Pasieniečiai tapo neteisėtų migrantų, politikų ir visuomeninių organizacijų įkaitais

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga sako, kad neleis, jog pareigūnai būtų nepelnytai kaltinami ir baudžiami už situaciją, kurią sukūrė patys politikai.

Pasak šios profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, neteisėti migrantai, į Lietuvą atkeliavę neteisėtai kirsdami Baltarusijos Lietuvos sieną dar vasarą, lietuvių žvilgsniams nukrypus į karą Ukrainoje ir į pabėgėlius iš ten, pasigenda dėmesio ir visais įmanomais būdais siekia jį susigrąžinti pasitelkdami šantažą, surežisuodami ir tyčia sukeldami konfliktus, imituodami nederamą elgesį jų atžvilgiu. Prie šio šou mielai prisijungia įvairūs politikai ir visuomenininkai, o pareigūnų atžvilgiu skrieja kaltinimai, kad šie pažeidinėja migrantų teises, nesuteikia jiems tinkamų sąlygų gyventi, netinkamai maitina, kankina ar kitaip pažeidinėja jų žmogaus teises.

Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, viešojoje erdvėje pasirodęs siužetas iš Medininkų Užsieniečių registracijos centro su pusnuogėmis prieglobsčio prašytojomis iš Afrikos žemyno, su kuriomis neva nederamai elgiasi pareigūnai, vienas pavyzdžių.

Pasak R. Liepos, liūdniausia, kad stebima tendencija, jog kai kurie neteisėtai į mūsų šalį prasibrovę „svečiai“ ne tik tyčiojasi iš pareigūnų, bet įtikina ir politikus, kurie, pamiršę, jog įstatymus dėl nelegalių migrantų atstūmimo politikos, jų apgyvendinimo ir kt.,  patys ir priėmė, beda pirštu į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, tarsi dėl visų, su neteisėtais migrantais susijusių, problemų būtų kalti būtent jie.

„Darosi nebe juokinga. Pareigūnams daromas labai didelis spaudimas iš nevyriausybinių  organizacijų, Seimo kontrolierių, Seimo narių ir dėl apgyvendinimo sąlygų, ir dėl kitų, su nelegaliais migrantais susijusių, dalykų. Pareigūnai su nerimu eina į tarnybą, nes kilus bet kokiems neramumams Užsieniečių registracijos centruose, kai kurie politikai ragina pradėti pareigūnų atžvilgiu tyrimus, taip pat ir dėl perteklinės jėgos naudojimo“ – sako Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas.

Prie nepasitikėjimo valstybe prisideda ir kai kurie politikai, kurie vėl ir vėl rengia vizitus, patikrinimus ir ataskaitas apie žmogaus teisių pažeidimus, jiems, pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, ir norime pasakyti, jog tikriausiai ponai pamiršo, jog migracijos politikos klausimai, taip pat ir kur apgyvendinti neteisėtus migrantus, kokias sąlygas suteikti, kiek laiko juos laikyti centruose ir kiek lėšų skirti šių centrų išlaikymui – ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos prerogatyva, sprendimus priima Vyriausybė, Ministerijos ir Seimas, tad tie politikai, kurie rengia patikrinimus Užsieniečių registracijos centruose, mojuodami nepalankiomis ataskaitomis, realiai, vertina savo pačių darbą ir rašo pažymį sau.

„Keistai atrodo, kai Seimo kontrolierius ar Seimo nariai atvažiuoja tikrinti sąlygų Kybartų pataisos namuose, nors priimant sprendimą ten apgyvendinti migrantus turėjo būti žinoma ne tik kiek žmonių ten galima sutalpinti, bet ir kokios ten sąlygos gyventi, kokius darbus reikėtų atlikti, norint pataisos namų patalpas pritaikyti neteisėtiems migrantams. Iš praėjusių metų pabaigoje paskirtos naujos Seimo kontrolierių įstaigos vadovės tikimės racionalesnių sprendimų ar šaltesnio proto“, – kalbėjo R. Liepa.

Pasak profsąjungos pirmininko, gausu nevyriausybinių organizacijų, kurios ne tik teikia pagalbą daiktais, bet, pasitaiko atvejų, kai neteisėtiems migrantams bando paaiškinti jų teisinę padėtį Lietuvoje, net neturėdami su teise nieko bendra, negalvodami apie pasekmes, kad nepamatuotai suteikus „svečiams“ kokių vilčių, kalbant apie galimus jų teisių pažeidimus, įžiebiamas laužas.

