įstaigos (Klaipėdos apsk. VPK, Utenos apsk. VPK),  kurios be pagalbos iš išorės nesugebės suvaldyti situacijos, pastarųjų darbuotojai gaus mažesnes išmokas.

Preliminariais skaičiavimais trečioje grupėje esančių įstaigų darbuotojai turėtų gauti šiek tiek daugiau nei numatyta vienkartinė išmoka 190 Eur,  antroje –  apie 190 Eur, pirmoje – apie 100 Eur.

Sutarta, jog vienkartinė piniginė išmoka bus mokama kaip priemoka. Tačiau, pasak R.Katinienės,  šiam sprendimui dar turi pritarti rugsėjo 24 d. į posėdį susirinksianti Policijos taryba.

Policijos departamento vadovybė patikino, jog 3 mln.Eur, kuriuos ketinama išmokėti darbuotojams, yra papildomos lėšos, kurios netaps ilgalaikiais įsipareigojimais. Taip pat informavo, jog darbuotojai, dirbantys sostinės policijoje yra skatinami jau nuo šių metų rugpjūčio 1 d., jiems nustatytas 50 eurų dydžio sostinės priedas, mokamas Vilniaus apsk. VPK valdybose ir sostinės policijos komisariatuose dirbantiems pareigūnams ir darbuotojams. Šį priedą darbuotojai gaus iki einamųjų metų pabaigos.

Pasak LPPS pirmininkės, džiugina tai, jog priemoka socialiai teisinga, paliesianti visus policijos sistemos tarnautojus ir darbuotojus.

Vakar Policijos departamentas profesinių sąjungų atstovams pristatė kaip keisis policija laikotarpyje nuo šių iki 2022 metų, planuojamas reorganizacijas, specializuotų įstaigų sujungimą bei įstaigų jungimą į apygardas. Susitikime dalyvavo Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė, LPPS Tarybos narė Agnė Greblikaitė, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Pasak LPPS pirmininkės, pokyčių pristatyme akcentuota, jog siekiama, kad 2022 metais Lietuvos policija veiktų kaip vienas juridinis asmuo, todėl prie Policijos departamento ketinama prijungti penkiolika savarankiškų policijos įstaigų; policijos veiklą teritorijose organizuoti 5 apygardų principu; centralizuoti specializuotas policijos įstaigų funkcijas Policijos departamento Viešosios policijos ir  Kriminalinės policijos biuruose; centralizuoti administravimo (bendrųjų) funkcijų (personalo, buhalterinės apskaitos, turto valdymo, aptarnavimo,  viešųjų pirkimų, planavimo, tarptautinio bendradarbiavimo) vykdymą.

Organizuojant veiklą apygardų principu, vietoj 10 apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų numatomi penki centrai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų vyriausieji policijos komisariatai (toliau VPK).

Kauno apygardos VPK apims Kauno, Marijampolės, Alytaus apskričių VPK; Klaipėdos apygardos VPK – Klaipėdos ir Tauragės apsk. VPK; Šiaulių apygardos VPK – Šiaulių ir Telšių apsk. VPK; Panevėžio apygardos VPK – Panevėžio ir Utenos apsk. VPK.

Administravimo padalinių pertvarka numatoma jau visai netrukus – ateinančių metų kovą, 2021 m. rugsėjį ketinama pertvarkyti specializuotus padalinius, o 2022  įvykdyti ir apygardų pertvarką.

Pasak pokyčių iniciatorių, siekiant dar geresnio reagavimo į įvykius, ketinama optimizuoti pajėgų valdymo centrus. Vietoje 10 teritorinių pajėgų valdymo padalinių, ši veikla bus vykdoma iš 3 centrų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Jau visai netrukus, nuo 2020 m. lapkričio 11 d., Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyboje steigiamas 3 skyrius, kuris apdoros įvykius nuotoliniu būdu.

Optimizacija numatoma ir kriminalistinių tyrimų padaliniuose. Vietoje 11 šiuo metu veikiančių laboratorijų iki 2022 m. veiklą ketinama sukoncentruoti 3 aukštos kokybės ir techninio aprūpinimo laboratorijose.Tai leistų sutrumpinti kriminalistinių tyrimų atlikimo terminus bei išlyginti kriminalistinių tyrimų darbuotojų krūvius šalies mastu.

