Rimantas Liepa: „Norėtume, kad šie metai būtų ramesni“

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinė sąjunga praėjusiais metais iškėlė į viešumą tai, kas buvo žinoma tik Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbantiems pareigūnams: tai ir NATO standartų neatitinkanti ginkluotė, kurią būtina keisti dėl galimų grėsmių iš Rytų, ir vėluojanti fizinės valstybės sienos statyba, ir finansavimo problemos. Belsdamiesi į politikų duris, profesinės sąjungos atstovai akcentavo, jog negalima pamiršti Valstybės sienos apsaugos svarbos nacionalinio saugumo kontekste.

Apie tai, kodėl profesinė sąjunga nusprendė nebetylėti, kokie buvo praėjusieji metai ir apie sunkiausią 2021-ųjų išbandymą – migrantų krizę, kalbėjomės su Rimantu Liepa, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininku.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Problemų, kurias įvardinote mastas  ir svarba daugeliui , taip pat ir daliai politikų, paaiškėjo tik po to, kai į šalį ėmė plūsti nelegalūs migrantai. Iš kur tos nuojautos, kad laikas judinti politikus, viešinti apie  įsisenėjusias problemas ir priminti vis dar neužbaigtą fizinės valstybės sienos projektą ?

Negali į Valstybės sienos apsaugą žiūrėti siaurai. VSAT – saugo mūsų valstybės sieną ir ne tik Lietuvos, visos Europos Sąjungos išorinę sieną. Negali užmerkti akių ir tikėtis, kad niekas nepamatys žiojinčių spragų. Užsimerkus problemos nedingsta, jos bėgant metams auga. Taip ir mes, matydami, kad politikai nemato arba apsimeta nematantys bėdų, pabandėme prisibelsti, o svarbiausia – turėjome pagaliau pasakyti ir visuomenei, kad grėsmės niekur nedingo, todėl dabar reikia spręsti problemas ir dėl fizinio barjero, ir dėl ginkluotės, ir dėl to, kad visgi pagal vykdomą misiją VSAT yra daugiau nei valstybės sienos apsauga, tai ne tik patruliavimas žaliojoje juostoje, kontrabandos užkardymas, tai visa sistema, kuriai būtinos nuolatinės finansinės injekcijos, kadrų politika ir analitinė strategija, gebanti numatyti galimas grėsmes ir joms pasirengti.

-Kalbate taip pat ir apie 2021-ųjų migrantų bangą?

Ir apie ją. Nespėliosiu kas būtų jei fizinis barjeras su visa infrastruktūra būtų įrengtas prieš metus ar daugiau, ar būtume susidūrę su migrantų antplūdžiu. Tačiau iš šiandienos perspektyvos žvelgiant, santykiams tarp įtakingiausių valstybių šąlant, turime žvelgti gerokai toliau ir jau dabar numatyti žingsnius.

Migrantai tapo didžiuliu sistemos išbandymu?

Galima sakyti ir taip, susitelkę, sulaukę ir šaulių, ir savanorių, ir policijos, ir karių pagalbos, ir griežtos atstūmimo politikos, šį procesą pristabdėme. Jei paklaustumėte kokią kainą sumokėjo pareigūnai? Jie buvo priversti vardan visų saugumo atsisakyti atostogų, patyrė didžiulę įtampą, susidūrė su vidiniais prieštaravimais, žmogišku liūdesiu bei nuovargiu, nežiūrint visko, atsakingai ir sąžiningai vykdė tarnybą.

Labiausiai šioje sudėtingoje situacijoje, kurioje reikėjo veikti žaibo greitumu, pasigedome ES politikų sprendimų ir ryžto keisti migracijos politiką, pervertinant situaciją ir pripažįstant, jog Europa negali priimti visų ieškančių sotaus gyvenimo bei aiškiai nubrėžti ribą, kokiais atvejais ir kam ji išties ranką. Kaip su fiziniu barjeru Lietuvos politikai vėlavo priimti ryžtingus sprendimus, taip dabar ES vilkina laiką delsdama priimti svarbius griežtus migracijos politikos pokyčius. Deja, jie neišvengiami.

-Minėjote, jog Frontex misija ir pagalba jums sukėlė daug minčių, gal pasidalintumėte?

