Evaldas Plokštys: darbų sąrašas 2022-iesiems sudarytas

Gruodžio mėnesį „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos atstovai apsilankėsi filialuose Šiauliuose, Mažeikiuose, Telšiuose, Tauragėje, Klaipėdoje, Alytuje ir Marijampolėje.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, šių susitikimų su darbuotojais labai laukėme, nes užbaigdami dar vienus veiklos metus, norėjome pasitikrinti kaip gyvena mūsų nariai, kokios jų darbo sąlygos, ar problemos, kurias keliame, aktualios visai Lietuvai, ar tik atskiruose padaliniuose.

„Pasikalbėję ir įvertinę realią situaciją, jau galime dėliotis darbus ateinantiems ir numanome, jog jie bus veiklūs“, – sakė E.Plokštys.

Susitikimuose su darbuotojais profesinės sąjungos atstovai pristatė savo siekius ir tikslus, atsakė į klausimus dėl įmonės statuso perspektyvų bei ko gali darbuotojai tikėtis ateityje, tuomet dar tuščią generalinio direktoriaus kėdę ir kt.

Viena didžiausių problemų, kurias pavyko identifikuoti, anot E.Plokščio, atlyginimai, kurie daug metų neaugo bei darbo užmokesčio skaičiavimo sistemoje pasitaikantys netikslumai dėl besikeičiančių ir atsirandančių naujų funkcijų, todėl būtina tartis su darbdaviu, jog  bent jau 10 procentų jie darbo užmokestis didėtų.

„Vilčių suteikia tai, jog pagaliau po pusmečio tylos paaiškėjo, jog pirmosiomis Naujųjų metų dienomis darbą pradės naujas įmonės generalinis direktorius. Tad tikiuosi, jog galėsime pasikalbėti apie situaciją, kartu ieškoti sprendimų“, – kalbėjo E.Plokštys.

Lankantis filialuose darbuotojai buvo raginami išsirinkti savo atstovus, kurie padėtų dar greičiau ir sklandžiau komunikuoti su profsąjunga, identifikuoti problemas, o klausimai spręstųsi greičiau.

„Po visų susitikimų galima reziumuoti, jog problemos, apie kurias kalbame ir kurias matome pasikartoja daugumoje filialų. Esame labai dėkingi žmonėms už šiltą priėmimą, nuoširdų pokalbį ir kantrybę. Visomis išgalėmis stengsimės ieškoti sprendimų, derėsimės su darbdaviu, kad darbuotojų sąlygos gerėtų, o atlyginimai augtų. Baigiantis metams visiems linkime linksmų ir laimingų Naujų metų, tebus jie Jums dosnūs, sveiki ir prasmingi“, – sakė E.Plokštys.

Ką veikė profsąjunga 2021 metais?

Likus vos dviem šių metų dienoms norime prisiminti, kokie buvo šie metai Nacionalinei pasienio pareigūnų profesinei sąjungai.

Galime reziumuoti, kad metai buvo ne iš lengvųjų ne tik dėl nesibaigiančios Covid-19 pandemijos, bet ir kilusios naujos – nelegalių migrantų – krizės, privertusios visus sukrusti, atsisukti į problemas, apie kurias kalbėjome dar praėjusiais metais, norėdami atkreipti tiek VSAT , tiek politikų dėmesį, taip pat ir gegužės mėnesį įvykusio incidento, kai Baltarusija priverstinai Minske nutupdė užsienio kampanijos „Raynair“ lėktuvą, kuriuo į Lietuvą iš Graikijos skrido Baltarusijos opozicionierius Ramanas Pratasevičius su drauge Sofija Sapega bei juos suėmė.

Deja, nors buvome toliaregiai nuspėdami ir sakydami apie išorinės Europos Sąjungos sienos stiprinimo būtinybę, NATO standartų neatitinkančios ginkluotės būtiną kuo skubesnį keitimą, šių klausimų sprendimas iš esmės pajudėjo tik susidūrus su migrantų krize.

Būtent po šių įvykių Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa sakė: „Pastarųjų dienų įvykiai, kai užsienio bendrovės lėktuvas priverčiamas nutūpti Minsko oro uoste, dar kartą priminė Valstybės sienos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos stiprinimo būtinybę ir tai, jog mūsų nerimas tiek dėl valstybės saugumo, tiek dėl neužbaigto valstybės sienos modernizavimo, tiek dėl NATO standartų neatitinkančios ginkluotės buvo ne be pagrindo. Tempai, kuriais per visą atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį buvo modernizuojama ir stiprinama valstybės siena bent jau iki šių metų buvo per lėta. Vilčių suteikia ryžtingas šio Vyriausybės kabineto vidaus reikalų ministrės nusiteikimas rasti lėšų ir problemą išspręsti per 4 metus. Tačiau tai ne vienintelė problema, kurios sprendimai būtinas čia ir dabar, kalbu ir apie VSAT ginkluotės atnaujinimą į NATO standartus atitinkančią ginkluotę. Abu šie klausimai jau seniai turėjo būti išspręsti, kaip vieni svarbiausių kalbant apie valstybės sienos apsaugą ir valstybės saugumą“.