Jungtinės Tautos net atsiuntė savo atstovus, kad nuolat stebėtų Lietuvos pasieniečių veiksmus sprendžiant neteisėtos migracijos krizę ir užkardytų galimai jų neteisėtus veiksmus migrantų atžvilgiu, t. y.  su kiekvienu nauju skundu, pareigūnas yra traktuojamas kaip potencialus pažeidėjas arba nusikaltėlis žmogiškumui. Tačiau patys pareigūnai ar jų kolegos keturkojai susiduria su migrantų nuolatiniais išpuoliais jų apgyvendinimo vietose – mėto į pareigūnus kas po ranka pakliūva net ir maistą, jie įžeidinėjami ir vadinami rasistais, grasinama, jie nuolat provokuojami panaudoti specialiąsias priemones ar jėgą, kai atsisakoma paklusti jų teisėtiems reikalavimams, bandoma jiems fiziškai pasipriešinti ir pan.

„Tai iš esmės ydingas požiūris. Negalima sakyti, jog pareigūnas pažeidėjas vien dėl to, kad vykdo politikų priimtus, galiojančius įstatymus. Ir jei politikai jau taip ieško nusikaltusiųjų ar tų, kurie neva netinkamai tvarkosi su neteisėtos migracijos krize, pirmiausia turėtų atsigręžti patys į save, nes neteisėtus migrantus į pataisos namus, Užsieniečių registracijos centrus „sukišo“ patys, spausdami balsavimo mygtuką ar keldami ranką“, – sako R. Liepa.

Anot R. Liepos, norėtųsi, kad valstybė nepasiduotų reitingų siekiančių politikų ir kai kurių nevyriausybininkų provokacijoms, ir užtikrintų, jog, pareigas ir įstatymus vykdantys, pareigūnai būtų apginti.

„Šiandien pareigūnams labai trūksta paramos ir užtikrinimo, jog sąžiningai atlikdami pareigas vėliau nebus dėl to kaltinami“, – sako Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas.

R.Liepos nuomone,  kaltinant pareigūnus ir valstybę vykdant kažkokią neteisėtą veiklą, kaip tai daro įvairios nevyriausybinės organizacijos ir kai kurie politikai, formuojama opinija, jog būtent pareigūnai kažką pažeidinėja, o Europos Sąjungos valstybėje elgiamasi ne taip kaip dera.

„Tokia retorika labai pasitarnauja mums nedraugiškiems režimams, kurie ir siekia destabilizuoti padėtį, skaldyti visuomenę ir sėti nepasitikėjimą valstybe bei jos pareigūnais“, – įspėja R. Liepa.

Pasak pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko, neteisėti migrantai yra puiki terpė sėti per įvairias informacines priemones nepasitikėjimą pareigūnais, ir jau dabar pastebima ženklų, jog neramumai ir riaušės migrantų stovyklose galimai ne atsitiktinės, todėl negalime būti tikri, jog šie užsieniečiai ar kai kurie jų, nevykdo jiems suformuotų nedraugiškų valstybių uždavinių.

Nelegalūs migrantai, anot R.Liepos, stebisi, kodėl lietuviai taip noriai priima nuo karo bėgančius ukrainiečius ir tuo atvirai piktinasi.

„Ukrainiečiai bėga nuo karo, o dauguma Užsieniečių registracijos centruose esančiųjų su tokia ar kita realia grėsme  nesusidūrė. Daugumai jų priimti neigiami  Migracijos departamento sprendimai. Ukrainiečiai kantriai stovėjo eilėse pasienyje, laukdami kol bus įleisti į kitą šalį, neslėpdami savo tapatybių ir bendradarbiaudami su pasieniečiais, negriovė, nelaužė valstybės sienos, nemėtė akmenų ir butelių į pareigūnus, neniekina teikiamos paramos ir duodamo maisto“, – pateikė palyginimą R.Liepa.

Pasak R.Liepos, perskaičius Seimo Žmogaus teisių komiteto nario Vytauto Bako reakciją į situaciją Medininkuose, jog „akivaizdu, kad vidaus reikalų ministerija nesusitvarko su migrantų krize, daro gėdą Lietuvai“, profesinės sąjungos nuomone, daro gėdą pačiam politikui. Todėl nenuostabu, kad kartu su kitu šio komiteto nariu į Medininkuose esantį Užsieniečių registracijos centrą, eilinio patikrinimo, ketina atvykti simboliškai Melagių ir kvailių dieną – balandžio 1-ąją.