Jau nuo š.m.spalio 1 d. Lietuvos kelių policijos tarnyba perimtų greičio matavimo prietaisais užfiksuotų teisės pažeidimų tyrimą. Į naujai įsteigtas pareigybes priimtiems pareigūnams bus sudarytos sąlygos dirbti nuotolinėse darbo vietose pagal gyvenamąją vietą.

Siekiant stiprinti eismo saugumą ir  pažeidimų kontrolę keliuose bus plečiamas nekontaktinių kontrolės metodų taikymas, specializuoti kelių policijos padaliniai bus orientuojami į pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų išaiškinimą, taikant neviešo patruliavimo metodus. Tuo tarpu pagrindinė viešo patruliavimo ir eismo saugumo užtikrinimo funkciją ketinama  koncentruoti teritoriją prižiūrinčiuose padaliniuose.

Reformos sumanytojai teigia, jog keisis ir areštinių tinklas, o vietoj 10 šiuo metu veikiančių, jų liks tik 5 (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje). Užtikrinti konvojavimą, visose teritorinėse policijos įstaigose bus steigiami konvojavimo padaliniai.

Pasak reformos autorių, didelės apimties pokyčiai bus naudinti ir visuomenei, ir darbuotojams, ir pačiai organizacijai. Visuomenei policijos paslaugos bus greičiau pasiekiamos, o nusikaltimų tyrimas ir prevencija efektyvesni.

Beje, pokyčiuose numatyta policijos komisariatuose stiprinti kriminalinės policijos darbą, sudaryti sąlygas žmonėms kreiptis dėl policijos licencijuojamų paslaugų bet kuriame policijos komisariate.

Darbuotojams dėl numatomų pokyčių gerės aprūpinimas darbo priemonėmis, didės atlygis už darbą, bus išlyginti tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų darbo krūviai ir kt.

Anot departamento vadovybės, pokyčiai padės sumažinti administravimo sąnaudas, didins veiklos efektyvumą ir kt.

Po pristatymo LPPS pirmininkė R.Katinienė sakė, jog organizacijos noras būti moderniai, veikti veiksmingai ir efektyviai suprantamas, o pokyčiai yra būtini.

„Man nerimą kelia ne pats pokytis, bet kaip jis įgyvendinamas ir valdomas.Šiuo metu turiu daugiau klausimų nei atsakymų – abejonių kelia ar centralizuojant administravimo funkcijas, padaliniai sugebės greitai, kokybiškai ir efektyviai aptarnauti įstaigas, ar tapus vienu juridiniu asmeniu, nenukentės, kai kuriose įstaigose sukurtos  ir efektyviai veikiančios motyvacinės sistemos ir t.t.Tikiuosi, jog šių pokyčių metu darbuotojai bus geriau girdimi, įsiklausoma ir reaguojama į konstruktyvius pasiūlymus. Po šios dienos pristatymo ir tai ką pastaruoju metu girdžiu vidaus reikalų ministerijoje, Vyriausybėje, didžiąją dalį planuojamų pokyčių, kaip subtiliai, korektiškai jas vadina dabartiniai Policijos vadovai „pozicijų pastiprinimu“, aš įvardinčiau kaip buvusios vadovybės klaidų taisymą. Čia labai taikliai nuskambėtų I.K.Adizes teiginys. Jog „pokytis gali būti jūsų draugas arba priešas“. Policijos bendruomenė pavargusi nuo metai iš metų besitęsiančių reformų, kad pokyčiai taptų  bendruomenės draugu, jais turi tikėti ne tik vadovai, bet ir eiliniai pareigūnai“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas: „Šaunu, kad Policijos departamentas kviečiasi profesines sąjungas, pristato reformas, jog ketina taikyti pažangius metodus bei siekia teigiamų pokyčių bei veiklos efektyvumo policijoje. Tačiau siekiant modernumo ir diegiant naujoves, reikia atsigręžti į jau įvykdytas reformas, pripažinti ir ištaisyti padarytas klaidas, o svarbiausia išgirsti darbuotojų, kolektyvų argumentus bei siūlymus“.