Šiemet teko dažniau susitikti ne tik su VSAT, VRM, bet ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu.

Susitikimuose su Seimo NSGK pirmininku Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai pasidalino savo įžvalgomis  dėl nelegalių migrantų sukeltos krizės ir situacijos valdymo, pateikė savo siūlymus ir matymą kaip galima būtų geriau ją spręsti, išsakė nerimą dėl pasienio pareigūnų padėties.

Profesinės sąjungos pirmininkas dalyvavo VSAT Valdymo komiteto veikloje, beveik kas mėnesį vykstančiuose posėdžiuose buvo aptariami ir siūlomi geriausi galimi pareigūnams sprendimai. Būtent dalyvaujant šioje veikloje ir išaiškėjo VSAT vidinės komunikacijos spragos,  kad dalies problemų VSAT vadovybė nė nežino, nes apie jas pasieniečiai dažniau pasisako profesinei sąjungai nei vadovybei.

Profesinės sąjungos atstovai buvo susitikę ir su Vilniaus pasienio rinktinėje rinktinės vadu Dariumi Škarnuliu, su kuriuo aptarti tarnybos organizavimo klausimai; dalyvavo  Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos, kurios nare yra posėdžiuose, Norvegų finansuojamo projekto „Socialinio dialogo plėtojimas ir bendradarbiavimas teisėsaugos tarnybose Lietuvos Respublikoje“ pristatyme ir kt.

Rudenį, spalio 26 d.,  vykusiame Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos suvažiavime Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa buvo išrinktas federacijos pirmininkės pavaduotoju klausimams, susijusiems su valstybės sienos apsauga.

Š.m. rudenį, spalio 22 d., po ilgų derybų, pozicijų suderinimo, buvo pasirašyta 2022 metų Nacionalinė kolektyvinė sutartis, kuri nustato papildomų garantijų profesinės sąjungos nariams: tai ir apmokamos atostogos mokymuisi, dienos sveikatinimuisi, papildomos kasmetinių atostogų dienos.

Visgi, anot R. Liepos, nors yra daug teigiamų poslinkių, vyksta socialinis dialogas su VSAT vadovybe, yra problemų, kurioms vis dar skiriamas per mažas dėmesys: nėra koncepcijos, kaip populiarinti pasieniečio profesiją, didinti jos prestižą.

Priminsime, kad Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga pirmoji išreiškė susirūpinimą dėl apkarpyto Valstybės sienos apsaugos tarnybos biudžeto ir pareigūnų atlyginimo kėlimo 2022 metais ir su LTPF žengė ryžtingus žingsnius, kad šis apkarpymas būtų sustabdytas, o VSAT pareigūnų atlyginimų kėlimui būtų skirtas ne mažesnis biudžetas nei, kad buvo 2021 metais.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, vis dar reikia įrodinėti politikams, jog valstybės sienos apsaugos tarnybą reikia finansuoti ne prasčiau nei Krašto apsaugą, nes ji vykdo ne tik mūsų šalies, bet ir visos Europos Sąjungos išorinės sienos apsaugą, taip pat ir tai, jog valstybės siena nėra vien inžinerinis įrenginys, o šią sąvoką būtina suvokti gerokai plačiau, ne tik kaip stulpus ir vielos tinklą.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga teigia, jog Europa skubiai turi spręsti ir keisti migracijos politiką ir su šia sritimi susijusius teisės aktus: procedūrų trumpinimo, prieglobsčio prašytojo vertinimo kriterijų peržiūrėjimo ir pan.

Rūpestį kelia ir Vidaus reikalų ministerijos pavaldume esantis Medicinos centras, kuriame medicininės paslaugos teikiamos pareigūnams.  Anot R. Liepos, paslaugos suteikiamos pavėluotai, reikia laukti ilgose eilėse, o ir paslaugų kokybė kelia daug klausimų, pasigendama modernių tyrimų ir pozityvaus požiūrio.

Norime pasidžiaugti, kad mūsų gretos gausėja, greta patyrusių, ilgametį darbo stažą skaičiuojančių pareigūnų turime ir gausų būrį jaunimo, kuris ne tik noriai jungiasi, bet ir aktyviai dalyvauja veikloje. Ir nors skaičiuojame tik trečius veiklos metus sulaukėme jūsų pasitikėjimo mumis, šiuo metu sparčiai artėjame link 400 narių skaičiaus. Manome, kad mūsų siekis, jog narystė mūsų profesinėje sąjungoje būtų grįsta pasitikėjimu, pagarba ir pagalba, o narystės mokestis būtų vienas mažiausių tarp profesinių sąjungų, pasiteisino.

