Pataisos namuose dar vienas išpuolis prieš pareigūną

Vakar dienos metu Pravieniškių pataisos namų 3 sektoriuje nuteistasis, kuris panašiomis aplinkybėmis prieš kelis mėnesius buvo užpuolęs pareigūnę, šįkart trenkė Saugumo valdymo pareigūnui į veidą.

Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, vedant nuteistąjį iš kiemelio į gyvenamąją patalpą, šis nei iš šio, nei iš to trenkė pareigūnui.

Suduoti du smūgiai į veidą buvo stiprūs, suteikus pirmąją medicinos pagalbą, pareigūnas buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, o iš jos išleistas gydytis ambulatoriškai.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, šis įvykis dar vienas signalas, jog bausmių vykdymo vietose įsisenėjusios problemos ima sproginėti.

„Pastarasis įvykis dar kartą priminė, kad pareigūnų trūkumas – pavojinga tendencija. Ir šiuo atveju nuteistąjį turėtų lydėti du pareigūnai, deja, realybė kita, todėl ir grėsmės – auga. Vakar pareigūną užpuolęs nuteistasis yra iš drausmės būrio. Pareigūną užpuola ne pirmą kartą, vos prieš kelis mėnesius jis puolė pareigūnę. Manome, kad toks nuteistojo elgesys, byloja apie nepakankamas priemones, taikomas po incidentų ir nepakankamą drausmę bei kontrolę“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.

Profesinė sąjunga mano, jog pasivaikščiojimo kiemelyje Pravieniškių pataisos namuose būtų galima įrengti stebėjimo kameras  ir mygtuką, kurį paspaudęs nuteistasis pareikštų savo valią baigti pasivaikščiojimą, o atėję pareigūnai jį parlydėtų į gyvenamąją patalpą.

„Tam nereikia didelių lėšų ir galima padaryti nedelsiant. Šiuo metu pareigūnai, nuteistųjų pasivaikščiojimo metu, turi stovėti ir laukti tame pačiame kiemelyje, kai jų stebėjimą galima atlikti nuotoliniu būdu pasitelkiant vaizdo stebėjimo priemones. Įrengus papildomą mygtuką, nuteistasis, baigęs pasivaikščiojimą ar kitu atveju,  galėtų išsikviesti pareigūną, kuris jį palydėtų į gyvenamąsias patalpas. Minėtos priemonės, mano manymu, efektyvintų darbą, galbūt taip pavyktų pasiekti, kad parlydėti nuteistojo ateitų ne vienas, o  du pareigūnai, kaip nustatyta taisyklėse“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak K.Pauliuko, mažėjant darbuotojų skaičiui bausmių vykdymo vietose, grėsmės auga, jų ignoruoti negalima, o vadovybė turėtų ieškoti būdų kaip organizuoti darbą, kad pavojus darbuotojams sumažėtų iki minimumo.

Ar dabar tikrai metas daryti pokyčius Vilniaus policijoje?

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo komiteto  posėdyje buvo pristatytas dar vienas pokytis – Vilniaus penkto ir šešto policijos komisariatų sujungimas.

Iniciatyva sujungti Vilniaus miesto penktąjį ir šeštąjį policijos komisariatus, anot šios idėjos autorių, kilo pavykus trečiojo ir ketvirtojo policijos komisariatų sujungimui.

Tačiau Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas V.Jagminas mano, jog  trečiojo ir ketvirtojo komisariatų sujungimas, vargu ar galėtų būti teigiamas pavyzdys, nes po sujungimo žmonėms tenka vykti į komisariatą, gerokai nutolusį nuo jų gyvenamosios vietos, o internetinėmis policijos paslaugomis geba naudotis ne visi.

„Policija šiuo atveju nutolo nuo žmonių ir tai nėra gerai“, – sakė V.Jagminas,

Anot iniciatorių, aptarnaujamos teritorijos yra besiribojančios, kriminogenine padėtimi ir specifika panašios, komisariatai ir dabar dirba viename nuomojamame pastate, naudojasi bendru  tarnybinių automobilių parku, vykdo bendrą gyventojų priėmimą.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko, po pristatymo kilo daug klausimų, todėl Vilniaus apskrities policijos vadovybės buvo paprašyta pateikti Vilniaus šeštojo policijos komisariato prijungimo prie Vilniaus miesto penktojo PK priemonių planą ir naują Vilniaus miesto penktojo PK  struktūrą.

„Vykdant pokyčius darbuotojai turi būti įteikiami rašytiniai įspėjimai apie galimą atleidimą, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybės kalbos, jog to neketinama daryti, atrodo keistai“, – teigė Vitalijus Jagminas.

