Profesinė sąjunga: Seimo nariams atvirai apie netinkamai finansuojamą valstybės sienos apsaugos tarnybą

Didžiausios pareigūnus vienijančios Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – LTPF) sudėtyje esančios Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai nepramušę Ministrės Pirmininkės patarėjų sienos, opias problemas apie netinkamai finansuojamą valstybės sienos apsaugą, šiandien, kartu su LTPF pirmininke Loreta Soščekiene, pristatė Lietuvos regionų frakcijai Seime.  Artimiausiu metu numatomas susitikimas ir su Darbo partijos frakcijos atstovais Seime.

Prieš savaitę toks susitikimas vyko su Seimo Socialdemokratų frakcija.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa teigia, jog susitikinėdama su Seimo nariais siekia, jog būtų pakeistas per siauras supratimas apie nacionalinį saugumą ir gynybos architektūrą, kurio paraštėse atsiduria Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

„Dar kartą norime akcentuoti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba karo atveju priklauso  ginkluotosioms pajėgoms ir ja turėtų būti tinkamai pasirūpinta. Apie tai kalbame jau dveji metai, tačiau situacija nesikeičia, nors turėtų keistis, ypač šiandien, realiai matant kylančias grėsmes“, – sakė R.Liepa.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, džiugu, kad kai kurie Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Kęstutis Vilkauskas, Dovilė Šakalienė, Gintautas Paluckas, Jonas Pinskus, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas girdi  ir palaiko mus.

„Vis dar tikimės, kad būsime išgirsti ir Vyriausybę suformavusių frakcijų atstovų, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba atras savo vietą formuojamoje Nacionalinio saugumo ir gynybos architektūroje. Šiandien išsiuntėme elektroninius laiškus šių frakcijų pirmininkams, viliamės, jog jie suras laiko ir noro susitikti bent jau 30 minučių ir išklausyti, ką norime pasakyti. Tai, ko negalime sakyti viešumoje, bandome atskleisti Seimo frakcijų atstovams. Tačiau Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija neleis politikams šios temos užmiršti ar apsimesti, kad jos nėra. Jeigu susitikimai problemų sprendimo neišjudins, pasiliekame teisę apie problemas kalbėti viešai, ginant visuomenės interesą ir mūsų šalies žmonių saugumą“, – sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas.

Dėl galimybės kompensuoti nepanaudotas pasieniečių atostogas VSAT kreipsis į Vidaus reikalų ministeriją

Šiandien po pietų vykusiame Valstybės sienos apsaugos tarnybos Valdymo komiteto posėdyje buvo  svarstomi itin pareigūnams aktualūs klausimai, susiję su nepanaudotomis kasmetinėmis atostogomis, tačiau jokių sprendimų nepriimta.

Valdymo komiteto nariai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai atidžiai išklausė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos ir Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos siūlymus  kaip spręsti susidariusią situaciją ir kaip kompensuoti pareigūnams atostogas.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, dėl krizių pareigūnai turi sukaupę labai daug nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų, todėl profesinės sąjungos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija pasiūlė, jog  už nepanaudotas atostogas pareigūnams būtų galima skirti  pinigines kompensacijas.

„Tai padėtų spręsti problemą, nes kyla daug klausimų kokia tvarka suteikti atostogas, kai jų tiek daug prisikaupė, ir kaip užtikrinti tarnybą. Piniginė kompensacija spręstų šias problemas. Dalies nepanaudotų atostogų pareigūnai galėtų atsisakyti ir gauti kompensaciją. Manome, kad tai visai neblogas variantas būtų tiems, kurie nori kokybiškai pailsėti“, – sakė R.Liepa.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba išklausiusi Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pasiūlymus bei komiteto narių diskusijų, teigė, jog dėl šių siūlymų kreipsis į Vidaus reikalų ministeriją.

Valdymo komitetas spręs kaip kompensuoti nepanaudotas atostogas?

Šiandien po pietų vyks Valstybės sienos apsaugos tarnybos Valdymo komiteto posėdis, kuriame bus svarstomi itin pareigūnams aktualūs klausimai, susiję su nepanaudotomis kasmetinėmis atostogomis.