Iš tiesų sulaukėme ir Frontex pagalbos, tačiau kai kurie dalykai mums sukėlė dvilypius jausmus. Viena vertus, Frontex tenka labai svarbus vaidmuo stiprinant Šengeno erdvės vidaus saugumą. Ji stebi Šengeno erdvės išorės sienas, vykdo saugumo patikras ir migrantų grąžinimo operacijas į gimtąsias šalis. Visa tai labai svarbu ir reikalinga, visgi, mano nuomone, vertinti pareigūnų, visais teisėtais mūsų šalyje būdais  bandančių užkardyti nelegalią migraciją, veiksmų, Frontex neturėtų. Geriau padėtų su nelegalių migrantų grąžinimu į kilmės šalis, tai tikrai būtų labiau apčiuopiama pagalba.

-Sutikite, nelegalių migrantų tema buvo pagrindinė praėjusių metų antrąjį pusmetį?

Taip, galima sakyti, kad tai buvo metų tema. Todėl nenuostabu, kad nesusilaikė net Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, išplatinęs kreipimąsi, kuriame ragino padėti pabėgėliams ir nepritarė ketinimams Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis suvaržyti Lietuvoje esančių nelegalių migrantų judėjimą dar šešis mėnesius.

Su visa pagarba bažnyčiai, manau, kad kunigai neturėtų kištis į politiką, o veikti tai, ką moka geriausiai – rūpintis sielovada. Jei jau katalikų kunigai norėjo šiame procese dalyvauti, galėjo atvažiuoti į migrantų stovyklas, pamatyti tuos žmones ir pabandyti įtikinti juos sugrįžti į savo kilmės šalį, nes šioje situacijoje svarbiausia – Lietuvos suverenitetas, mūsų šalies gyventojų saugumas.

Prieš moralizuojant kitus vertėtų gerai apsižiūrėti savo „parapijose“,  kad nesikartotų atvejai, kai iš šį pasaulį  paliekančių vagiami karstai ir iš to daromas biznis.

-Teko girdėti įvairių nuomonių ir kalbų dėl vidaus reikalų ministrės veiksmų migrantų krizės akivaizdoje, kokia Jūsų nuomonė?

Manome, kad VRM ministrė, valdant nelegalią migraciją priėmė ryžtingus ir pakankamai racionalius sprendimus. O štai metų pabaigoje ji smarkiai nuvylė pareigūnų bendruomenę, priimdama sprendimus atsisakyti VRM pavaldžių reabilitacijos centrų, kuriuose sveikatą gerina, reabilitaciją atlieka ir ilsisi pareigūnai. Ministrė taip ir nesugebėjo paaiškinti kodėl ministerijai nerūpi pareigūnų sveikata ir kokios pareigūnų reabilitacijos perspektyvos ateityje. Manome, jog reabilitacijos bėdos glūdi ne įstaigose, kurių nutarta atsisakyti, bet finansavime, kurį skiria ne kas kitas , o pati Vidaus reikalų ministerija.

Sprendžiant iš jūsų atsakymų 2021-ieji buvo „karšti“?

 Jeigu būtų įmanoma išmatuoti metų temperatūrą, momentais ji buvo ne juokais kritiškai aukšta. Dalis problemų persikėlė į 2022-uosius, pavyzdžiui migrantų krizė. Negalime ramiai teigti, jog krizė suvaldyta, kai mūsų šalyje vis dar yra per 3000 nelegalių migrantų.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Sonata Baginskaitė-Puodė

Emilija Vyšniauskaitė: „Svajonė nesudužo, turiu dvejus metus lūkesčiams pateisinti“

Nuo mokyklos suolo puoselėta svajonė tapti kinologe Emilijai Vyšniauskaitei, tarnaujančiai VSAT Varėnos rinktinės A.Barausko užkardoje, vos nesudužo. Nenusivilti ir jos siekti padėjo ir užkardos vadas, ir Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos vadovai.

nuotr. Emilija Vyšniauskaitė.

Pasirinkimą lėmė atsitiktinumas

Baigusi Alytuje Jotvingių gimnazijoje vidurinę mokyklą, Emilija nusprendė vienerius metus skirti darbui ir taip susitaupyti pinigų mokslams. Kai atėjo metas pateikti dokumentus, mergina prisipažįsta, jog dvejojo kurią statutinę tarnybą rinktis: policiją ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Tai, kad tapo pasieniete lėmė atsitiktinumas, nes laišką pranešantį apie tai, kad gali studijuoti, pirmoji atsiuntė Pasieniečių mokykla.

Kinologo profesija viliojo paslaptingumu

Vaikystėje Emilijos namuose augo įvairių gyvūnėlių. Ir dabar be tarnybinės Vokiečių aviganės Elos mergina dar augina Akita veislės šunį bei katę. Kartą vaikystėje pamačiusi kaip klusniai kinologo komandas vykdo tarnybinis šuo, kokius triukus atlieka, suprato, kad ji taip pat nori taip išmokti susikalbėti su šunimi, įgyti, kaip pati juokiasi, tuomet atrodė beveik magiškų galių.