Valdymo komiteto posėdyje pokyčius pristatęs laikinai einantis pareigas Vilniaus apskrities VPK viršininkas Mindaugas Stravinskas sakė, jog rašytiniai įspėjimai apie galimą atleidimą nebus teikiami, o Vilniaus m. penktajame PK bus įsteigtos naujos pareigybės ir pasiūlytos Vilniaus miesto šeštojo PK pareigūnams.

Profesinių sąjungų atstovai pateikė daug klausimų dėl rašytinio įspėjimo apie galimą atleidimą, būsimos policijos komisariato struktūros, veiklos grupių skaičiaus ir prižiūrimos teritorijos suskirstymo.

Laikinasis Vilniaus apskr. VPK viršininkas suskubo patikinti, jog pareigūnams darbo pobūdis nepasikeis, gerės pareigūnų darbo sąlygos, veiklos grupių nemažės, bus trys veiklos skyriai, o pareigūnų darbo krūvius ketinama suvienodinti.

Anot M. Stravinsko, įgyvendinus pokyčius bus suvienodinta visų miesto policijos komisariatų struktūra ir dydis, atsiras galimybė suvienodinti pareigūnų krūvius, lanksčiau organizuoti darbą dėl didesnio pareigūnų skaičiaus, trijų veiklos skyrių.

Profesinės sąjungos mano, kad po žodžių junginiu „suvienodinti krūvius“ iš tiesų slypi darbo krūvių didėjimas pareigūnams.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas nėra toks optimistiškas dėl būsimų pokyčių, nes vadovybė nepagrindžia reformos tikslingumo.

„Vilniaus apskrities policijoje žmonių trūkumas yra didesnis nei kitose apskrityse. Visiškai tikėtina, jog pokyčiai gali paskatinti nepasitenkinimą bendruomenėse, o kai kurie pareigūnai išeiti iš tarnybos. Sprendimus palikti tarnybą dažniausiai lemia pareigūnų pervargimas, nepakeliami krūviai, įtampa, o pokyčiai įtampos sukelia dar daugiau“, – sakė V.Jagminas.  

Sujungti penktąjį ir šeštąjį Vilniaus miesto policijos komisariatus ketinama iki 2023 m. kovo 1 d. Jau netrukus  būsimų pokyčių priemonių planas bus pristatytas ir Policijos departamento Centriniame valdymo komitete.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga mano, kad pokyčiai Vilniaus policijoje turėtų vykti kartu su Policijos departamento numatytomis reformomis pereinant prie veiklos organizavimo „apygardų principu“, taip būtų išvengta nereikalingo sąmyšio ir būtų mažiau įtampos.

Baigęs mokymus pareigūnas iš Kalėjimų departamento Mokymo centro gavo pažymėjimą – klastotę

Neseniai vienas pareigūnas, kvalifikaciją kėlęs nuotoliniu būdu Kalėjimų departamento Mokymo centre pastebėjo, jog jam išduotą dokumentą pasirašė asmuo, kuris tuo metu jau beveik pusę metų nebedirbo Mokymo centro direktoriaus pareigose.                                                                                                  

Supratęs, kad dokumentas gali būti suklastotas, pareigūnas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą, prašydamas pagalbos, o ši – į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių, prašydama ištirti aplinkybes ir pradėti ikiteisminį tyrimą.

Įtarimai, jog kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas gali būti suklastotas, profesinės sąjungos nariui kilo po to, kai jis pastebėjo, kad dokumentą pasirašė buvusi Mokymo  centro direktorė, t.y. asmuo, neužimantis jokių pareigų minėtoje įstaigoje.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, šioje situacijoje galimai yra neteisėtos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio  (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 1 dalyje, požymių.

„Man, kaip profesinės sąjungos pirmininkui, šis faktas sukėlė nuostabą, kad gali vykti tokie dalykai ir ne bet kur, o Kalėjimų departamento Mokymo centre, Teisingumo ministerijos pavaldume esančioje įstaigoje! Todėl Imuniteto tarnyba turėtų patikrinti visus išduotus dokumentus ir įvertinti, kiek tokių pažymėjimų su neegzistuojančios direktorės parašais buvo išdalinta“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko, įprastai, kai žmogus išeina iš darbo, jo vardas ir pavardė nedelsiant dingsta iš darbuotojų sąrašo, dokumentų šablonų.

„Sunku patikėti, jog šiuo atveju įvyko žmogiška klaida, todėl tikiuosi, kad bus suskubta atsakyti tiek profesinei sąjungai, tiek pareigūnų bendruomenei, kodėl taip atsitiko“, – sakė K.Pauliukas.

Mokymuose dalyvavusio pareigūno gautas dokumentas, kaip atitinkamų kvalifikacinių žinių patvirtinimas, yra saugomas jo byloje, todėl jo klastotė – gali tapti rimta problema pačiam pareigūnui.