Šiame posėdyje dalyvaus ir Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Pasak R.Liepos, dėl krizių pareigūnai turi sukaupę labai daug nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų, todėl profesinės sąjungos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija ketina pasiūlyti, jog  už nepanaudotas atostogas būtų galima gauti pinigines kompensacijas.

„Tai padėtų spręsti problemą, o kaip gi, kokia tvarka suteikti atostogas, kai jų tiek daug prisikaupė, ir kaip užtikrinti tarnybą. Piniginė kompensacija spręstų šias problemas. Dalies nepanaudotų atostogų pareigūnai galėtų atsisakyti ir gauti kompensaciją. Manome, kad tai visai neblogas variantas būtų tiems, kurie nori kokybiškai pailsėti“, – sakė R.Liepa.

Kokie Valdymo komitete bus priimti sprendimai informuosime po posėdžio.

Premjerę patarėjai saugo nuo nepatogios tiesos?

Didžiausios pareigūnus vienijančios Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovai teigia, jog negali prasimušti pro Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjų barjerą, kad tiesiogiai Ministrei Pirmininkei galėtų įvardinti grėsmes ir spragas Valstybės sienos apsaugoje.

„Mums, šiuo metu rodoma tik viena kryptis – Vidaus reikalų ministerija, tačiau šia kryptimi jau keliavome. Manome, kad Ministrė Pirmininkė negauna tikslios ir objektyvios informacijos susijusios su Nacionalinio saugumo klausimais ir valstybės sienos apsauga, todėl norime su ja susitikti akis į akį“, – sako Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas Rimantas Liepa.

Motyvas, jog susitikti premjerė negali dėl įtemptos darbotvarkės, neįtikino profesinės sąjungos, kuri mano, jog įprastai labai komunikabili ir besidominti įvykiais, betarpiška Premjerė rastų laiko pareigūnams, aišku, jeigu apie norą susitikti ji žinotų.

„Manome, jog Ministrės Pirmininkės kanceliarija nukreipia mus kitur, iš anksto manydama, jog klausimai kuriuos kelsime yra „buitiniai“ – pinigai, aprūpinimas – todėl ir siunčia mus į Vidaus reikalų ministerijos pusę. Bet ten mes jau buvome ne kartą…Informacija, kuria norime pasidalinti su Premjere yra jautri, nes tiesiogiai susijusi su mūsų nacionaliniu saugumu ir pradėjus ją eskaluoti viešojoje erdvėje taptų tikra dovanėle nedraugiškų mums valstybių atitinkamoms institucijoms ir jų žiniasklaidai, – situaciją komentavo LTPF pirmininkės pavaduotojas, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, ir nors informacija, kuria  pasienio pareigūnai siekia pasidalinti tiesiogiai su Ministre Pirmininke yra labai jautri, susijusi su Nacionaliniu saugumu bei šiuo metu vykstančiai įvykiais, visgi mano, kad jeigu nebus išgirsti, privalės šias problemas įvardinti viešai, kad atsakingi šalies asmenys būtų priversti imtis realių veiksmų, kurie ateityje leistų išvengti tragiškų pasekmių ir beprasmių aukų kilus grėsmėms. 

„Problemos turi būti įvardijamos. Jos jau turėjo būti sprendžiamos arba išspręstos, o mes vis dar trypčiojame vietoje. Ne kartą teko susidurti, kai mūsų keltos problemos, kurioms neteiktas deramas dėmesys, tapo kone visos Europos problema, turiu omenyje migrantų krizę. Taip pat ir kiti klausimai, apie kuriuos kalbėjome. Mes nesiekiame „pasipiarinti“, tačiau kai viešoje erdvėje girdime kalbant apie Nacionalinės gynybos architektūros koncepciją, norime rėkti, kad itin svarbioje nacionalinio saugumo grandinėje Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir vėl buvo pamiršta.“, – teigė R.Liepa.

Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko,  pikta ir tai, jog per siaurai matoma ir suprantama nacionalinio saugumo koncepcija ir dalis tarnybų atsiduria jos paraštėse. 