Prieš išsipildant svajonei Emilijai teko pirmiausia nuryti nusivylimo kartėlį, nes Pasieniečių mokykloje vykstant reitingavimui, kas taps kinologu, Emilija liko už borto…

Kaip papasakojo mergina, ji nebuvo išgirsta, nors visą laiką kartojo, kad nori būti kinologe, tačiau palaikymo nesulaukė, tik žodžių: „Tai ne tau“.

Apie nesėkmę siekiant tapti kinologe ji pasipasakojo profesinės sąjungos vadovams, kurie ne tik davė gerų patarimų, bet ir paragino merginą veikti. Ji pasiryžo įrodyti tiek sau, tiek aplinkiniams, kad buvo neteisūs neleisdami pabandyti, sudaužydami viltis, todėl išdrįso pasikalbėti apie tai ir su užkardos vadu.

nuotr. Vokiečių aviganė Ela.

Ir jos nuostabai, ledai pajudėjo, didžiulis troškimas išjudino kliūtis, o Emilijai buvo patikėtas jaunas tarnybinis šuniukas, ji tapo kinologe.  

Gavusi tokį šansą, Emilija sako, kad tai didžiulė atsakomybė.

„Manimi patikėjo, dabar metas parodyti, kad buvau verta pasitikėjimo“, – sako jaunoji kinologė.

Kinologo keliu…

Kartu su savo šuniuku Emilija dabar daug ir intensyviai mokosi.

Mergina nuolat stebi vyresnių patyrusių kolegų informaciją, darbą su šunimis, ir stengiasi viską dėtis į galvą, kartoti, mokytis, bandyti. Žingsnis po žingsnio dvi merginos – pasienietė Emilija ir vokiečių aviganė Ela – kasdien eina pirmyn.

Stebėdama daugiausia pasiekusius pasieniečius kinologus,  jaunoji pasienietė svajoja, jog galbūt ateityje ji pralenks juos, o jos pasiekimai kinologijos srityje bus įvertinti. Dabar jos idealai – instruktorius ir kinologai dirbantys užkardoje. Ji labai atidžiai stebi ir klausosi patarimų, kartoja ir mokosi.

„Norėčiau ir aš prisidėti prie Lietuvos kinologijos augimo, tikiuosi atrasti savo vietą čia ir atnešti savitumo“, – – svajoja Emilija.

nuotr. Būsimoji pasienietė Ela.

Sunkus darbas ir dveji išbandymo metai

Emilija mano, kad jai reikia kokių penkerių metų, kad jau pati galėtų atsakinėti į klausimus apie kinologiją ir kažką galėtų patarti kitiems, kol kas ji klausinėja ir klausosi pati.

„Dabar aš augu kartu su Ela, kartu treniruojamės, kartu mokomės, kartu stengiamės, kad ateityje galėtume pademonstruoti rezultatus, kartu gyvename, net miegame “, – juokiasi pasienietė.

Pasak Emilijos, tarnybinis šuo turi būti ištvermingas, kitaip negalės prireikus padėti, tad ištvermės tenka mokytis sunkiai, nes šiuo metu Elai labiau patiktų tiesiog dūkti, todėl reikia gerokai pasukti galvą, kaip padaryti, jog linksmybės būtų kartu ir naudingos pamokos abiems.

„Turės praeiti dveji metai, kad būtų galima užtikrintai pasakyti: Ela tapo pareigūne. O tai daug priklauso nuo kinologo, tad turiu ką veikti ir stengtis. Dveji metai – laikas, kai kinologas turi savo šunį išmokyti ne tik bendrojo paklusnumo programos, bet ir pėdsekystės, žmogaus paieškos, tad dveji artimiausi metai kaip ir suplanuoti – pamokos, pamokos, pamokos“, – sako Emilija.

nuotr. Emilija ir Ela.

Žodžiu galima pakylėti, bet galima ir užmušti

„Mano svajonė išsipildė ir patariu kitiems svajoti, nes svajonės pildosi! Kažkada išgirsti žodžiai, kad tu kinologe nebūsi, man įsirėžė atmintin ir tapo paskata nenuleisti rankų, eiti pirmyn ir įrodyti, kad šiuo žodžius pasakęs žmogus suklydo. Manęs laukia aktyvūs ir sunkūs dveji metai, per kuriuos turiu įrodyti, kad esu verta kinologo vardo, o mano išaugintas šuo – geras pasieniečio kolega, galintis reikiamu momentu išgelbėti gyvybę, susekti pažeidėjus, ištvermingas ir protingas‘, – užsibrėžusi tikslą Emilija.