Pasak LRITĮPS pirmininko, pažymėjimas pasirašytas asmens, neužimančio nurodomų Mokymo centro direktorės pareigų, o tai reiškia negalinčio pasirašyti tokių  dokumentų, pareigūnui buvo atsiųstas iš Mokymo centro, o tai reiškia, jog atsakinga įstaiga disponavo žinomai suklastotu tikru dokumentu, nes, profesinės sąjungos nuomone, yra neįmanoma, kad Mokymo centre nebūtų žinoma, kas vadovavo šiai įstaigai Pažymėjimo išdavimo dieną, ir kas, iš tiesų, turėjo teisę pasirašyti ant tokios rūšies dokumento.

Profesinės sąjungos nuomone, yra didelė tikimybė, jog suklastoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai galėjo būti išduoti didesnei grupei pareigūnų.

Profesinė sąjunga paprašė Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus įvertinti nurodytas faktines aplinkybes ir spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimo, suklastojimo ir disponavimo šiuo žinomai suklastotu dokumentu. Taip pat – surinkti visapusę informaciją, ar Mokymo centras panašaus turinio suklastotų kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų nėra perdavęs ir kitiems pareigūnams.

Konfliktas tarp nuteistųjų pasibaigęs mirtimi – pareigūnų trūkumo ir reformų rezultatas?

Vakar vakare Marijampolės pataisos namuose įvykęs incidentas, kurio pasekmė – nuo patirtų sužalojimų miręs nuteistasis, sukrėtė ir bausmės vykdymo sistemos pareigūnų bendruomenę.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, kodėl įvyko šis tragiškas įvykis turėtų paaiškėti po tyrimo, tačiau jis neatmeta, kad tai yra ir vykstančių reformų pasekmė.

„Pareigūnų trūkumas didelis, su kiekviena reforma jų dar sumažėja. Tai, kad pasivaikščiojimo metu vienas kitą užpuola nuteistieji, rodo ir pačios sistemos silpnėjimą, taip pat tai rimtas signalas, kad grėsmių ne tik nuteistiesiems, bet ir pareigūnams daugėja. Esamos pareigūnų pajėgos nebespėja sukontroliuoti nuteistųjų, kai kurie dalykai lieka nepastebėti ir dėl baimės suklysti, nes tai, kas nuleidžiama iš viršaus įsakymų ir nurodymų pavidalu kartais kertasi su bausmių vykdymo kodeksu“, – sako LRITĮPS pirmininkas.

Pasak K.Pauliuko, po šio įvykio bus pradėti tarnybiniai patikrinimai ir kaltųjų paieškos, bet pirmiausia , ieškant kaltųjų, Teisingumo ministerija turėtų atsigręžti į save, nes, kas pasėjama – tai ir sudygsta.

„Įkalinimo įstaigoje žmonės atsiduria ne šiaip sau, jie atlieka bausmę ir nors visi nuoširdžiai norime, jog išėjusieji į laisvę čia daugiau nesugrįžtų – realybė kita. Todėl nepamatuoti režimo laisvinimai, pareigūnų tarnyboje trūkumas ir to toleravimas ir yra prielaidos, kurios sudaro sąlygas panašiems įvykiams. Ir jeigu į vakar įvykusį incidentą nebus rimtai pažiūrėta, apsiribota vien pareigūnų nubaudimu – panašūs įvykiai ims kartotis ir ne tik Marijampolėje“, – savo nuomonę išsakė K.Pauliukas.

Linas Palivonas dalyvauja Europos štangos spaudimo čempionate

Šiandien Linas Palivonas, neseniai laimėjęs aukso medalį Pasaulio policininkų ir ugniagesių žaidynėse štangos spaudimo rungtyje, dalyvauja Europos štangos spaudimo čempionate Budapešte (Vengrija), veteranų grupėje.

Neseniai Roterdame vykusiose Pasaulio policininkų ir ugniagesių žaidynėse Linas tapo čempionu štangos spaudimo rungtyje.

Kaip telefonu sakė Linas Palivonas, nusiteikęs varžytis, tikisi laimėti medalių, tačiau akcentavo, jog varžybose nutinka visko,  tad prognozuoti į priekį savo galimybių nesiimąs.

„Jei pavyks padaryti tai, ką padarau treniruotėse, tai medalis tuomet turėtų būti“, – ramiai sakė Linas.

Kaip papasakojo Linas Palivonas, jis treniruojasi jau 30 metų , net ir pandemijos metu, kai viskas buvo uždaryta, tęsė treniruotes namų sąlygomis, tad jokio ypatingo specialaus pasirengimo prieš Europos čempionatą nebuvo.