Vakar, rugsėjo 16 d., Policijos departamente vyko Policijos tarybos posėdis. Policijos taryba pritarė Policijos vadovybės sprendimui, atlikti neeilinius vertinimus ir paskatinti geriausius rezultatus pasiekusius pareigūnus, karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį.

Nuspręsta, jog jau visai netrukus vyksiančių neeilinių vertinimų metu bus įvertinti 1590 darbuotojų. Tai sudaro beveik 17 proc. visų užimtų pareigybių policijos sistemoje.

Vertinamų darbuotojų limitas policijos įstaigoms bus paskirstytas proporcingai užimtų pareigybių skaičiui ir tolygiai pagal darbuotojų grupes (statutinių pareigūnų, karjeros tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis). Kurie darbuotojai bus pakviesti į neeilinius vertinimus, nuspręs įstaigų vadovai.

Primename, kad neeilinių  vertinimų metu  bus vertinami geriausius veiklos rezultatus pasiekusieji darbuotojai. Jeigu neeilinių vertinimų metu jie  bus įvertinti „gerai“ arba „labai gerai“, jų pareiginės algos koeficientas didės, tačiau ne daugiau nei 0,5 procentinio punkto.

 Vertinamų karjeros tarnautojų sąrašai iki š.m. rugsėjo 22 d., statutinių pareigūnų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis – iki š.m. spalio 1 d. turi būti pateikti Policijos departamento Personalo administravimo valdybai.

Vertinimo procedūros karjeros tarnautojams turi būti atliktos iki š.m. rugsėjo 30 d.; statutinių pareigūnų – iki š.m. spalio 31 d.

Teigiami pokyčiai laukia ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Nuspręsta pakeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą (2017-07-26 Nr. 5-V-664) dėl Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo nustatymo policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo, apraše numatant galimybę atskiroms darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms nustatyti didesnius pareiginės algos koeficientus nei nustatyta darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų sąrašuose.

Ketinama taip pat patikslinti policijos įstaigų socialinių klausimų (priemokų) komisijų reglamentus ir nustatyti komisijoms teisę siūlyti įstaigos vadovui priimti individualius sprendimus dėl didesnių pareiginės algos koeficientų nustatymo atskiroms darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms.

Atskirų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių pareiginės algos koeficiento padidinimo procedūrą privalu atlikti iki š.m. spalio 31 d.

Dėl neeilinių vertinimų, skaičiuojama, jog išlaidos š.m. 2020 m. IV ketvirtyje išaugs 0,56 mln. Eur, o 2021 m. – 2,4 mln. Eur.

Detaliau apie tai, kaip, kiek ir kokių  darbuotojų (pagal įstaigas) bus pakviesta į neeiliniu vertinimus rasite čia.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė: „Pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus, turėtų įvykti neeiliniai metiniai vertinimai laikantis įstatymų. Pagal susitarimą su Policijos vadovybe, neeiliniai metiniai vertinimai pagal nustatytas kvotas, bus atliekami geriausius rezultatus pasiekusiems pareigūnams be jokių dirbtinių „pritempinėjimų“ iki kažkieno sugalvotos ribos. Žinoma, vis viena bus nepatenkintų, pasipiktinusių pareigūnų, bet to  išvengti neįmanoma.

Šioje situacijoje geriausiai atsiskleis, kaip nuo padalinio iki įstaigos vadovo sugebama komunikuoti ir diskutuoti su darbuotojais, kaip vertinama veikla, atsižvelgiant į konkrečius pamatuojamus rezultatus.

Policijos departamento vadovybė, užtikrino, kad šiems vertinimams ir jų objektyvumui bus skirtas maksimalus dėmesys bei kontrolė. Profesinė sąjunga taip pat aktyviai reaguos į pareigūnų skundus, pastabas ir stengsis, kaip jau minėjau , kad pagrindinis kriterijus būtų ne lojalumas, „myliu-nemyliu“, o pasiekti rezultatai“. 

Vakar Policijos departamente vyko atrankos komisijos posėdis, kuriame spręsta, kuris iš dviejų pretendentų – Elanas Jablonskas ar Mindaugas Baršys – užims Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas.