To siekia kasdien, nes kinologas – tai pareigūnas, kuris dirba 24 val. per parą, nes paprastai tarnybinis šuo gyvena jo namuose, tad ir treniruotės vyksta kasdien, nepriklausomai ar tau darbadienis, ar laisvadienis. Mokytis kasdien, anot Emilijos, teks dar ilgai, bent jau kol Ela įsisavins naujus dalykus.

„Kai mano šuo išmoks visko, ką privalu, tik tada galėsiu atsikvėpti ir pasakyti, kad tapau kinologe“, – svajoja jaunoji pasienietė.

Pareigūnas nepadarė pažeidimų, nuobauda panaikinta

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė nutartį administracinėje byloje, kuria paliko galioti 2021 m. sausio 14 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų priimtą sprendimą panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo buvusių Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų  pareigūnui, šiuo metu tęsiančiam tarnybą Kauno tardymo izoliatoriuje. Pareigūnui teisme atstovavo profesinės sąjungos teisininkai.

Tarnybinis patikrinimas pareigūno atžvilgiu buvo atliktas ir baigtas jau tuomet, kai buvo prasidėjęs Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos  namų reorganizavimo procesas, ir buvo žinoma, kad tokios pataisos įstaigos, kaip Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, greitu laiku iš viso neliks. Vis tiek, laikinoji Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų vadovybė pradėjo tarnybinio patikrinimo procedūrą prieš pareigūną, kuris dar 2019 m. pabaigoje tariamai netinkamai vadovavo tarnybinio patikrinimo komisijai, neva netinkamai atlikusiai patikrinimą ir neradusiai nežinia kada iš tarnybinio konvojavimo automobilio dingusio vaizdo registratoriaus. Laikinoji Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų vadovybė buvo sudariusi tarnybinio patikrinimo komisiją, kuri turėjo atlikti ne tik pareigūno ir jo vadovautos komisijos veiksmų patikrinimą, bet ir išsiaiškinti to paties vaizdo registratoriaus dingimo aplinkybes. Ir po pakartotinio patikrinimo nebuvo rastas nei dingęs vaizdo registratorius, nei tiksliai nustatytos jo dingimo aplinkybės. Nepaisant to, pareigūnas, kurio vadovauta komisija 2019 m. pabaigoje buvo gavusi tokius pačius patikrinimo rezultatus, buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ir nubaustas už tai, kad blogai atliko tos komisijos pirmininko funkcijas.

Pareigūnas su pareikštais kaltinimais nesutiko ir, atstovaujamas Profesinės sąjungos, kreipėsi į teismą. Šiam pareigūnui pareikštuose kaltinimuose buvo nurodyta labai daug neva pažeistų teisės aktų. Dėl kiekvienos iš tų normų pažeidimų skunde buvo suformuluoti detalūs teisiniais ir faktiniais argumentais grįsti paneigimai. Dalis kaltinimų buvo dėl to, kad neva vaizdo registratoriaus dingimą tyrusi komisija nesiėmė visų reikalingų veiksmų objektyviai tiesai nustatyti. Tačiau, kaip teigė komisijai vadovavęs pareigūnas, ką patvirtino ir kiti administracinėje byloje surinkti įrodymai, buvo apklausti visi asmenys, kurie galėjo ką nors žinoti apie iš konvojaus automobilio dingusį vaizdo registratorių, bet niekas nepateikė jokios patikimos informacijos, kas galėjo nutikti su dingusiu prietaisu, niekas net negalėjo prisiminti, kada juo buvo naudojęsis ar bent jį matęs. Taigi tuo metu pareigūno vadovauta komisija priėmė sprendimus, atsižvelgdama į turėtą informaciją. Pareigūnui buvo pareikšti kaltinimai, kad jis nesiėmė atitinkamų veiksmų dėl jo vadovautos komisijos sudėties. Teisme buvo pateikti teisiniai argumentai ir, atsižvelgiant į juos, konstatuota, kad tokio pobūdžio klausimai apskritai buvo ne komisijos pirmininko, o įstaigos vadovo, kuris įsakymu sudarė ir tvirtino konkrečios sudėties komisiją, o vėliau taip pat turėjo reaguoti į objektyvias aplinkybes, kurios konkrečioje situacijoje turėjo lemti komisijos sudėties pakeitimus, kompetencijoje. Pareigūnas buvo apkaltintas ir neobjektyvumu bei suinteresuotumu atitinkamai užbaigti tarnybinį patikrinimą. Šie kaltinimai nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o tik anoniminiu pranešimu bei subjektyviais kitų asmenų pasisakymais, kas administracinės bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Priešingai, pareigūnas visą laiką akcentavo, kad apie jo suinteresuotumą konkretaus tyrimo baigtimi negali būti nei kalbos, nes tuo metu, kai, tikėtina, vaizdo registratorius dingo iš tarnybinio konvojaus automobilio, jis įstaigoje, t. y. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, net nedirbo ir nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis su tirta situacija nebuvo susijęs.

Administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta labai išsamiai. Teismas atliko nuodugnų visų objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių tyrimą  Į teismo posėdį liudytojais buvo pakviesta 20 asmenų, iš kurių 19 davė parodymus, buvo surinkta visa bylai reikšminga dokumentinė informaciją. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendė, kad pareigūnas jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius su tokiu sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą, motyvuodamas, jog pirmosios instancijos teismas priėmė subjektyvų sprendimą, nes vertino tik pareiškėjo, t. y. pareigūno, argumentus, o neatsižvelgė į įstaigos motyvus. Tačiau apeliaciniame skunde taip pat nebuvo pateikta jokių teisine prasme reikšmingų argumentų. Tai pastebėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimas yra paliktas nepakeistas.

Profesinės sąjungos teisininkė: „Labai apmaudu, kad apskritai atsiranda tokie teisiniai procesai, kaip pastarasis. Pareigūnas praktiškai pusantrų metų turėjo įrodinėti savo nekaltumą dėl įtarimų, o vėliau kaltinimų, kurie ne tik nebuvo teisiškai ir faktiškai pagrįsti, bet ir beprasmiai. Pareigūno vadovauta komisija savo laiku parengė nustatytomis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, kurią patvirtino tuometinis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų vadovas. Jokių pastabų dėl to tyrimo atlikimo ir padarytų išvadų nebuvo. Vykstant įstaigos reorganizacijai laikinoji vadovybė vėl pradėjo ieškoti kaltų ten, kur jų objektyviai nebuvo galima nustatyti. Vaizdo registratoriaus iš tarnybinio konvojavimo automobilio dingimo aplinkybės ir po pakartotino patikrinimo nebuvo nustatytos. Tačiau, nepaisant to, kad ir 2019 metų tyrimo ir pakartotinio 2020 tyrimo rezultatai buvo gauti tokie patys, baudžiamas buvo tik ankstesnį tyrimą atlikinėjęs pareigūnas. Tai – visiškas teisinis nesusipratimas, kuris, džiugu, jog teisinėmis priemonėmis, nors išeikvojus ir nemažai laiko, vis tik buvo ištaisytas“.  

Profsąjungos ir vadovybės siekiai – matyti draugišką ir darnų kolektyvą – sutampa

Praėjusį penktadienį VĮ „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys, Darbo tarybos pirmininkas Andrius Danilevičius buvo pakviesti į oficialių pirmąjį susitikimą su neseniai darbą pradėjusiu VĮ „Regitra“ generaliniu direktorium Vaidu Dominausku.

Susitikime buvo aptarta situacija įmonėje 2021 metais, svarbiausi klausimai bei problemos, kuriuos praėjusiais metais kėlė profesinė sąjunga.

Anot E.Plokščio, buvo paminėtos aktualiausios darbuotojams problemos šiuo metu, taip pat ir susijusios su DKAM taikymu, darbo užmokesčiu.

Profesinė sąjunga akcentavo dialogo, sprendžiant darbuotojams aktualius klausimus svarbą ir paprašė vadovybės, jog darbuotojų atstovai neliktų nuošalyje svarstant aktualius, svarbius darbuotojams, klausimus, o sudarant komisijas – būtų pakviesti dalyvautų jų veikloje.

Generalinis direktorius papasakojo apie savo viziją ir tikslus, požiūrį į darbą ir jo organizavimą, bei  išreiškė norą bendradarbiauti.

„Generalinio direktoriaus tikslas – draugiškas, darnus ir atsakingas kolektyvas bei įmonės įvaizdžio svarba, nuteikia optimistiškai. Tikime, kad šiais metais vyks konstruktyvus dialogas tarp įmonės vadovybės ir profesinės sąjungos, kuris padės sparčiau spręsti kylančias problemas“, – sakė E.Plokštys.