Pačioje veiklos pradžioje akcentavome, kad viskas, ką sumokate kaip nario mokestį, turi sugrįžti nariams. Todėl siekiame suteikti kokybiškas teisines paslaugas, nuolat ieškome partnerių, kurie galėtų pasiūlyti išskirtinių nuolaidų mūsų nariams. Šiuo metu nariams siūlome patrauklius mobiliųjų operatorių Bitė (7,35 Eur/mėn) ir Tele2 (5,50 Eur/mėn) planus, nuolaidas degalinių tinkle VIADA, nuolaidas draudimams.

Be įprastos veiklos, nepamirštame ir malonių staigmenų – dovanėlių. Priminsime, kad šiemet Pasieniečių dienos proga mūsų nariams padovanojome po šaltkrepšį, o artėjant Kalėdoms – po kuprinę. Šias dovanas gavo visi, net ir visai neseniai nariais tapę žmonės, nes švenčių proga nenorėjome nuskriausti nei vieno.

Iš viso kalėdinėms dovanėlėms išleista apie 8000 eurų, apie 3000 eurų kainavo šaltkrepšiai.

Esame dėkingi visiems, kurie deklaruodami pajamas sutiko ir skyrė 0,6 proc. paramą mūsų profesinei sąjungai. Valstybinė mokesčių inspekcija mums pervedė beveik 1500 eurų paramos. Šios lėšos buvo panaudotos dovanėlėms pirkti. Jaučiame nuolatinę paramą ne tik iš savo narių, bet ir kitų kolegų pasieniečių, kurie nėra mūsų nariais, bet palaiko mūsų profesinę sąjungą.

Šiais metais įgyvendinome ambicingą siekį – mūsų profesinės sąjungos logotipas tapo registruotu prekės ženklu.

Be susitikimų, viešų pranešimų žiniasklaidai, aktyvaus ir nuoširdaus darbo siekiant geresnių sąlygų mūsų nariams, teikėme ir teisines paslaugas.

Iki š.m. gruodžio 23 d. mūsų profsąjungos teisininkai atsakė į 47 paklausimus (dėl tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų, mokymosi atostogų apmokėjimo, tarnybinių komandiruočių, atleidimo iš tarnybos pagrindų, pareigūnų rotacijos, persivedimo į kitą struktūrinį padalinį ar kitą vidaus tarnybos įstaigą); parengė 3 sutikimus dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo; parengė 1 paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, o taip pat 3 tarnybinius pranešimus dėl tarnybos aplinkybių; parengė 2 raštus VSAT vadovybei; analizavo ir pateikė teisines įžvalgas dėl 12 teisės aktų projektų, kurie susiję su vidaus tarnybos pareigūnų, vykdančių tarnybą VSAT, tarnybos ir teisinio statuso aspektais; atliko 5 kitokio teisinio turinio pavedimus.

Baigiantis metams, suskaičiavus visus atliktus darbus, Rimantas Liepa sako, jog nuostatos ir požiūris nesikeičia: svarbiausia – mąstyti ir į profsąjungų veiklą pažvelgti kitaip, nei kitos pasieniečių profsąjungos.

„Esame lėktuvas, kylantis prieš vėją, tikime, kad ir ateinančiais metais imsimės drąsių planų, kalbėsime atvirai ir tiesiai, padėsime nariams, kai prireiks pagalbos ir sieksime, kad tarnyba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje būtų patraukli. Sveikatos, sėkmes ir džiaugsmo ateinančiais 2022-aisiais!“, – sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas R. Liepa.

Kai daliniesi – pilnėja tavo širdis

Prieš Kalėdas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narės Ina, Viktorija, Sonata ir Eugenija su dovanėlėmis ir vaišėmis, prie kurių prisidėjo šio sektoriaus darbuotojai profesinės sąjungos nariai,  nuvyko į Paparčių bendruomeninius vaikų namus “Beržynės” sodybos namai, Kaišiadorių rajone.

Pasak šios iniciatyvos autorės Inos Širvinskienės, mintį aplankyti vaikus globos namuose reikėjo užauginti.

„Norėjosi aplankyti vaikus, pasidžiaugti su jais artėjančiomis šventėmis, nudžiuginti dovanėlėmis, tačiau kaip dažnai būna, įsisuki į rutiną ir atrodo, jog laisvo laiko surasti neįmanoma. O nesinorėjo atbėgti ir išbėgti. Mes nenorėjome tiesiog atiduoti dovanas, mums buvo svarbu užmegzti ryšį su vaikais“, – sakė Ina.

Jaudulį, kaip vaikai sutiks lankytojas ar jiems nepažįstamųjų apsilankymas bus malonus, išsklaidė jų klegesys prie vartų.

„Vaikai mūsų labai laukė, jie užbūrė savo nuoširdumu, kaip ir auklėtojos bei kolektyvas. Vaikai dalijosi savo gyvenimu, pasiekimais, svajonėmis. Laikas vakarojant, geriant kvapnią arbatą su pyragu, neprailgo. Atsisveikinusios su vaikais jautėmės gavusios tai, kas pamažėl mūsų pasaulyje nyksta – nuoširdų bendravimą. Mes būtinai ten sugrįšime, gal tiesiog aplankyti, pasišnekučiuoti, gal iš mūsų draugystės gims koks projektas“, – dalijosi įspūdžiais Ina.