„Su nekantrumu laukiame jų ataskaitos, o pareigūnams norime pasakyti, kad tiek mūsų profesinė sąjunga, tiek didžiausias pareigūnų susivienijimas – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija stebi įvykius ir tikrai nepaliks pareigūnų, jei jiems bus pradėti tyrimai. Linkime pareigūnams stiprybės, politikams – pasitikėjimo pareigūnais ir atidos priimant įstatymus“, – sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas.

VST Kauno dalinio pareigūnai laukia atostogų ir vykimo į darbą kompensacijų didėjimo

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos  (toliau – LRITĮPS) pirmininkas ir atstovai buvo susitikę su Viešojo saugumo tarnybos (toliau – VST) Kauno dalinio skyriaus viršininku einančiu dalinio vado funkcijas Maraku Mickievičiumi.

Pasak LRITĮPS pirmininko Kęstučio Pauliukio, VST Kauno dalinio vadas profesinės sąjungos atstovus priėmė draugiškai ir netgi, iškilus rūpesčiams dėl susitikimo vietos ir laiko, padėjo jas pašalinti.

„Dėkojame vadovui, kad dalyvavo profesinės sąjungos ir pareigūnų susitikime, išklausė kokios problemos slegia pareigūnus. Džiaugiuosi ir pareigūnais, kurie gausiai susirinko, kalbėjo,  išsakė problemas“, – sakė K.Pauliukas.

Kai kurios problemos, anot profesinės sąjungos pirmininko, kurios buvo išsakytos susitikime, klausimai į kuriuos ne dalinio vadas turi atsakyti, jie turi būti adresuoti vidaus reikalų ministrei.

Susitikime, pasak K.Pauliuko, paaiškėjo, jog žemesnio rango vadovams trūksta gebėjimo tinkamai komunikuoti su pavaldiniais, kai kurie jų jaučiasi pranašesni už kitus ir tai demonstruoja.

„Šią problemą dalinio vadas pažadėjo spręsti. Žemesnės grandies vadų komunikacija su darbuotojais netrukus, kaip kalbėjo vadas, turėtų pasikeisti. Tikimės, jog „vadukų“ bendravimo su pavaldiniais pokyčius darbuotojai pajus netrukus“, – sakė K.Pauliukas.

Vienas jautresnių klausimų susitikime – kelionpinigiai, kuriuos pareigūnai gauna kaip kompensaciją už vykimą į ir iš tarnybos.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko, šiuo metu jie tėra vos 42 eurai, o išlaidos kurui stipriai išaugo. Pareigūnų lūkestis, profesinės sąjungos atstovo teigimu, gauti ne mažiau 100 eurų.

„Gavome rimtą užduotį, kurią privalome judinti, kad vidaus reikalų ministrė atkreiptų į tai dėmesį, o ministerija ieškotų sprendimų. Važiavimo išlaidų kompensacijos dydžio klausimas, drastiškai į didžiąją pusę keičiantis kuro kainoms, aktualus ne tik Viešojo saugumo tarnybos, bet ir policijos, pasienio pareigūnams“, – sakė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.

Susitikime iškeltas ir kitas svarbus – darbo laiko apskaitos – klausimas.

Pareigūnai, anot profsąjungos pirmininko, norėtų, jog pamaina būtų ne 12 kaip dabar, o 24 val. . tai padėtų sumažinti vykimo į darbą ir iš jo išlaidas, tačiau šis klausimas turėtų būti adresuotas tarnybos vadui.

Pareigūnai skundėsi ir dėl komandiruočių. Pagrindinė problema – apgyvendinimo sąlygos.

„Pareigūnai minėjo, jog dažnai pasitaiko, kad komandiruotėse, poilsiui skirtos patalpos yra greta pareigūnų darbo vietų, tad po darbo naktį, dienos metu nepavyksta pailsėti, dėl triukšmo, kuris sklinda iš darbo kabinetų. Kauno dalinio vadas profsąjungą patikino, kad komandiruočių į Pabradę, kuria buvo daugiausia nusiskundimų, nebebus“, – sakė K.Pauliukas.

Pareigūnai turėjo klausimų ir dėl komandiruočių apmokėjimo, tačiau vadas paprašė kiekvieno, kuriam kyla neaiškumų, kreiptis tiesiai į jį ir bus aiškinamasi individuliai.