„Toks trumparegiškumas apima ne vienos vyriausybės, ir ne vieno Seimo laikotarpį. Tai yra tęstinis laikotarpis, trunkantis daugiau nei dešimtmetį. Ar ir tinkama ginkluote Valstybės sienos apsaugos tarnybą ketinama aprūpinti per dešimtmetį, o gal trisdešimtmetį? Ir tokių problemų apstu, todėl ir prašome audiencijos ne Vidaus reikalų ministrės, ne patarėjų, kanclerių, o Ministrės Pirmininkės, kurią, mūsų nuomone, žūtbūt norima apsaugoti nuo nepatogios tiesos“, – teigė Ž.Kalpokas.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovų, pareigūnai laukia susitikimo ir viliasi, kad po jo pagaliau sulauks konkrečių sprendimų ir valstybės įsipareigojimų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kuri kartu su joje Lietuvai tarnaujančiais pasieniečiais, karo atveju ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gintų valstybę ir taptų pirmuoju skydu sulaikančiu agresorių.  

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kreipėsi į visas Seimo frakcijas siūlydama joms inicijuoti Nacionalinio susitarimo pasirašymą, kuriuo būtų įsipareigojama tam tikrą sutartą procentų dalį nuo bendro valstybės biudžeto skirti vidaus tarnybai ir taip kartu išspręsti valstybės sienos apsaugos tarnybos integravimą į krašto gynybą.

Nuteistųjų priekabiavimas prie pareigūnių kalėjimuose – liūdna kasdienybė

Profesinė sąjunga teigia, kad seksualinis priekabiavimas, kurį patiria ne viena pataisos įstaigose dirbanti pareigūnė, tam tikromis aplinkybėmis gali peraugti į nusikalstamą veiką ir todėl mano, jog nustačius priekabiavimo faktą neturėtų būti žiūrima pro pirštus ar nurašoma darbo specifikai.

Pravieniškių pataisos namuose 3 sektoriuje paskutinėmis balandžio dienomis įvyko du incidentai, kurių metu nuteistieji nederamai elgėsi su pareigūnėmis moterimis. Vedamas pasivaikščioti vienas nuteistųjų sugriebė jį lydėjusią pareigūnę ir bandė įstumti į pasivaikščiojimo kiemelį, kitu atveju – nuteistasis staigiu judesiu sugriebė pareigūnei lytinių organų srityje, sakydamas erotinio pobūdžio žodžius.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS)  pirmininkas Kęstutis Pauliukas teigia, kad tokie atvejai, jo nuomone, turėtų būti traktuojami kaip pareigūno užpuolimas.

 „Nuteistieji su pareigūnais vyrais elgiasi kitaip, nei su moterimis, vyrams siunčiami grasinimai ir keiksmažodžiai, o pareigūnėms – seksualinio pobūdžio priekabės ir psichologinis spaudimas. Neteko girdėti, kad nuteistasis kada nors sumanytų seksualiai priekabiauti prie vyro pareigūno, o štai moterys pareigūnės kalėjime tai patiria dažnai. Ir, kaip rodo, pastarieji įvykiai, nuo žodžių pereinama prie darbų, tokie veiksmai negali būti vertinami vien tik kaip nuteistojo drausmės pažeidimas“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko, moterų dirbančių pataisos namuose tiesiogiai su nuteistaisiais tik auga, todėl seksualinio pobūdžio priekabiavimui, juolab nederamiems veiksmams įstaigose turi būti nulinė tolerancija.

„Siekiant išvengti panašių atvejų būtina peržiūrėti darbo organizavimą, o vaizdo stebėjimo kameros su garso įrašymo funkcija turėtų būti visur. Aklųjų zonų neturėtų likti, nes vaizdo registratoriai, kuriuos prie peties segi pareigūnai, kartais išsikrauna, arba nespėjama įjungti, arba užfiksuoto įrašo kokybė labai prasta“, – sako K.Pauliukas.

Pasak profsąjungos pirmininko, ne pareigūnas turi rinktis įrodymus, užtikrinti darbuotojų saugumą turi įstaiga, jos visų lygių vadovai, tiek organizuodami pamainos darbą, tiek ir pasitelkdami technologijas.