Anot I.Širvinskienės, išeidamos profesinės sąjungos narės davė pažadą sugrįžti. O vaikai išlydėjo nares padovanoję savo rankų darbo darbelius su prasmingais žodžiais:

„Kada jauni dovaną, pilnėja tavo delnai,

Kada duodi ją kitam – pilnėja tavo širdis”.

Profsąjungos: įgyvendinus Vidaus reikalų ministerijos užmačias pareigūnai gali likti be reabilitacijos

Po profesinių sąjungų viešojoje erdvėje išsakytų nuogąstavimų, kad pareigūnai liks be reabilitacijos paslaugų, dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimo atsisakyti 5 pavaldžių įstaigų, tarp kurių ir pareigūnams reabilitacijos bei poilsio paslaugas teikiančios įstaigos, vakar profesinių sąjungų atstovai buvo pakviesti į nuotolinę konferenciją su vidaus reikalų viceministru Vitalij Dmitrijev ir kitais šios ministerijos atsakingais asmenimis. Tačiau susitikime išgirsta informacija pareigūnų bendruomenės nerimo dėl reabilitacijos paslaugų nenuramino, nors ministerija ir nusprendė sudaryti darbo grupę.

selective focus of chiropractor stretching arm of patient in hospital

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, po susitikimo kilo dar daugiau klausimų dėl Vidaus reikalų ministerijos ketinimų, nes susitikime pateikta informacija ir skaičiai nepasirodė išsamūs, o pateikti argumentai neįtikino.

„Eilinį kartą ministerija pirma priima sprendimą, o po to kviečia profesines sąjungas pasitarti, nors turėtų būti atvirkščiai. Todėl ir darbo grupės sudarymas atrodo tarsi akių dūmimas, o gal vis dėlto ministerija nusprendė atšaukti savo sprendimą ir išgirsti bendruomenės nuomonę?“ – abejones išsakė V.Jagminas.

Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, kokios gali būti darbo grupės derybos, kai jau priimti sprendimai?

„Ministerija strimgalviais lėkdama link reabilitacijos centrų ir kitų įstaigų atsisakymo jau ne pirmą kartą suklumpa pateikdama, mano nuomone, tikrovės neatitinkančią informaciją. Pasiūlymas sukurti darbo grupę aptarti galimus pareigūnų reabilitacijos modelius, kai jau priimti sprendimai dėl įstaigų atsisakymo – prieštarauja logikai. Kam po to reikalinga darbo grupė ir pokalbis su partneriais?“ – sakė R.Liepa.

Vadovaujantis logika, R.Liepos nuomone, pirmiausia turėtų būti kalbamasi ir diskutuojama su socialiniais partneriais, atliekami išsamūs tyrimai ir analizė, darbai darbo grupėje, o tik tada – sprendimų priėmimas.  

„Iš to ką išgirdome vakar iš ministerijos atstovų, skaičiavimai, švelniai sakant, labai jau paviršutiniai, neatlikta pareigūnų apklausa, kur geriausiai atliekamos reabilitacijos paslaugos, kur blogiausiai, nesurinkta kita informacija… Tiesiog skubama greituoju keliu, todėl priežastis, kodėl tuo keliu bėgama, kelia tam tikrų minčių ir abejonių. Kitas dalykas, pastebiu ir keistų dalykų, Lietuvos Respublikoje kaip teisinėje valstybėje vienos ministerijos yra lygesnės už kitas, vienos ministerijos ketina plėsti reabilitacijos centrus pareigūnams, tuo tarpu VRM nori iš viso jų atsisakyti“, – kalbėjo R.Liepa.

Profesinių sąjungų vadovai akcentavo, kad pirmiausia ministerija turėtų išsiaiškinti dėl reabilitacijos finansavimo galimybių, o tada jau svarstyti ir ieškoti modelių, kurie efektyviai galėtų gerinti pareigūnų tiek fizinę , tiek psichologinę sveikatą.

Pasak VAITĮPS pirmininko, pareigūnų reabilitacija ne prabanga, o būtinybė policijos, pasienio ir kitų statutinių įstaigų darbuotojams, gydytis patirtas traumas, gerinti sveikatą, galiausiai pailsėti.

„Tad kokią žinutę, vienu sprendimu nutarusi atsisakyti kelių reabilitacijos paslaugą teikiančių įstaigų, pareigūnų bendruomenei siunčia Vidaus reikalų ministerija?“ – klausia VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas.

Pareigūnai: reikia nesidangstyti sąvokomis, o skirti daugiau lėšų pareigūnų reabilitacijai

Pareigūnų bendruomenė piktinasi Vidaus reikalų ministerijos sprendimu atsisakyti šiai ministerijai priklausančio poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“, kuriame pareigūnai galėjo sveikatintis, ilsėtis ir prašo nepriimti problemas užprogramuojančio sprendimo bei skirti daugiau lėšų pareigūnų reabilitacijai.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, vidaus reikalų ministrės sprendimas sukėlė lengvą šoką.