Pareigūnai, profesinės sąjungos nariai, kėlė ir 2022 metų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nustatytų papildomų garantijų profesinės sąjungos nariams įgyvendinimo problemas dalinyje, t.y. dviejų papildomų atostogų dienų ir 5 dienų sveikatai gerinti suteikimo.

Kaip sakė VST Kauno dalinio laikinasis vadas, sprendimus šiuo klausimu priima VST vadovybė.

LRITĮPS pirmininkas priminė, jog Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė susitikimo su VST vadu metu kėlė šį klausimą, todėl tikimasi, kad pagaliau bus priimtas sprendimas.

Profesinės sąjungos pirmininkas K.Pauliukas dalinio vado pasiteiravo, kiek pinigų reikėtų pareigūnų viršvalandžiams, kai vykstama į komandiruotes, apmokėti. Dalinio vadas atsakė, kad  nuo š.m. balandžio 1 d. keičiasi skaičiavimo tvarka į suminę darbo laiko apskaitą, pradėjus ją taikyti ir paaiškės, kiek lėšų komandiruotėms reikia ir  ar jų užteks.

Profesinės sąjungos pirmininkas paprašė VST Kauno dalinio skyriaus pirmininkės šio klausimo nepamiršti ir po kurio laiko dar kartą pasikalbėti su dalinio vadovu.

Ilgą laiką, dėl nepaprastosios padėties, atostogų negavę pareigūnai teigia, jog yra sukaupę po 80 ir daugiau atostogų dienų, kurios nesuteikiamos.

VST Kauno dalinio vadas atsakė, jog į šį klausimą atsakyti negali, nes nėra aiškumo, kada nepaprastoji padėtis bus atšaukta ir priminė, jog su tomis pačiomis problemomis susiduria ir policija, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

„Pirmasis susitikimas pavyko. Žinoma, visi norime greito rezultato ir sprendimų. Deja, rezultatų teks palūkėti, juolab kad daugumai srendimų nepakanka vien dalinio vado, turi įsitraukti ir VST vadovybė ir net Vidaus reikalų ministerija. Tačiau tikiuosi, kad po truputį situacija keisis, problemos spręsis, o užsimezgęs dialogas su vadovu padės lengviau išspręsti paprastesnes, vietoje kylančias problemas“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.

Deklaruodami pajamas skirkite paramą Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai

Deklaruodami pajamas, skirkite paramą LRITĮPS.

Primename, kad prasideda pajamų deklaravimas. Deklaruoti pajamas šiemet galima iki gegužės 2 d. Kaip ir kasmet, deklaruodami pajamas Jūs galite paremti skirtingus paramos gavėjus: tai ir nevyriausybines organizacijas renkančias paramą Ukrainai, mokyklas, darželius, būrelius, šunų ir kačių prieglaudas, menininkus, politines partijas ir profesines sąjungas.

Iš viso jūs, nenuskriausdami nei vieno, galite paremti į tris atskiras grupes suskirstytus net kelis paramos gavėjus!

Prašome Jūsų galimybę skirti iki 0,6 proc. paramą profesinei sąjungai išnaudoti ją skiriant – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai,  juridinio asmens kodas – 195755562.

KAIP TAI PADARYTI?

Vadovaujantis Prašymo FR0512 formos pildymas pageidaujantiems skirti dalį pajamų mokesčio paramai vedliu, tai padaryti tikrai nesudėtinga. Nuoroda į čia:

Ačiū, kad remiate profesinę sąjungą, pakvieskite tai padaryti draugus, artimuosius, kolegas!

Lietuvos policijos profesinė sąjunga: Labai vertiname Jūsų skiriamą paramą

Deklaruodami pajamas, skirkite paramą Lietuvos policijos profesinei sąjungai.

 JŪSŲ SKIRTĄ PARAMĄ LABAI VERTINAME IR NAUDOJAME PROFESINĖS SĄJUNGOS VEIKLAI!

Jei nusprendėte 0,6 proc. nuo sumokėto pajamų mokesčio skirti profesinei sąjungai, Jums prireiks tikslaus mūsų pavadinimo – LIETUVOS POLICIJOS PROFESINĖ SĄJUNGA, ir  juridinio asmens kodo – 300608639.

PRAŠYMĄ UŽPILDYTI IR PATEIKTI BUS LENGVA, JEI VADOVAUSITĖS VEDLIU

Prašymą FRO 512 nuo šių metų galima pateikti tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).