Primename, kad E.Jablonskas, Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas, Kauno apskrities policijos komisariatui laikinai vadovavo nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio.  Antrasis kandidatas M.Baršys – nuo 2017 m. birželio vadovauja Marijampolės apskrities vyriausiajam komisariatui.

Nors pretendentų atranka į Kauno apskrities VPK viršininko pareigas pasibaigė š.m. liepos 10 d., atrankos komisijos posėdis nusikėlė į rudenį. Spėjama, jog taip atsitiko dėl Generalinio komisaro atostogų, kurios buvo suplanuotos rugpjūtį, bei, galimai, užtrukusio kandidatų patikrinimo, dėl atitikimo keliamiems reikalavimams, procedūros.

Atranką laimėjo 38 metų, teisės magistras, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas M.Baršys.

„Pastarieji metai Kauno apskrities pareigūnams, švelniai tariant, buvo įdomūs. Staigus vadovybės pasikeitimas, lydimas sensacingų pranešimų viešoje erdvėje, tarnybinių patikrinimų ir net ikiteisminių tyrimų, dalies vadovų pasikeitimai, taip pat besitęsiančios reformos, optimizavimai, laikinai paskirtas vadovas, stabilumo ir darbo atmosferos nepagerino. Tačiau su laikinai į pareigas paskirtu vadovu profesinei sąjungai pavyko užmegzti gerą socialinį dialogą, pasiekti, jog, atsižvelgiant į socialinių partnerių motyvuotus pasiūlymus, sprendimai būtų priimami greitai bei  objektyviai.

Iš atranką laimėjusio ir į pareigas paskirto vadovo tikimės darbų tęstinumo ir bendradarbiavimo“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Vakar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje  vyko Valdymo komiteto posėdis, kuriame, be kitų darbinių klausimų, buvo svarstyti ir pareigūnams aktualūs – dėl mobiliųjų telefonų bei sportui skirtų valandų. Susitarimo pasiekti nepavyko, socialinių partnerių pasiūlymai nebuvo išgirsti.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, svarstant klausimą dėl mobiliųjų telefonų naudojimo, į profsąjungos teiktus pasiūlymus, diferencijuoti ribojimus, visiškai neatsižvelgta, o tarnybos pateiktos išimtys, kurias norima įteisinti VSAT vado įsakymu, problemos neišsprendžia.

Racionalių bei vertingų įžvalgų šiuo klausimu pateikė ir komisijos pirmininkas pulkininkas Vidas Mačaitis, į problemą pažvelgęs plačiau, tačiau ir tai nepadėjo rasti konsensuso, tad šio aktualaus pareigūnams klausimo svarstymas dar kartą atidėtas.

Kitas aktualus klausimas, svarstytas Valdymo komiteto posėdyje – dėl sportui skirtų dviejų valandų per savaitę.

Svarstant šį klausimą nemaloniai nustebino kitos profesinės sąjungos pirmininko J.Amelino siūlymas, uždrausti pareigūnams sportuoti namuose, leisti sportuoti tik viešose ar specializuotose vietose, motyvuojant, jog taip atsakingi asmenys lengviau galėtų kontroliuoti pareigūnus.

Šiam nelogiškam, niekuo nepagrįstam pasiūlymui Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga nepritarė. Tokios pat nuomonės – nepritarti – laikėsi ir LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė bei dauguma komisijos narių.  Kadangi pasiūlymus atmestas, liko galioti senoji tvarka.

„Ir vėl itin pareigūnams aktualus klausimas liko kyboti ore. Apmaudu tai, kad racionalių pasiūlymų, kuriuos esame pateikę dėl mobiliųjų telefonų naudojimo diferencijavimo, VSAT vadovybė net nebando analizuoti. Dialogas – būdas susikalbėti, ieškoti ir rasti pareigūnams palankiausius sprendimus. Kol kas tai, kas dabar vyksta – dialogu nepavadinčiau“, – po posėdžio sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Profesinė sąjunga sulaukė pareigūnų nusiskundimų dėl situacijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Pareigūnų nuostabą ir pasipiktinimą sukėlė tai, jog nuteistuosius tenka vežioti pirmyn – atgal į Kauno klinikas esant nesudėtingiems susirgimams, bet vos tik jie to paprašo. Stebina ir tai, kodėl neteikiama skubi pagalba, o visais atvejais pasitelkiama skubioji medicinos pagalba.