„Įprastos treniruotės, kiek daugiau dėmesio mitybai, šiek tiek maisto papildų, štai ir viskas“, – sakė sportininkas.

Į varžybas Budapešte, kurios vyksta rugpjūčio 2-7 dienomis kartu su Linu išvyko jo žmona, kuri yra didžiausia sirgalė ir pagalbininkė.

Linkime Linui sėkmės ir medalių!

Brangios kelionės į darbą kirto per pareigūnų kišenę

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau – LTPF) kreipėsi į Ministrę Pirmininkę, prašydama nedelsiant spręsti pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimą nustatančių dydžių didinimo klausimą, įpareigoti Vidaus reikalų  ir Finansų ministerijas, skubiai pakeisti šią tvarką reglamentuojantį vidaus reikalų ministrės įsakymą.

Primename, kad šiuo metu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja asmeniniu transportu tarnybos tikslais, taip pat, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį asmeniniu transportu  vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymu nustatyta kompensacija vienam kilometrui – 0,08 Eur., o maksimalūs važiavimo išlaidų kompensacijų dydžiai – 0,24 bazinio dydžio vienam pareigūnui per mėnesį arba 1 bazinis dydis vienam pareigūnui per mėnesį (priklausomai nuo tarnybos, įsakymas čia ).

Šis dydis – 0,08 Eur. – pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės nekeistas nuo 2016 metų sausio.

„Vertinant infliacijos dydį šalyje, prekių ir paslaugų brangimą, kuro kainų ženklų didėjimą, akivaizdu, jog nustatytas vieno kilometro išlaidų dydis ir maksimalūs išlaidų kompensacijų dydžiai visiškai neatitinka šiandienos poreikių“, – sakė L.Soščekienė.

Klausimą dėl važiavimo išlaidų kompensavimo dydžio, LTPF kėlė dar praeitų metų gruodį, kai raštu kreipėsi į vidaus reikalų ministrę, siūlydama nustatyti didesnį vieno kilometro išlaidų dydį (0,15 Eur.) bei didesnius maksimalius išlaidų kompensacijų dydžius (atitinkamai 1 ir 1,5 bazinio dydžio vienam pareigūnui per mėnesį).

Ir nors procesas buvo pajudėjęs,  š.m. vasario 21 d. Vidaus reikalų ministerija įregistravo įsakymo pakeitimo projektą, jis taip ir nebuvo pakeistas. Ministerija projekte siūlė nustatyti vieno kilometro išlaidų dydį  0,1 Eur., maksimalius išlaidų kompensacijų dydžius – atitinkamai 0,32 ir 1,3 bazinio dydžio vienam pareigūnui per mėnesį, tačiau tam nepritarė LTPF.

Ir nors ministerijos vadovybė bei darbuotojų atstovai šiuo klausimu diskutavo ne kartą – jokių sprendimų iki šiol nėra.

Pasak LTPF pirmininkės L.Soščekienės, šis klausimas neturėtų būti atidėliojamas, nes pareigūnai, vykdydami pareigą valstybei, priversti į tarnybą vykti dažnai nemažą atstumą, pavyzdžiui Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečiai, todėl jiems už tai turi būti deramai ir sąžiningai kompensuojama.

„Kuro kainoms šovus į neregėtas aukštumas, šiandieninė kompensacija – per maža, ji menkai kompensuoja patiriamas pareigūnų išlaidas ir blogina pareigūnų finansinę padėtį, todėl būtina kuo skubiau spręsti šią problemą“, –  situaciją komentavo L.Soščekienė.

Naujosios VĮ „Regitra“ valdybos ir darbuotojų atstovų susitikimas

Penktadienį įvyko VĮ „Regitra“ valdybos ir VĮ „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos bei Darbo tarybos pirmininko susitikimas, kurį inicijavo VĮ „Regitra“ valdybos nepriklausoma narė, pirmininkė Orijana Mašalė. Jame be Valdybos narių dalyvavo VĮ „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys, Darbo tarybos pirmininkas Andrius Danilevičius.

(nuotraukoje iš kairės) „Regitra“ Darbo tarybos pirmininkas Andrius Danilevičius, „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys, „Regitra“ Valdybos pirmininkė Orijana Mašalė.

Anot Valdybos pirmininkės O.Mašalės, neseniai suformuotos naujos Valdybos sudėties pagrindinis tikslas – įmonės rezultatas, tačiau jis neįmanomas be gerai besijaučiančio darbuotojo. Tad susitikimo tikslas – sužinoti kuo gyvena žmonės ir ką Valdyba galėtų padaryti, kad būtų geriau. Tokius susitikimus, pasak Valdybos pirmininkės O.Mašalės, ketinama rengti kartą per ketvirtį, siekiant žinoti kaip jaučiais darbuotojai ir siekiant, kad jie būtų patenkinti darbdaviu.