Padėkime kolegos šeimai

Išgirdome pagalbos prašymą, kuriuo dalijasi pareigūnų bendruomenė, ir kviečiame visus galinčius padėti Kelmės policijos komisariato vyriausiajam patruliui Dariui Eitmantui ir jo šeimai, šiuo metu kovojantiems su jų dukrytę užklupusia sunkia liga .

Pusantrų metukų Dariaus dukrytė susirgo sunkia onkologine liga – ūmine limfoblastine leukemija. Laukia ilgas gydymas, kuriam prireiks ne tik daug kantrybės, bet ir pinigų. Šiuo metu Dariaus dukrytei taikomas chemoterapijos gydymas.

Prašome visų, nebūkite abejingi, jeigu galite padėkite kolegai. Geri darbai sugrįžta gerumu.

Norintiems padėti kolegai jo sąskaitos Nr.:

Darius Eitmantas, Swedbankas LT107300010103485684.

Profesinė sąjunga: „Išgirdę apie reformą pareigūnai ruošiasi palikti sistemą“

Pirmadienį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus VPK) Valdymo komiteto posėdyje išklausiusios dar vienos, Policijos departamento inicijuotos,  reformos pristatymą, pareigūnų profesinės sąjungos sako, kad tai aštriai profsąjungų kritikuotos reformos, vykdytos prieš kelis metus, tęsinys. Profsąjungos atstovai tvirtina, jog jei numatyta reforma nebus sustabdyta, Vilniaus apskrities VPK darbuotojų darbo krūvis dar labiau augs, dalis pareigūnų paliks tarnybą, o šiuo metu sostinės policijoje esantis apie 30 procentų nekomplektas didės.

Pristatyta Vilniaus apskrities VPK reagavimo padalinių struktūros reforma, tai viena iš visoje Lietuvoje vykstančios Teritorinių policijos įstaigų padalinių veiklos, organizuojant reagavimą į nusikalstamas veikas, jų užkardymą ir tyrimą, tobulinimo priemonių plano dalis, kurią įsakymu dar praėjusių metų lapkritį patvirtino Lietuvos policijos generalinis komisaras.

Būsima reforma Vilniaus apskrities VPK turėtų prasidėti nuo š.m. vasario 1 d. Jngiant padalinius, keičiant pareigybes, ketinama steigti Specialiosios parengties skyrių, Kelių policijos skyrių ir Reagavimo valdybą.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau –VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, ši reforma palies apie vieną ketvirtį visų Vilniaus apskrities VPK darbuotojų.

„Todėl nenuostabu, jog vos išgirdę apie būsimą reformą darbuotojai „užgulė“ profesinę sąjungą, klausdami kokios jų teisės ir galimybės reformos metu, kokiomis sąlygomis, jeigu nesulauktų tinkamų pareigų pasiūlymo, jie galėtų palikti tarnybą. Po anksčiau vykusios reformos sistema neteko apie 1500 pareigūnų, ši pertvarka taip pat suduos smūgį Vilniaus policijai. Ir tai joks gąsdinimas. Jau dabar pareigūnai domisi perspektyvomis, ne vienas svarsto galimybę išeiti. Ir mes kalbame ne tik apie tarnybos stažo sulaukusius pareigūnus, bet ir jaunimą“, – sakė V.Jagminas.

Pasak Valdymo komiteto nario Martyno Drūlios, išklausiusi pristatymo, profesinė sąjunga išgirdo daug lozunginių frazių, tokių kaip „efektyvinti“, „gerinti“, tačiau pasigedo tiesaus ir pagrįsto atsakymo, kam ši reforma vykdoma, ko siekiama, kaip ją įgyvendinus gerės darbuotojų sąlygos, įstaigos veikla, kaip bus mažinamas ir taip jau nepakeliamas darbo krūvis?

„Neįvertintos visos rizikos ir grėsmės, nėra aiškaus reformos teigiamo rezultato, juk reforma ir turėtų būti siekiama geresnės kokybės, veiklos efektyvumo ir darbuotojų pasitenkinimo. Neigiamą aspektą mes iškart įvardinome – pareigūnams krūvis didės, o pačių pareigūnų – mažės. Sistema neapdairiai reformuodamasi praras ir taip jau „deficitu“ tapusius parengtus ir savo darbą išmanančius pareigūnus“, – galimas reformos grėsmes įvardino M.Drūlia.