„Pareigūnams kartais, dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus tarnyboje, tenka pažeisti galiojančią tvarką ir, nepriklausomai vyras ar moteris, vieniems vesti nuteistąjį ar net kelis nuteistuosius, nors taisyklės nustato kitaip. Taip yra ir dėl darbo organizavimo spragų, ir dėl pareigūnų trūkumo, kuris šiuo metu yra didžiulis. Būtent taip nutiko ir pastaraisiais minėtais atvejais“, – teigia K.Pauliukas.

Blogiausia, anot profsąjungos pirmininko, pasikartojančioms situacijoms, su tokiais nuteistųjų poelgiais, kurie balansuoja tarp drausminio nusižengimo ir nusikalstamos veikos ribos, įstaigose neteikiamas deramas dėmesys, nedaromos išvados ir neieškoma išeičių.

„Todėl tik laiko klausimas, kada ta plona riba gali būti peržengta ir kokios pasekmės tokiu atveju gali būti. Ir tai tikrai neramina. Nepriklausomai nuo pareigūno lyties, kai liekama vienas prieš vieną su nuteistuoju, bet kada tokia akistata gali pasibaigti neprognozuojamai“, – sakė profsąjungos pirmininkas.

Pasak LRITĮPS pirmininko, profesinė sąjunga pasigenda nulinės tolerancijos panašiems įvykiams įstaigose ir norėtų, jog nuteistieji, kurie išdrįsta priekabiauti prie pareigūnių, sulauktų tvirto ir griežto atsako.

„Pasikartojantys priekabiavimo faktai, peraugantys, kaip rodo pastarieji įvykiai, į veiksmus, rodo, kad drausminės priemonės nuteistųjų neveikia ir jie jaučia įstaigos bejėgiškumą tokiais atvejais“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak pareigūnių moterų, dirbant tiesiogiai su nuteistaisiais moterys pareigūnės susiduria su priekabiavimu ir tai yra juodoji jų darbo pusė, kuri neigiamai veikia, jos jaučia dėl to psichologinę įtampą, ne visada jos sulaukia ir kolegų palaikymo.

Minėtais dviem atvejais, viena pareigūnė sulaukė žaibiškos kolegų pagalbos, o nuteistasis už savo nederamus veiksmus, bemat atsidūrė drausmės kameroje, kitu – pareigūnė nesulaukė pagalbos iš pamainos budinčiojo.

„Mano nuomone, taip besielgiantiems nuteistiesiems drausminės nuobaudos per švelni bausmė. Manyčiau, kad tai yra smurtas pareigūno atžvilgiu ir ne kas kita kaip jo užpuolimas, todėl ir įstaigos vadovybės, ir pamainos elgesys panašiais atvejais turėtų būti griežtas – manyčiau, kad ir ikiteisminis tyrimas nuteistojo atžvilgiu turėtų būti pradedamas“, – sakė K.Pauliukas.  

Profesinės sąjungos pirmininkas iš tarnybos skuba į Pabėgėlių registracijos centrą

Į Pabėgėlių registracijos centrą Vilniuje, po tarnybos, padirbėti keletą valandų kas vakarą skuba ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.
Anot jo, vos išgirdęs, kad reikalingi savanoriai, jis suskubo į pagalbą.

„Jeigu galime padėti, privalome tai padaryti, nes jei nebus savanorių, karo pabėgėliai iš Ukrainos tiesiog turės ilgai laukti eilėse, kol bus sutvarkyti reikiami dokumentai, ir kol jie galės gauti pagalbą, kurios taip reikia šiuo metu. O juk didžioji dalis pabėgėlių – mamos su vaikais, vyresnio amžiaus žmonės“, – sakė V.Jagminas.

Pradėdamas darbuotis Pabėgėlių registracijos centre jis žinojo, kad pareigūno darbo patirtis čia labai padės.

Anot Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko, nuo karo bėgantiems žmonėms labiausiai reikia psichologinės pagalbos ir užtikrinti saugumo jausmą.