„Nesuvokiama, kad lengva ranka nusprendžiama atsisakyti pareigūnų reabilitacijos viename gražiausių Lietuvos kurortų. Tai buvo bene vienintelė galimybė pareigūnams ilsėtis ir gydytis Palangoje, dabar ir jos netenkame. Ilgametes tradicijas teikti paslaugas pareigūnams turintys poilsio namai ir reabilitacijos centras „Pušynas“, įsikūręs vos per kelis šimtus metrų nuo pajūrio, nesulaukdavo pareigūnų priekaištų dėl paslaugų ir kainos, o kad norintieji patekti į jį turi laukti ilgoje eilėje ne kieno nors kito, o Vidaus reikalų ministerijos problema. Todėl išsakyti priekaištai, jog poilsio namai priima ir turistus – nieko verti, tai tik akmuo į pačios ministerijos daržą“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Pasak VAITĮPS pirmininko, ministerijos dangstymasis, jog sprendimas priimtas neva dėl to, kad reabilitacija – nebūdingos ministerijai funkcijos, kelia nuostabą, ypač šiuo metu, kai pareigūnams išvargintiems tiek Covid-19, tiek migrantų krizės valdymo, kaip niekad reikia daugiau paslaugų.

„Pareigūnams atidėtos atostogos, jie pasirengę eiti tarnauti ir daryti tai, ko reikia Lietuvai. Žinia, kad prarandame ir galimybę gydytis bei pailsėti prie jūros, liūdina. Neaišku nei kur, nei kaip mes ilsėsimės, gerinsime sveikatą ar gausime pasalaugas, kaip iki šiol?“, – sakė V.Jagminas.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa mano, jog skaičiai, kuriuos pateikė viešojoje erdvėje tiek poilsio namai „Pušynas“ , tiek Vidaus reikalų ministerija tik parodo, jog problema ne poilsio namai, kurie, beje, patys išsilaiko, o skiriamas finansavimas pareigūnų reabilitacijai.

„Vidaus reikalų ministerija turėtų ne kurti naujas problemas, o jas spręsti. „Pušyno“ poilsio ir reabilitacijos paslaugų atsisakyti neturėtų, o pareigūnų reabilitacijai skirti tiek lėšų, koks yra pareigūnų poreikis, ne atvirkščiai. Tuomet nereikės piktintis, kad poilsio namai užsidirba ir save išsilaiko priimdami poilsiautojus ne pareigūnus“, – sakė Rimantas Liepa.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas mano, jog nereikia atsisakyti gerai veikiančios struktūros.

„Pareigūnų skundų dėl reabilitacijos „Pušyne“ neteko girdėti, o ir kaina – tikrai gerokai žemesnė nei kituose šiame kurorte esančiuose poilsio namuose ar reabilitacijos centruose, tad vertėtų ministerijai nepriimti drastiškų sprendimų, kurie turės neigiamos įtakos pareigūnams ir jų reabilitacijai. Jeigu ministerija nepajėgi ir nesugeba surasti pinigų bei pasirūpinti pareigūnų reabilitacija, gal vertėtų pasitelkti Sveikatos apsaugos ministeriją ir kartu ieškoti sprendimų, kad „Pušynas“ išliktų su pagrindine – pareigūnų reabilitacijos – funkcija“, – sakė R.Liepa.

Pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko nuomone, jeigu ketinama pereiti prie pareigūnui skirto lėšų krepšelio reabilitacijai, jau dabar galima pasakyti, jog pareigūnų reabilitacija nukentės, nes jie negaus tokio lygio paslaugų, kokias gaudavo Palangoje, o kaina bus gerokai didesnė.

„Reikia nepamiršti ir tai, kad tarnaudami tėvynei, pareigūnai turi turėti galimybę ilsėtis oriai, ne kokiame užkampyje, o geriausiame Lietuvos kurorte, nes pareigūnai tikrai to verti“, – sakė R.Liepa.

Anot R.Liepos, jeigu skundžiamasi dėl skaidrumo, šią problemą galima spręsti įdiegiant elektroninę registracijos sistemą, per kurią pareigūnai galėtų registruotis reabilitacijai, taip išvengiant kokios nors įtakos.

Pritardamas abiejų profesinių sąjungų pirmininkams, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas sakė, jog skandalas, kuris kilo dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimo, sukėlė pasipiktinimą pareigūnų tarpe.