Anot VAITĮPS pirmininko V.Jagmino, siekis suvienodinti visų apskričių komisariatų struktūras nėra blogas iš esmės, bet reikia atsižvelgti į sostinės policijos specifiką, jau šiuo metu nepakeliamus pareigūnų darbo krūvius, mikroklimatą ir veiklos intensyvumą.

„Mes manome ir ne kartą sakėme, jog dabar nepalankus metas vykdyti kažkokias kardinalias reformas. Nepritarėme ir atvirai kritikavome prieš kelis metus vykdytą reformą, įvardinę jos minusus ir grėsmes visuomenės saugumui. Mūsų įspėjimai apie tai, kad bus netiriamos tam tikros nusikalstamos veikos, kad susidursime su pareigūnų trūkumu ir kt, pasitvirtino, bet kaip matome ta reforma, nepaisant akivaizdžių minusų, tęsiama“, – kalbėjo V.Jagminas.

Ar bus taikomos kolektyvinės sutartys iš LTPF gretų išbrauktos profsąjungos nariams?

Praėjusių metų gruodžio 20 d. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – LTPF) Tarybos sprendimu nuo 2021-12-21 Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narystė  LTPF buvo nutraukta .

Netrukus po to Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga sulaukė paklausimų iš Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narių dėl Nacionalinės kolektyvinės ir kitų kolektyvinių sutarčių taikymo jiems.

Norime informuoti, jog pastarosios profesinės sąjungos nariai  turėtų atkreipti dėmesį į su šiuo LTPF Tarybos sprendimu susijusias galimas pasekmes.

Atkreipiame dėmesį, dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų, nustatančių šias sutartis pasirašusių profesinių sąjungų narių padėties gerinimą, netaikymo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narių atžvilgiu, o būtent:

  • Vadovaujantis 2022 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties 1.3, 1.4 punktais, nuostatos, nustatančios šią sutartį pasirašusių profesinių sąjungų organizacijų (LTPF) ir jas sudarančių profesinių sąjungų narių padėties gerinimą ( 6, 7, 8, 9 punktai), neturėtų būti taikomos Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariams.

Situacija gali pasikeisti jeigu minėta organizacija įstos į kitą profesinių sąjungų susivienijimą, kuriam galioja 2022 metų Nacionalinė kolektyvinė sutartis.

  • Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties 1.5, 1.6, 7 punktais, nuostatos, nustatančios šią sutartį pasirašusių profesinių sąjungų (LTPF) ir kitų, jas sudarančių profesinių sąjungų narių padėties gerinimą ( 29, 31, 32, 36.5., 41, 64, 67, 70, 87, 88, 89, 90, 94 punktai), neturėtų būti taikomos Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariams.
  • Vadovaujantis Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties 1.5, 1.6, 5 punktais, nuostatos, nustatančios šią sutartį pasirašusios profesinės sąjungos (LTPF) ir ją sudarančių profesinių sąjungų narių padėties gerinimą (37, 40, 41, 57, 63, 79, 80, 81, 88 punktai), neturėtų būti taikomos Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariams.  

Reziumuojant, 2022 metų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nustatytos garantijos Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariams nesant LTPF sudėtyje negalios nebent organizacija taps kito profsąjungų susivienijimo, pasirašiusio sutartį nare. Bausmių vykdymo sistemos ir Lietuvos policijos šakos sutartis dėl atskirų socialinių garantijų tik profesinės sąjungos nariams, minėtos profsąjungos nariams nebegalioja ir negalios.

Ginčas išspręstas be teismo

2021 m. lapkričio 5 d. buvo panaikinta nuobauda Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausiajai specialistei po to, kai siūlymą panaikinti š. m. rugpjūčio 17 d. įsakymu pareigūnei paskirtą tarnybinę nuobaudą suformulavo Lietuvos probacijos tarnybos ginčų komisija. Tai itin retas, tačiau labai sveikintinas atvejis, kai teisinį ginčą tarp pareigūnės ir darbdavio pavyko išspręsti ne teisminiu būdu, o kreipusis į pačioje įstaigoje sudarytą individualių tarnybinių ginčų komisiją.

Pareigūnei tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta už tai, kad ji netinkamai vykdė pareigybės aprašymo reikalavimus bei, vykdydama tarnybą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo atitinkamomis nuostatomis.

Kauno regiono skyriaus vyriausioji specialistė dar tarnybinio patikrinimo metu pateikė detalius paaiškinimus dėl tirtų aplinkybių, neneigdama atitinkamų savo veiksmų ir sprendimų, tačiau kartu tarnybinį patikrinimą atlikusiai komisijai pagrįstai nurodydama, kad tokie probacijos pareigūnų veiksmai bei sprendimai, pagal ilgalaikę praktiką, niekada nebūdavo vertinami kaip neteisėti, ir nei vienam pareigūnui iki tol nebuvo sukėlę jokių neigiamų padarinių, jau nekalbant apie tarnybinės nuobaudos skyrimą.