„Nežinau kokie jausmai tvyro jų širdyse, tačiau šiuos žmones labai suprantu. Netekti artimųjų, namų, Tėvynės vienu metu – didžiulis išbandymas. Labai norėčiau, kad tie troliai, kurie internete rašo, jog ukrainiečiai atima iš lietuvių viską, ateitų padirbėti į centrą ir susidurtų su šiais žmonėmis ir jų skausmu akis į akį, gal tuomet kitaip viskas jiems atrodytų. Dauguma lietuvių labai draugiški, daug nesvarstydami atvėrė savo namų duris, dalijasi tuo ką turi ir yra visa širdimi su šiais žmonėmis ir Ukrainos kovotojais, negalvodami, o kas man už tai“, – sako V.Jagminas.

V.Jagmino vadovaujama Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga neliko nuošalyje ir kai išgirdo, jog reikalinga pagalba Trakuose apsistojusiems vaikams iš Ukrainos – nupirko reikalingų daiktų šildytuvų, dovanų vaikams.

„Reikia pažiūrėti į vaikų akis, jos jau kitokios, jose karas įrėžė gilų sielvartą. Grįžęs iš centro visada pagalvoju, kaip mes gerai gyvename, kokie laimingi. Tikriausiai dauguma žmonių, prasidėjus karui pervertino vertybes ir suprato, kokie maži, įprasti dalykai, ne daiktai, gali būti didžiulė laimė“, – pasakojo V.Jagminas.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko, ukrainiečių vienybė, gebėjimas susiburti į bendruomenes parodė, kokia tai jėga.

„Mes buvom primiršę tai, užliūliuoti laisvės ir nepriklausomybės ramybės, besistengdami uždirbti naujesniam baldui, modernesniam televizoriui, automobiliui… Turime imti pavyzdį, burtis į bendruomenes, nes kartu vienybėje esame stipresni, didesni, neįveikiami. Bendrystės jėgą ne kartą pajutau būdamas tiek profesinės sąjungos nariu, tiek vėliau jos pirmininku, tad kviečiu tuos Vilniaus apskrities statutinių įstaigų ir ne tik jų pareigūnus ir darbuotojus, kurie dar vis abejoja  ir svarsto, prisijungti prie profesinės sąjungos, nes tai taip pat tam tikra savanorystė“, – sako V.Jagminas. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas taip pat pakvietė visus, kurie gali, nori, bet dar neišdrįso, pasimatuoti savanorystę Pabėgėlių registracijos centre.

Pamiršusieji etikos kodeksą gali likti be profsąjungos teisinės pagalbos

Socialinio tinklo Facebook grupė Pataisos pareigūnai ir darbuotojai 17 grupė, vieta, kur pataisos sistemos darbuotojai gali nevaržomi diskutuoti su tarnyba susijusiais klausimais. Tačiau klausimų aiškinimasis čia dažnai virsta karštu savo tiesos įrodinėjimu, kur nebelieka argumentų, imama svaidyti kaltinimus, nemandagius epitetus ir palyginimus.

Ir nors šią Facebook grupę administruojantis asmuo aiškiai išdėstė bendravimo taisykles, ne kartą priminė, jog už neetiškus pasisakymus komentatoriai bus baudžiami pagal grupės taisykles, tai negelbsti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis yra skirtas saviraiškos laisvei,  jame plačiai reglamentuota informacijos laisvė, kuri apima laisvę turėti įsitikinimus ir juos reikšti, teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, spaudos ir kitų informacijos priemonių laisvę. Laisvė reikšti įsitikinimus negali būti ribojama kitaip, tik įstatymu ir jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Taigi, net laisvė reikšti savo nuomonę turi ribas.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė Sonatos Buzaitienės, laikinai vykdanti Alytaus skyriaus pirmininko pareigas, nesvarbu kokiai profesinei sąjungai priklausai, kokias pareigas užimi pataisos sistemoje, pirmiausia esi pareigūnas, tai reiškia, jog be Konstitucijos nuostatų kiekvienam galioja ir  Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu dar 2019 metų birželį pasirašytas įsakymas „Dėl  pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“.