„Kalba eina ne tik apie Pušyną , bet ir apie „Dainavos“ mokymo centrą. Vidaus reikalų ministerijos sprendimai perduoti šias įstaigas Turto bankui turi būti įvertinti atitinkamų institucijų, įvertinant taip pat ir galimus viešuosius bei privačius interesus. Mes išgirdome tik ministrės sprendimą ir pasiteisinimus, bet pasigedome siūlymų, kaip vyks reabilitacija atsisakius minėtų įstaigų, kiek lėšų bus skiriama, kiek tai kainuos, kas vykdys pareigūnų reabilitaciją, ar jos kokybė ir trukmė nesumažės? Daug klausimų, neišsamūs atsakymai. Vis dėlto, mūsų nuomone tai blogas, nepamatuotas, šešėlį metantis sprendimas, dėl kurio nukentės pareigūnai, mažės galimybių sveikatintis ir kokybiškai ilsėtis“, sakė K.Pauliukas.

Tarnybinės nuobaudos Marijampolės pataisos namų pareigūnams panaikintos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė nutartis administracinėse bylose, po kurių įsiteisėjo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimai, kuriais buvo panaikinti įsakymai dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo Marijampolės pataiso namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus (buvęs Kybartų sektorius) pareigūnams.

Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarnybinės nuobaudos buvo paskirtos po to, kai 2020 m. balandžio 3 d. bausmę drausmės grupėje atlikinėjęs nuteistasis Marijampolės pataisos namuose buvusiame Kybartų sektoriuje pasivaikščiojimo gryname ore metu užlipo ant pasivaikščiojimo kiemelio stogo ir nuo jo pasiekė nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio stogą. Tarnybinį patikrinimą atliko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.

Po šio patikrinimo ne vienam pareigūnui, tą dieną vykdžiusiam tarnybą Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje, buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Netinkamai atlikę jiems priskirtas funkcijas buvo apkaltinti bei nubausti ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai – du jaunesnieji specialistai, tiesiogiai vykdę nuteistojo priežiūrą drausmės grupėje, bei tą dieną tarnybą vykdęs vyriausiasis specialistas (budinčiajai pamainai), kaip netinkamai kontroliavęs apsaugos ir priežiūros pamainos pareigūnus, kuo neužtikrinęs ir nekontroliavęs, kad nuteistasis būtų nuolat prižiūrimas pasivaikščiojimo metu ir laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų.

Profesinės sąjungos teisininkė parengė skundą ir atstovavo šiuos pareigūnus teisminiuose ginčuose, ginant šiems savo interesus dėl neteisėtai ir nepagrįstai paskirtų tarnybinių nuobaudų.

Pirmosios instancijos teismai visiškai tenkino tiek jaunesniųjų specialistų, tiek vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai) reikalavimus panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymus, kuriais jaunesniesiems specialistams buvo paskirti papeikimai, o vyriausiajam specialistui (budinčiajai pamainai) – pastaba.

Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl jaunesniųjų specialistų nubaudimo pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kad jie netinkamai būtų vykdę vadovaujančių pareigūnų nurodymus, taip pat tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tirta eilė reikšmingų aplinkybių, kurios buvo žinomos patikrinimą atlikusiai komisijai, ir todėl nebuvo tinkamai nustatyta pareigūnų kaltė, kas yra privalu nustatyti, traukiant pareigūną tarnybinėn atsakomybėn.

Dėl vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai) neteisėto nubaudimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad jaunesnieji specialistai būtent dėl jo netinkamo vadovavimo būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Teismas nurodė, jog kaltinimai šiam pareigūnui buvo suformuluoti tiek abstrakčiai, jog tai buvo nepakankama nustatyti jo veiksmų turinį bei ribas, o, esant tokiems kaltinimams, pareigūnas nežinojo, kokių konkrečių veiksmų atlikimu ar neatlikimu buvo kaltinamas, ir dėl kokio kaltinimo jis apskritai galėjo gintis. Kaip dėl jaunesniųjų specialistų, taip ir dėl vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai), tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija netyrė visų reikšmingų aplinkybių ir tinkamai nenustatė pastarojo pareigūno kaltės.

Kalėjimų departamentas, administracinėse bylose dalyvavęs kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutiko su pirmosios instancijos teismų sprendimais ir 2020 m. gruodžio mėn. pateikė du apeliacinius skundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsakovas Marijampolės pataiso namai prisidėjo prie abiejų apeliacinių skundų savo pareigūnams. Kalėjimų departamentas apeliaciniuose skunduose teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimuose padarytos išvados neatitinka esamų įrodymų, padarytos netinkamai šiuos įvertinus ir yra neteisingos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismais abiejuose savo sprendimuose, tiek š. m. rugpjūčio 18 d., tiek š. m. lapkričio 10 d., pažymėjo, kad apeliaciniuose skunduose nebuvo pateikta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais būtų paneigtos pirmosios instancijos teismų nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl įsakymų, kuriais pareigūnams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, nepagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismų sprendimai buvo palikti nepakeisti, o Kalėjimų departamento abu apeliaciniai skundai bei Marijampolės PN abu prisidėjimai prie apeliacinių skundų buvo atmesti. 

Kijeve pasirašyta bendradarbiavimo sutartis

Vakar Kijeve buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) ir Visos Ukrainos Nacionalinės policijos profesinės sąjungos.