Tai padaryti lengva vadovaujantis VMI parengtu „Prašymo FR0512 formos pildymas pageidaujantiems skirti dalį pajamų mokesčio paramai“ vedliu

Deklaruoti pajamas šiemet galima iki gegužės 2 d. Deklaruodami pajamas Jūs galite paremti skirtingus paramos gavėjus: nevyriausybines organizacijas renkančias paramą Ukrainai, mokyklas, darželius, būrelius, gyvūnų prieglaudas, menininkus, politines partijas ir profesines sąjungas.

Paramos gavėjai suskristyti į tris grupes, galite paremti kelis iš kiekvienos grupės! Jeigu nuspręsite neskirti paramos niekam, pinigai  nesugrįš  jums,  jie nukeliaus į valstybės biudžetą.

Profesinę sąjungą gali paremti bet kuris Lietuvos pilietis. Paraginkite tai padaryti savo draugus ir artimuosius.

AČIŪ UŽ PASITIKĖJIMĄ IR PARAMĄ!

Lietuvos policijos profesinė sąjunga

Skirkite 0,6 proc. paramą Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungao

Deklaruodami pajamas, skirkite paramą Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai.

Primename, kad prasideda pajamų deklaravimas. Deklaruoti pajamas šiemet galima iki gegužės 2 d. Deklaruodami pajamas Jūs galite paremti skirtingus paramos gavėjus: tai ir nevyriausybines organizacijas renkančias paramą Ukrainai, mokyklas, darželius, būrelius, gyvūnų prieglaudas, menininkus, politines partijas ir profesines sąjungas.

Nenuskriausdami nei vieno, galite paremti, į tris atskiras grupes suskirstytus, net kelis paramos gavėjus!

Kadangi be kitų gavėjų galite paremti ir profesinę sąjungą, prašome paramą iki 0,6 proc. skirti  Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai, juridinio asmens kodas – 193404123.

KAIP TAI PADARYTI?

Vadovaujantis Prašymo FR0512 formos pildymas pageidaujantiems skirti dalį pajamų mokesčio paramai vedliu, tai padaryti tikrai nesudėtinga. Nuoroda į vedlį čia:

Ačiū, kad remiate profesinę sąjungą, pakvieskite tai padaryti draugus, artimuosius, kolegas! Skirta parama sugrįš Jums paslaugomis!

Skirkite paramą „Regitra“ darbuotojų profesinei sąjungai

Deklaruodami pajamas, skirkite paramą „Regitra“ darbuotojų profesinei sąjungai.

 UŽTIKRINAME, KAD GAUTA PARAMA BUS NAUDOJAMA TIK  PROFESINĖS SĄJUNGOS VEIKLAI.

Deklaruodami pajamas Jūs galite paremti skirtingus paramos gavėjus: nevyriausybines organizacijas renkančias paramą Ukrainai, mokyklas, darželius, būrelius, gyvūnų prieglaudas, menininkus, politines partijas ir profesines sąjungas.

Nenuskriausdami nei vieno, galite paremti, į tris atskiras grupes suskirstytus, net kelis paramos gavėjus! 

Profesinei sąjungai galite skirti iki 0,6 proc. nuo sumokėto pajamų mokesčio. Jeigu nuspręsite paremti profesinę sąjungą, mūsų tikslus pavadinimas – „Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga,  juridinio asmens kodas – 302499238.

KAIP TEIKTI PRAŠYMĄ?

Prašymą FRO 512 nuo šių metų galima pateikti tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).

Tai padaryti lengva vadovaujantis VMI parengtu „Prašymo FR0512 formos pildymas pageidaujantiems skirti dalį pajamų mokesčio paramai“ vedliu

Profesinę sąjungą gali paremti bet kuris Lietuvos pilietis. AČIŪ UŽ PASITIKĖJIMĄ IR PARAMĄ!

Kelionių vėjai kviečia keliauti! Liko kelios vietos!

Juokų dieną – balandžio 1 -ąją kviečiame keliauti kartu su profesine sąjunga. Kelionės maršrutą pakoregavome atsižvelgdami į jūsų pageidavimus.

Kelionės maršrutas: Vilnius – Kaunas – Panevėžys – Talinas – Stokholmas – Ryga – Panevėžys – Kaunas – Vilnius. 

Kelionės datos: 2022 m. balandžio 1 d. – balandžio 3 d.

Kelionės kaina: 82 Eur.