Pristatydamas situaciją, „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys padėkojo už pakvietimą susitikti.

Kaip vieną aktualiausią problemą,  kuriai reikia užkirsti kelią,  darbuotojų atstovai įvardino korupcijos apraiškas įmonėje ir teigė, jog tai kenkia įmonės reputacijai bei išsakė nuomonę, jog jų manymu šiai problemai spręsti skiriama per mažai pastangų.

Kitas klausimas, kurį kėlė profesinė sąjunga, transporto registravimo pokyčiai ir su tuo susijusios problemos, kai dėl dviejų programų naudojimo, pailgėjęs aptarnavimo laikas.

E.Plokštys priminė, jog kai vyko pokyčiai, atsirado savininko kodas keitėsi transporto registracijos procesas, su darbuotojais nebuvo tartasi, kaip jie įsivaizduoja procesus, ką būtų galima padaryti geriau, kad procesai vyktų greičiau. Todėl paprašė, rengiant kokius nors pokyčius, pasitarti su darbuotojais, nes naudodami kompiuterines programas ir dirbdami tiesiogiai jie tikrai turi įžvalgų, ką reikėtų padaryti, kad darbas vyktų sklandžiau.

Darbo tarybos pirmininkas A.Danilevičiaus pastebėjo,  jog per daugybę metų pasigedo vadovybės dėmesio darbuotojui, darbo krūvių mažinimui ir teigė, kad reikėtų pokyčių požiūryje į darbuotoją.

Profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovai (dalyvavo tik pirmininkai) pristatė kokia, jų nuomone, situacija įmonėje, ką būtina keisti, kokios problemos yra aktualios, bei pasidžiaugė geresne komunikacija su naujuoju Generaliniu direktoriumi.

Profesinė sąjunga akcentavo mažą atlyginimą ir pasiūlė, jog darbo užmokestis būtų susietas su MMA, kaip kad yra buvę įmonėje. Taip pat atkreipė valdybos dėmesį į prastą mikroklimatą ir darbuotojų savijautą darbe bei įvardino, kad darbas šeštadieniais neprideda motyvacijos, atima galimybę ilgiau pabūti su šeimomis ir vaikais.

Po susitikimo E.Plokštys teigė, jog vyko atvira ir nuoširdi diskusija, kurios metu aptartos viso aktualios „Regitra“ darbuotojams temos.

„Tai pirmas toks susitikimas su įmonės Valdybos nariais. Pirmą kartą buvome išklausyti ne tik Generalinio direktoriaus, bet ir Valdybos narių. Tikime, kad konstruktyvus valandos susitikimas duos abipusės naudos. Labai norisi, kad problemos, kurios darbuotojams, kelia neigiamas emocijas, būtų išspręstos. Valdybai, kuri mums pasirodė labai aktyvi ir besidominti įmonės veikla bei perspektyvomis, linkime sėkmingos veiklos ir tikimės tolimesnio bendradarbiavimo“,- sakė Evaldas Plokštys.

Reagavimo valdyba stiprinama pareigūnais iš kitų policijos komisariatų

Neseniai vykusiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo komiteto posėdyje buvo pristatyta naujovė – pareigūnai kviečiami ne savo darbo laiku savanoriškai padėti keblioje situacijoje atsidūrusiai Reagavimo valdybai, kurioje šiuo metu fiksuojamas darbuotojų trūkumas. Papildomai savanoriškai Reagavimo valdybai padedantiems pareigūnams už darbą ketinama atlyginti, už darbą mokant kaip už viršvalandžius. Papildomos pajėgoms tektų dirbti ir  reaguoti į įvykius „karščiausiu“ metu – penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais bei antroje dienos pusėje, kai įvykių būna daugiausia.

Primename, kad reagavimo į įvykius ekipažų trūkumas atsirado po neseniai įvykdytos Reagavimo padalinių pertvarkos, kai  tarnybą paliko 20 proc. juose dirbusių pareigūnų, o 10 proc. – perėjo į kitus Vilniaus apskr. VPK padalinius.

Vilniaus apsk. vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus apsk.VPK) tokiu būdu, pasikviesdamas į pagalbą pareigūnus iš kitų Vilniaus policijos komisariatų, tikisi problemą bent laikinai išspręsti.