Sutartį pasirašė Visos Ukrainos Nacionalinės policijos profesinės sąjungos pirmininkas Gennadiy Georgienko ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Sutartį pasirašiusios dviejų valstybių profesinės sąjungos susitarė bendradarbiauti, keistis informacija, siekti profesijos prestižo, teisėsaugos institucijų veiklos finansavimo tobulinimo, saugių darbo sąlygų darbuotojams.

Užsimezgusį bendradarbiavimą abi sutarties pusės tikisi plėtoti, ieškant bendradarbiavimo ryšių su nacionalinėmis asociacijomis ir tarptautinėmis profesinės sąjungos organizacijomis.

Papildomos atostogos pareigūnams – nepradings, aptartas jų suteikimo mechanizmas

 Šiandien vykusiame Valstybės sienos apsaugos tarnybos Valdymo komiteto posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl neišnaudotų atostogų, diskutuota apie atostogų kompensavimą bei jų skyrimo tvarką.

Primename, kad pareigūnai neišnaudojo ne tik kasmetinių atostogų, bet ir profesinės sąjungos nariams pagal 2021 metų Nacionalinę kolektyvinę sutartį priklausančių papildomų 2 dienų atostogų bei 5 dienų skirtų sveikatai gerinti, kai buvo priimtas VSAT vado įsakymas, kuriuo dėl kilusios migrantų krizės ir su tuo išaugusiu darbo krūviu, pareigūnams buvo atšauktos atostogos.

VSAT atstovai informavo, jog jų skaičiavimu šiuo metu yra neišnaudotos 33033 dienos kasmetinių atostogų, 837 dienos – profesinės sąjungos nariams pagal Nacionalinę sutartį ir 2103 dienos –  sveikatai gerinti.

Valdymo komitete dėl 2 papildomų atostogų dienų profesinės sąjungos nariams ir iki 5 dienų sveikatai gerinti nuspręsta, kad pasibaigus galioti VSAT vado įsakymui dėl atostogų atšaukimo, neišnaudotas dienas sveikatai gerinti ir papildomas atostogų dienas bus galima pasiimti per pusę metų.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, toks sprendimas, jeigu jam pritars VSAT vadas, racionalus ir sąžiningas, nes 2021 metų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje įtvirtintos papildomos garantijos galioja tik kalendoriniais metais, t.y. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., ir neperkeliamos į kitus metus.

„Kadangi šalyje susiklostė sudėtinga situacija, o pasieniečiams teko valdyti vieną sudėtingiausių krizių, Valdymo komitetas nutarė siūlyti vadui padaryti išimtį ir leisti pareigūnams pasinaudoti papildomomis garantijomis, kurios krizei kiek atslūgus bus tikrai reikalingos, tiek daugiau pailsėti, tiek ir pasirūpinti savo fizine, emocine ir psichologine sveikata“, – sakė Rimantas Liepa.

Dėl kasmetinių atostogų, kurių pasieniečiai neišnaudojo, nutarta, jog jomis galės pasinaudoti per 3 metus.

VSAT atstovai informavo, jog galimai bus teikiamas Statuto straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo ketinama siūlyti, jog esant ekstremaliai situacijai, kai privalomai stabdomos pasieniečių atostogos, VSAT vietoj dalies atostogų, pareigūnui, išreiškus tokį pageidavimą, galėtų išmokėti kompensaciją už pusę atostogų.

Toks VSAT siūlymas, anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, atsirado laiku, nes yra pareigūnų, kurie jau dabar teiraujasi, ar už nepanaudotas atostogas galėtų gauti pinigus.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai apgailestavo, jog tikriausiai šiemet paskatinti pareigūnų papildomai piniginėmis išmokomis metų pabaigoje galimai nebus galimybės, nes išeikvoti kone visi finansiniai resursai. Daugiau išlaidų VSAT patyrė mokėdama papildomus priedus krizę valdantiems darbuotojams.

Valdymo komiteto nariai diskutavo dėl 2 papildomų atostogų dienų profesinės sąjungos nariams skyrimo tvarkos. Vienas siūlymų, kurį pateikė viena pasieniečius atstovaujanti organizacija, jog papildomas atostogų dienas pareigūnai turėtų susiplanuoti iš anksto, panašiai kaip daroma planuojant kasmetines atostogas.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas R.Liepa ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė tokiam siūlymui nepritaria, nes mano, kad iki šiol galiojusi tvarka, kad 2 papildomas atostogų dienas, suderinęs su vadovu, profsąjungos narys ima tada, kada jam jų reikia, gera.

Todėl Valdymo komitete priimtas sprendimas, jog liekama prie senosios tvarkos, išskyrus profesinę sąjungą, išsakiusią pageidavimą laikytis naujos tvarkos ir 2 papildomas atostogų dienas planuotis iš anksto.

VSAT atstovai pasidžiaugė ir pasidalino informacija, jog eiliniams pareigūnų vertinimams planuojama skirta panašiai lėšų kaip ir šiemet.