Pavyzdžiui, jau trečią kartą per dvi savaites pats save sužalojęs nuteistasis skubios pagalbos automobiliu, lydimas paareigūnų, taip buvo vežiojamas ne vieną kartą, nes suteikus paslaugą Kauno klinikose, susiuvus žaizdą ir gydytojui rekomendavus toliau gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nuteistasis, parvežtas į minėtą įstaigą, atsisakė šios paslaugų raštu, ir buvo grąžintas atgal į pataisos namus, kur atlieka bausmę.

„Kiek tai kainuoja?“- klausia Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – LRITĮPS).

Pareigūnai klausia, kokia Laisvės atėmimo vietų ligoninės misija ir ar ši įstaiga yra pataisos namų ligoninė, kurioje suteikiama reikiama medicininė pagalba bei gydymas nuteistiesiems, ar eilinė viešoji įstaiga?

Pareigūnams nesupranta, kodėl nuteistieji gali atsisakyti gydymo specializuotoje ligoninėje, kuri turi licenciją, o joje dirba kvalifikuoti medikai bei kas trukdo paslaugas teikti vietoje?

Pasak LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, klausimų dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės profesinė sąjunga yra kėlusi ir anksčiau, taip pat ir dėl paslaugų nuteistiesiems suteikimo vietoje.

Anot profsąjungos pirmininko, dar prieš kelis metus, nuteistųjų neveždavo į kitas gydymo įstaigas, paslaugas Kaune suteikdavo Pravieniškių ligoninė, o Vilniuje – ten esanti specializuota, nuteistiesiems skirta, ligoninė.

„Po reorganizacijos, kai iš dviejų įstaigų liko viena – Laisvės atėmimo vietų ligoninė – netrukus ir prasidėjo netvarka. Mes tikėjomės, kad reorganizuojant, sujungiant ligonines, visas nuteistųjų gydymas bei paslaugų jiems teikimas vietoje vyks dar sklandžiau. Ypač džiaugėmės, jog tai kamerinio tipo įstaiga. Deja, personalas, medikai, įranga, sąlygos gydytis ir gydyti yra, tačiau nuteistieji veržiasi kitur ir tai vyksta ne susirgus retomis, sunkiomis ar specifinio gydymo reikalaujančiomis ligomis “, – stebėjosi K.Pauliukas.

Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai labai norėtų išgirsti Teisingumo ministro poziciją šiuo klausimu bei atsakymą ar tokia Laisvės atėmimo vietų ligoninė reikalinga?

VĮ „Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga raštu kreipėsi į Regitra generalinį direktorių, atkreipdama jo dėmesį ir siūlydama peržiūrėti filialo darbuotojų darbo krūvio apskaičiavimo metodiką (toliau – DKAM).

„Darbuotojų darbo krūvio apskaičiavimo metodika, sudaryta 2018 metais. Per du metus įvyko gana daug pasikeitimų, pavyzdžiui pasikeitė neapskaitomų ir apskaitomų darbų sąrašai bei jų atlikimo laikas ir kt. Tuo tarpu metodikoje paminėti tik keli pavyzdiniai darbai, kitų, priskirtų K1 koeficientui – neįmanoma identifikuoti. Kyla pagrįstų abejonių, jog papildomi darbai, atsiradę po 2018 metų, tiesiog minėtos metodikos yra neapskaitomi“, – sakė profsąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys.

VĮ „Regitra“ profesinės sąjungos nuomone, DKAM metodika privalo būti aiški, skaidri, o darbuotojų atlyginimai skaičiuojami objektyviai.

Profesinė sąjunga paragino VĮ „Regitra“ vadovybę inicijuoti metodikos pakeitimus, kurie leistų aiškiai, skaidriai, tiksliai apskaičiuoti atliktus darbus bei jų trukmę, sudaryti darbo grupę, įtraukiant į jos darbą ir profesinės sąjungos atstovus.