Profesinė sąjunga, vertindama visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, atsakydama į Lietuvos probacijos tarnybos raštą, kuriuo buvo prašoma duoti sutikimą pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą, taip pat buvo pažymėjusi, kad tarnybinės atsakomybės taikymas vienai pareigūnei, kai analogiškoje situacijoje joks kitas pareigūnas anksčiau nebuvo baustas, nėra tinkamas būdas keisti ydingą tarnyboje egzistuojančią praktiką, ir būtent tokiu būdu daryti prevencinį poveikį kitiems pareigūnams, vietoje to, kad būtų imamasi efektyvesnių organizacinio pobūdžio priemonių.

Nepaisant visų argumentų, š. m. rugpjūčio mėn. pareigūnei buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Reaguojant į tai, buvo priimtas sprendimas ginti šios pareigūnės interesus – dar kartą kreipiantis į pačią įstaigą, tik šį kartą jau teisinio ginčo tvarka, paduodant prašymą individualių tarnybinių ginčų komisijai.

 2021 m. spalio 21 d. įvyko ginčų komisijos posėdis, kuriame tiek prašymą pateikusi pareigūnė, tiek jos interesams atstovavusi Profesinės sąjungos teisininkė turėjo galimybę išsamiai pristatyti visus argumentus bei įrodymus dėl įsakymo, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nepagrįstumo ir neteisėtumo. Tarnybinių ginčų komisija juos visapusiškai išanalizavo ir priėmė objektyvų sprendimą, kuriame, nors nepaneigė, jog Kauno regiono skyriaus vyriausioji specialistė tirtoje situacijoje nesivadovavo atitinkama Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostata ir netinkamai vykdė vieną iš pareigybės aprašymo reikalavimų, tačiau dėl to buvo pasiūlyta pareigūnę įspėti žodžiu, o Lietuvos probacijos tarnybos vadovams atkreipti dėmesį į tinkamą teisės aktų normų taikymą veikloje, kad nebūtų taikoma ydinga praktika interpretuojant teisės aktus. Atsižvelgdama į tai, tarnybinių ginčų komisija pasiūlė panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Netrukus šis komisijos siūlymas buvo įgyvendintas.

Profesinės sąjungos teisininkė pastebi, jog tai yra puikus pavyzdys, kaip gali būti operatyviai išsprendžiamas teisinis ginčas pačioje įstaigoje, kai darbdavys, kaip ir darbuotojas, turi tikrą interesą į situaciją dar kartą pažvelgti be išankstinio nusistatymo ir taupyti tiek savo, tiek darbuotojo laiką bei kitus resursus.

Nauji metai, naujas konkursas!

Gavę jūsų nuotraukas stebimės, kaip pavyksta pagauti tokių šaunių kadrų, perteikti nuotaiką, metų laikų kaitą, tarnybos iššūkius ir ypatumus, akimirkas, kurios nepasikartos ir pan.

Nusprendėme ir šiemet pakviesti jus sudalyvauti foto konkurse, kurio temos neribosime. Žinoma, tikimės, kad jose bus su tarnyba susijusios akimirkos arba tarnybos metu užfiksuoti kadrai. Lauksime ir selfių, ir portretų, ir reportažų, vienu žodžiu jūsų nuotraukų.

Labai svarbu: konkurso dalyviai sutinka, kad jų nuotraukos bus naudojamos mūsų internete svetainėje, Facebook ir Instagram paskyrose. Siunčiant nuotraukas labai prašome parašyti, kas nuotraukų autorius, jeigu manote, kad reikia nuotraukai paaiškinimo, tuomet parašykite jos sukūrimo istoriją trumpai arba sukurkite pavadinimą. Siunčiant nuotrauką konkursui nurodykite savo kontaktus, kaip susisiekti, jeigu tapsite nugalėtojais.

Foto konkurse gali dalyvauti visi Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbantys arba dar tik siekiantys tapti pasieniečiais kursantai, nepriklausomai nuo jų narystės profesinėje sąjungoje.

Nuotraukas konkursui siųskite el.paštu  pasienieciai@profsajungos.eu  su nuoroda „KONKURSUI“.

Gražios metų pradžios ir sėkmingos efektingų kadrų medžioklės!