Pasak R.Liepos, ši žinia – svarbi, nes pareigūnų vertinimo procesas reikšmingas pareigūnų motyvacijai didinti.

Profesinė sąjunga pradėjo susitikimų su darbuotojais maratoną

Praėjusią savaitę „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos atstovai lankėsi filialuose Šiauliuose, Mažeikiuose, Telšiuose, kur susitiko su čia dirbančiais žmonėmis.

Profesinės sąjungos pirmininkas  papasakojo apie  2022 metų siekius ir tikslus, įmonės statuso perspektyvas bei ko gali darbuotojai tikėtis ateityje, tuščią generalinio direktoriaus kėdę ir kt. Taip pat kalbėta apie įmonės darbuotojų atlyginimus, kurie daug metų neaugo, todėl iškilo būtinybė tartis su darbdaviu, jog  bent jau 10 procentų darbo užmokestis didėtų.

Lankantis filialuose darbuotojai buvo raginami išsirinkti savo atstovus, kurie padėtų dar greičiau ir sklandžiau komunikuoti su profsąjunga, identifikuoti problemas, o klausimai spręstųsi greičiau. Kai kuriuose filialuose atstovų kandidatūros tik aptartos, atstovą išsirinkti pavyko Mažeikiuose bei Telšiuose.

Profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys informavo, jog Mažeikių filiale profesinės sąjungos narių skaičius po šio vizito reikšmingai padidėjo, o tai reiškia, kad visi jame dirbantys darbuotojai yra profesinės sąjungos nariai.   

Pasak VĮ „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, susitikimai buvo labai naudingi, nes pavyko pasikalbėti, išsiaiškinti darbuotojų rūpesčius, abejones, pasikalbėti apie perspektyvas ir lūkesčius.  

„Visada norisi žinoti, o kaip gi mūsų žmonės gyvena, nesvarbu, kuriame Lietuvos mieste ar miestelyje jie būtų. Todėl džiaugiamės atsiradusia galimybe susitikti ir pasikalbėti“, – sakė E.Plokštys.

Artimiausi susitikimai su įmonės darbuotojais filialuose numatyti:

Š.m. gruodžio 8 d. – Tauragėje ir Klaipėdoje.

Statutinių įstaigų lėšomis nenumatoma kompensuoti sveikatos patikrinimų dėl Covid -19

Vidaus reikalų ministerija patikslino tvarką, kaip bus įgyvendinamos LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatos  statutinėse įstaigose, ar bus nustatyta vienoda šio įstatymo įgyvendinimo praktika visiems vidaus tarnybos sistemos darbuotojams, kokio lygmens darbdavys priims sprendimą dėl sveikatos patikrinimų finansavimo darbdavio lėšomis.

Anot ministerijos, kadangi sudaryta galimybė visiems pasiskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos, o nepasiskiepijusieji skatinami skiepytis (išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų), statutinių įstaigų lėšomis nenumatoma kompensuoti sveikatos patikrinimų, ar darbuotojas neserga COVID-19.

Sveikatos patikrinimai, ar neserga COVID-19, neatliekami darbuotojams, kurie persirgo koronaviruso infekcija arba kurie yra pilnai pasiskiepiję viena iš COVID-19 ligos vakcinų pagal nustatytą schemą.

Ministerija paaiškino, jog asmuo laikomas persirgęs COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), jeigu:

1) diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 (2019-nCoV) RNR nustatymo tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos metodu tyrimo (toliau – PGR tyrimas) ar greitojo SARS-CoV-2 antigeno testo (toliau – antigeno testas) rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų, arba

2) yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo (toliau – serologinis tyrimas) atsakymą, o nuo atsakymo praėjo ne daugiau kaip 60 dienų. Netaikoma tais atvejais, kai serologinis tyrimas atliekamas po skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) vakcina.

Anot vidaus reikalų ministerijos, tikrintis, ar neserga COVID-19 liga, neprivalo darbuotojai, kurie yra nepasiskiepiję, tačiau yra persirgę COVID-19 liga.

Persirgimo COVID-19 liga faktą patvirtina ne tik teigiamas PGR tyrimo arba antigeno testo rezultatas, gautas ne daugiau kaip prieš 210 dienų, bet taip pat ir teigiamas serologinis (antikūnų) tyrimo rezultatas, jei jis gautas ne daugiau kaip prieš 60 dienų (šį testą reikia atnaujinti kas 2 mėn.). Pastarasis tyrimas ypač aktualus tais atvejais, kai asmuo nebuvo pasiskiepijęs, bet persirgo COVID-19 liga be simptomų arba nesant žymesnių simptomų ir dėl to jam nebuvo darytas PGR tyrimas arba antigeno testas, patvirtinantis jo sirgimą minėta liga. Gavus teigiamą serologinį (antikūnų) tyrimą, darbuotojui 60 dienų nereikia (kas 7–10 dienų) tikrintis, ar jis neserga COVID-19 liga.