Nustatyti ir tam tikri saugikliai į pagalbą Reagavimo valdybai ateisiantiems pareigūnams: papildomas darbas negalės dubliuotis su įprastai atliekamu darbu (t. y. dirbti galima laisvu nuo darbo metu); visais atvejais pareigūno papildomas darbo laikas turės būti įtraukiamas į darbo grafiką ir į pajėgų išdėstymo planą, o valandos darbo grafike pasibaigus ketvirčiui NELYGINAMOS; per mėnesį pareigūnai tokiu būdu galės papildomai dirbti iki 24 val., išlaikant poilsio režimą (11 val. tarp pamainų ir 35 val. septynių dienų laikotarpyje).

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas  pasiūlė numatyti galimą pamainų laiką ir visiems pateikti informaciją, kad kiekvienas norintis galėtų pasirinkti pageidaujamą dirbti laiką bei atkreipė dėmesį, jog papildomo darbo laikas (pamaina) neturėtų būti trumpesnis, kaip 4 val.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, džiugina tai, kad ieškant būdų kaip bent laikinai spręsti problemą, komisariatas neprimetė papildomų funkcijų kitiems pareigūnams, o pasiūlė tai daryti savanoriškai.

„Tačiau tai tik laikinas sprendimas. Tai, ką profesinės sąjungos kalbėjo apie reformą, kad ji paskatins dar daugiau pareigūnų išeiti iš darbo – pasitvirtina. Pareigūnai išeina, nes yra pervargę, demotyvuoti, sistemoje trūksta stabilumo, o reformos, kurios jau tapo kone kasdienybe dažniausiai reiškia dar didesnį krūvį ir dar daugiau atsakomybių“, – sakė Vitalijus Jagminas.

Diskusija radijo laidoje „Ar pasiteisins Kalėjimų reforma?“

Praėjusį penktadienį LRT radijo laidoje „LRT Radijo ringas“ buvo diskutuojama „Ar pasiteisins Kalėjimų reforma“.

Laidoje dalyvavusieji pašnekovai – Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Seimo narys Vytautas Bakas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – LTPF) pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius ir Kalėjimų departamento (toliau – KD) direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas išsakė savo nuomonę apie reformą, atsakė į žurnalistų pateiktus klausimus.

Komentuodamas tai, ką išgirdo radijo laidos metu, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas teigė, jog žinia, nuskambėjusi iš Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojų lūpų dėl išeitinių pareigūnams reformos metu – džiugina.

„Ačiū gerbiamam Gintautui Šarauskui už šią žinią, nes dabar pareigūnai jausis ramiau. Visgi pareigūnų išėjimas iš tarnybos – didelė problema, todėl ministerija ir departamentas turėtų labai rimtai pamąstyti, ką pasiūlyti pareigūnams, kalbu apie pensinio amžiaus sulaukusius, kad jie liktų tarnyboje. O reikėtų apie tai galvoti, nes naujų žmonių pritraukti, kaip matome iš praktikos nepavyksta tiek, kiek jų reikia“, – sakė K.Pauliukas.

Jog šiuo metu sistemoje trūksta apie 300 pareigūnų, laidos metu patvirtino ir Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas.

Profesinės sąjungos pirmininkas akcentavo, kad darbuotojų trūkumas sistemoje didėja ir didės.
„Akcentuojama, kad gali išeiti vyresnio amžiaus pareigūnai, tačiau nekalbama, jog sistemą palieka ne tik vyresni, bet ir nė dešimtmečio nedirbę. Todėl būtina keisti darbo apmokėjimą, atlyginimas turi didėti. Ateinančio dirbti jauno pareigūno atlyginimas turėtų būti nuo  1000 eurų į rankas , o 10 ir daugiau metų išdirbusiųjų – nuo 1500, neišskiriant aukštesnės ir vidurinės grandies. Jie turėtų gauti bent 300 daugiau nei jaunesnysis specialistas“, – sakė K.Pauliukas.

Kalbėdamas apie darbuotojų stygių Teisingumo viceministras sakė, jog šiuo metu yra apie 500 pensinio amžiaus sulaukusių pareigūnų, tačiau ministerija viliasi, jog tai – sistemai lojalūs žmonės ir tikisi, jog jie reformos metu nenuspręs palikti darbo.

Tačiau E.Jablonskas išsakė nuomonę, jog atsiranda norinčiųjų sabotuoti reformą ir net gi skleidžia dezinformaciją, todėl paaiškino, jog reformos metu tikrai keisis nusistovėjusi tvarka, o pareigūnai „negalės užsiiminėti savo reikalais ar ilsėtis tarnyboje, jie turės dirbti tiesiogiai su nuteistaisiais“.

E.Jablonskas teigė, jog investuojama į perimetro apsaugą, todėl ilgainiui nebeliks pareigūnų bokšteliuose, jie turės tiesiogiai dirbti su nuteistaisiais.