Šio kodekso 7.4 punktas teigia, jog „pastabas apie pastebėtas kolegų daromas ar padarytas klaidas pateikti korektiškai, esant poreikiui, suteikti pagalbą arba pateikti konstruktyvius siūlymus“, o 10 -, jog „darbuotojas, viešai reikšdamas savo nuomonę apie vadovus, pavaldinius, kolegas, visuomenės veikėjus ir kitus asmenis, visada turi išlikti objektyvus ir nešališkas, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų bei etiketo reikalavimų“.

„Socialiniuose tinkluose bendravimo kultūrą kuriame patys, būtų šaunu, kad čia ne rietumėmės kaip katės, o konstruktyviai diskutuotume. Keista matyti, kai suklupus darbuotojui tuoj puolame jį prie kryžiaus kalti. Visgi manyčiau, kad turėtume būti vieningesni, etiškesni ir draugiškesni vienas kito atžvilgiu“, – kalbėjo S.Buzaitienė.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas apie neetiškus komentarus ir piktus komentatorius sakė, jog profesinė sąjunga laikosi pozicijos ir primena nariams, kad komentarai socialiniame tinkle neturi žeisti kito žmogaus garbės ir orumo bei turi būti etiški.

„Esame nusprendę, jei mūsų profesinės sąjungos nariui nepagarbiai, ar įžeidžiai pakomentavus kolegą, jo veiklą ar pan. socialiniame tinkle kiltų teisminis ginčas, profesinė sąjunga jo negintų ir teisinės pagalbos tokiu atveju nesuteiktų. Esame už atviras, karštas, gilias diskusijas visur: ir įstaigose, ir socialiniuose tinkluose, bet kolegų niekinimo, žeminimo, patyčių kultūros netoleruosime ir teisinės pagalbos tokiais atvejais piktiems komentatoriams neteiksime“, – sakė K.Pauliukas.

Ar dešimtmetį nespręsta problema sulauks dėmesio?

  „Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga raštu kreipėsi į VĮ „Regitra“ generalinį direktorių Vaidą Dominauską, prašydama ieškoti galimybių indeksuoti įmonės darbuotojų atlyginimus.

Pasak Profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, didesnis atlygis yra didžiosios daugumos darbuotojų lūkestis.

„Mūsų turimomis žiniomis įmonės darbuotojų, išskyrus  retas išimtis, darbo užmokestis nebuvo didinamas daugiau kaip 10 metų. Atlygis labai nežymiai augo tik dėl padidėjusio neapmokestinamojo pajamų dydžio. Kadaise buvęs neblogas atlyginimas, dabar yra ganėtinai mažas, todėl normalu, kad darbuotojai jaučia dėl to įtampą ir nepasitenkinimą. Liūdniausia, kad dėl mažo atlyginimo, lojalūs ir savo darbovietę mėgstantys bei vertinantys darbuotojai, teigia, jog nors ir labai gaila, galvoja apie darbo keitimą atsiradus geresniam finansine prasme atlyginimui“,, – situaciją apibūdino profesinės sąjungos pirmininkas.
Profesinė sąjunga mano, jog  įmonės vadovybė turėtų skirti dėmesio šiai problemai ir ją spręsti, juolab, kad dar dabar prisidėjo ir itin reikšmingas kainų kilimas, kuris tęsiasi nuo praėjusių metų.

Anot E.Plokščio, profesinė sąjunga, matydama darbdavio norą plėtoti socialinį dialogą ir skatinti teigiamus pokyčius įmonėje, mano, jog darbuotojų atlyginimo kėlimas  turėtų būti vienas prioritetų.

„Darbuotojų pasitenkinimas darbdaviu, įmone, kurioje dirba ir gaunamu atlygiu  yra svarbūs. Todėl manome, jog dabar pats metas pradėti svarstyti ir kurti darbo užmokesčio indeksavimo priemonių planą, kuriame būtų įvertinta ir infliacija, ir kiti veiksniai, įtakojantys pinigų nuvertėjimą“, – sakė E.Plokštys.

VĮ „Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga rašte išdėstė lūkestį, jog darbuotojų atlygis galėtų didėti apie 15 procentų.