K.Pauliukas išklausęs viceministro pasisakymo dėl ilsėjimosi darbo vietoje sako, jog darbuotojai darbe dirba, o kadangi kone kiekvienoje pamainoje jų trūksta, tad dar ir atlieka kelių pareigūnų funkcijas, todėl toks pasakymas nekorektiškas.

Laidoje dalyvavęs Seimo narys Vytautas Bakas kalbėjo apie tai, jog įstaigų sujungimas, kuriuo taip džiaugiasi Teisingumo ministerija, negali spręsti problemų, o, jo nuomone, reformos turėtų prasidėti nuo aiškių tikslų identifikavimo ir rezultato, kurio siekiama nustatymo.

V.Bako nuomone, didžiausia kalėjimų sistemos bėda, jog ji tebėra atgyvenusi, ne kamerinio tipo, kitos problemos – darbuotojai neturiu aiškių gairių, labai prastos jų darbo sąlygos, menkas atlygis, žemi reikalavimai.

Teisingumo viceministras kėlė problemą, neva, atėję jauni pareigūnai susiduria su vyresniųjų kolegų nenoru įsileisti naujų žmonių bei kėlė lyčių problematiką, kai pareigūnai nenori dirbti su kolegėmis moterimis.

Anot Kęstučio Pauliuko, tarnyboje niekas neskirsto žmonų pagal lytis, tačiau pripažino, remdamasis pastarųjų kelių metų įvykiais, kad moterys labiau pažeidžiamos ir įvykių, kai nuteistieji jas vienaip ar kitaip užpuolė, yra daugiau.

„Todėl natūralu, jog jeigu pamainoje dirbi su moterimis turi būti budrus ir atsakingas už save bei už koleges, nes joms sunkiau apsiginti, kalbu ir apie psichologinį persekiojimą. Kai kuriems nuteistiesiems visiškai vienodai, kad už nederamą elgesį jiems gali pailgėti bausmė, tad tiek priekabiavimų, tiek tam tikro pobūdžio užpuolimų vis dar nemažai“, – sakė K.Pauliukas.

Seimo narys V.Bakas iškėlė korupcijos ir narkotikų paplitimo kalėjimų įstaigose problemas.

„Narkotikai – tai vienas verslų, apie kurį žino ir administracija, ir Teisingumo ministerija, ir Kalėjimų departamentas.(…) Kaip tie narkotikai patenka be administracijos, be kalėjimų departamento, be Kriminalinės žvalgybos žinios? Tai yra neįmanoma“, – savo nuomonę dėstė V.Bakas.

Diskutuojant apie tai ar reikia Lietuvoje naujo kalėjimo, Teisingumo viceministras atsakė, jog jo būtinai reikia. Jo teigimu, pastačius kalėjimą Šiauliuose iki 2026 metų, iki 2030-ųjų numatoma jog Lietuvoje veiks 5 įkalinimo įstaigos, kurios nebus koncentruotos vienoje vietoje.

LTPF pirmininkė pavaduotojas Darius Čekavičius akcentavo didžiulį pareigūnų trūkumą ir teigė, jog taip yra ir dėl atlyginimų, kurie labai maži.

Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas pritarė, kad yra atlyginimų problema ir išsakė, kad dabar tokia situacija, jog darbuotojai, dirbantys 10-15 metų, gauna tokį patį atlyginimo koeficientą kaip ir ką tik atėjęs jaunas darbuotojas, o tai nėra gerai, todėl ieškoma rezervų kaip šią problemą spręsti ir teigė, kad reformos metu turėtų būti sprendžiamas ir pareigūnų atlyginimo klausimas. Jis taip pat akcentavo ir tai, kad kalėjimų sistemos pareigūnų atlyginimas yra vienas mažiausių tarp pareigūnų.

Profesinių sąjungų atstovas D.Čekavičius pasakė, kad profesinės sąjungos ne šiaip sau šiaušiasi dėl reformos, tiesiog įžvelgia pavojų, jog sujungus į vieną juridinį asmenį visas įstaigas gali pailgėti sprendimų priėmimo laikas, o jų reikia greitų, dažnai tiesiog skubių.

„Reforma vyksta, kaip ji veiks pamatysime. Žmonių išėjimą profsąjungos prognozavo ir jis vyksta ne tik dėl reformos, bet yra prasidėjęs gerokai anksčiau“, – teigė D.Čekavičius.

Komentuodamas prasidėsiančią reformą, LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas teigė, jog kol kas jis mato, kad vyksta kažkoks atsikratymas tiek vadovų, tiek senų pareigūnų.

„Darant reformą, reikia sistemą pažinti ne iš popierių, o ją žinoti iš vidaus, ir ją turi vykdyti specialistai, o ne ketveriems metams atėję politikai. Pavyzdys policija, koks anos sistemos reformavimo rezultatas? Ar normalu, kad po vagysčių nukentėjusieji pareigūnų nesulaukia po savaitę, dvi, tris, o galiausiai tyrimas nutraukiamas? Todėl labai neramu ir dėl reformos kalėjimų sistemoje, bijau, kad žmonės nepatikės ir gali priimti sprendimą išeiti. Ir tai nėra joks sabotavimas, mes matome žmones, žinome, kaip jie nerimauja ir kokie lūkesčiai, todėl sakome tai, ką matome. Ir jei taip nutiks tegul po to ministerija nesistebi, kad trūksta žmonių“, – kalbėjo K.Pauliukas.

Radijo laidos įrašas čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000225079/lrt-radijo-ringas-ar-pasiteisins-kalejimu-reforma

TEISMAS: Tarnybinės veiklos vertinimo ir atrankos į laisvas pareigas procedūros negali būti sutapatinamos

2022 m. balandžio mėn. įsiteisėjo teismo sprendimas administracinėje byloje prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir įstaiga) dėl tarnybinės veiklos vertinimo.

Pareigūnė su skundu kreipėsi į teismą, argumentuodama, kad jos 2020 m. tarnybinė veikla įstaigos sudarytoje Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje (toliau – Komisija) nepagrįstai buvo įvertinta tik „gerai“, nors pareigūnės tiesioginis viršininkas jos 2020 m. tarnybinę veiklą buvo įvertinęs „labai gerai“. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog pareigūnė 2020 m. pabaigoje buvo dalyvavusi ir laimėjusi atranką į naujas pareigas, į kurias buvo perkelta 2020 m. lapkričio mėn., nustatant ir didesnį pareigūnės algos koeficientą. Komisijos nuomonė buvo ta, kad pareigūnės 2020 m. veikla buvo tinkamai įvertinta 2020 m. pabaigoje vykusios atrankos metu ir pareigūnės laimėjimas atrankoje yra atlygis už tarnybą 2020 m.

Tačiau pareigūnė su tokia Komisijos pozicija nesutiko, nes čia akivaizdžiai buvo supainiotos dvi skirtingos procedūros – atrankos į laisvas pataisos pareigūno pareigas procedūra ir tarnybinės veiklos vertinimo procedūra. Pagal teisės aktus, šios procedūros yra skirtingos paskirties, ir jas vykdo skirtingas kompetencijas turinčios komisijos. Atrankos komisija neatlieka pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo pagal patvirtintus vertinimo kriterijus, ką privalo daryti tarnybinės veiklos vertinimo komisija. Atrankos komisija sprendžia dėl tinkamiausių pretendentų užimti vienas ar kitas pareigas. Tuo metu tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas pavaldaus pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose nustatytos tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos bei kriterijų. Taigi atrankos komisija negali atlikti jokio metinio tarnybinės veiklos vertinimo, nes atrankoje nėra pateikiamas ir analizuojamas toks dokumentas, kaip tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada.

Teismas į pareigūnės argumentus atsižvelgė ir sprendime pažymėjo, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo ir atrankos į laisvas vidaus tarnybos pareigūno pareigas procedūros negali būti sutapatinamos. Šias procedūras reglamentuoja visiškai skirtingi teisės aktai. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Komisija nevertino pareigūnės tinkamumo einamoms pareigoms, jos kvalifikacijos ir pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Tos aplinkybės, kad pareigūnė 2020 m. lapkričio mėn. dalyvavo atrankoje į kitas pareigas, pareigūnės tinkamumas einamoms ir būsimoms pareigoms visapusiškai buvo vertinamos 2020 m. lapkritį vykusios atrankos metu, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymu 2020 m. lapkričio mėn. pareigūnė buvo perkelta tęsti tarnybą kitose pareigose ir jai nustatytas aukštesnis pareiginės algos koeficientas, nei buvo iki atrankos, naujas pareigas pareigūnė ėjo labai neilgai, todėl vertinimas susijęs su 2020 m. veikla, kuri buvo visapusiškai įvertinta 2020 m. lapkričio mėn. vykusios atrankos metu, prieštarauja tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančioms Vidaus tarnybos statuto nuostatoms ir poįstatyminiams teisės aktams. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareigūnės reikalavimas, išdėstytas skunde, panaikinti Komisijos išvadą, kurioje jos 2020 metų tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, yra pagrįstas ir tenkintinas, o Laisvės atėmimo vietų ligoninė buvo įpareigota iš naujos atlikti pareigūnės 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje.

Profesinės sąjungos žiniomis, po mėnesio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pareigūnės 2020 m. tarnybinė veiklą dar kartą buvo vertinta Komisijoje ir šį kartą Komisijos vertinimas buvo – „labai gerai“.