Liko vos kelios vietos! Registracija vyksta el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė informacija tel. 8-670-97001.

Išvykimas iš Vilniaus š.m. balandžio 1 d. anksti ryte apie 3 val., grįžimas į Vilnių – š.m. balandžio 3 d. d. vakare apie 23.30 val.

KELIONĖS PROGRAMA:

1 DIENA. Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Keliaujame per Latviją ir Estiją. Atvykstame į Taliną. Trumpa apžvalginė ekskursija po miestąautobusu. Apžvalginės ekskursijos tęsinys pėsčiomis po senamiestį: Tompea pilis, „Ilgojo Hermano“ bokštas, Estijos parlamento pastatas, Aleksandro Nevskio katedra, Domo katedra, apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria vaizdas į Talino įlanką ir senamiestį, „Trumpoji koja“, Niguliste bažnyčia, miesto rotušė, senoji vaistinė, miesto amatininkų ir „Juodagalvių“ gildijos pastatai, Šv. Olafo bažnyčia, „Storosios Margaritos“ bokštas. Vakare išplaukimas iš Talino į Stokholmą kruiziniu keltu. Nakvynė kelto kajutėse.

2 DIENA. Ryte atvykstame į Stokholmą. Miestas pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių, dėl daugybės kanalų dažnai vadinamas “Šiaurės Venecija”. Istorinis miesto centras yra taip pat saloje. Apžvalginė ekskursija po Švedijos sostinę: Rotušė, kurioje kasmet, po Nobelio premijos įteikimo, vyksta laureatų banketai, elegantiškoji Karalienės gatvė; Šv. Dvasios salelė su Švedijos parlamento rūmais; Stokholmo senamiestis (Gamla Stanas), išraižytas siauromis, paslaptingomis gatvelėmis su nedidelėmis aikštėmis, kurias supa daugybė kavinukių, restoranų, galerijų ir suvenyrų parduotuvių; Stokholmo simbolis – didingieji Karalių rūmai (Kungliga slottet), didžiausi pasaulyje vis dar pagal paskirtį naudojami rūmai; Didžioji katedra, kurioje buvo karūnuojami šalies valdovai, Vokiečių bažnyčia, Didžioji aikštė „Stortorget“, siauriausia Stokholmo gatvelė ir kiti objektai. Vakare išplaukimas iš Stokholmo į Taliną kruiziniu keltu. Nakvynė kelto kajutėse.

3 DIENA. Ryte atplaukiame į Taliną. Kelionė per Estiją, Latviją. Atvykstame į Rygą. Apžvalginė ekskursija po senamiestį: Rygos  gynybiniai įtvirtinimai, “Trijų brolių” namai, Domo katedra, Švedų vartai, Mažosios ir Didžiosios Gildijos pastatai, namas “su katinu”, Livu aikštė, Šv. Petro bažnyčia. Laisvas laikas. Kelionė per Latviją. Vėlai vakare (apie 23.30 val.) grįžimas į Vilnių.

Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

  • kelionė turistinės klasės autobusu;
  • plaukimas kruiziniu laivu Talinas-Stokholmas-Talinas;
  • uosto, keleivio mokesčiai;
  • dvi nakvynės B klasės keturvietėse kelto kajutėse su dušu ir WC;
  • kelionės vadovo, gido paslaugos;
  • ekskursinė programa.

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA:

  • medicininių išlaidų draudimas kelionės metu.

PAPILDOMI KELTO KAJUČIŲ PASIRINKIMO VARIANTAI (jeigu netenkina standartinis variantas):

Standartiškai yra rezervuotos B klasės keturvietės kajutės (be lango), už kurias mokėti papildomai nereikia, tačiau Jūsų patogumui galite pasirinkti kelto kajutės tipą, kurį reikia žinoti iš anksto jau rezervuojant kelionę. Galimi pasirinkimai:

  • B klasės trivietė kajutė (+9 EUR asmeniui);
  • B klasės dvivietė kajutė (+27 EUR asmeniui);

PAPILDOMAI GALIMA IŠ ANKSTO UŽSAKYTI MAITINIMĄ (KELTE):

Pusryčiai (švediškas stalas):

  • Suaugusiems – apie 13 EUR asmeniui (kaina bus patikslinta rezervuojant);
  • Jaunimui (12-17 m. amžiaus) – apie 8 EUR asmeniui (kaina bus patikslinta rezervuojant);
  • Vaikams (6-11 m. amžiaus) – apie 5 EUR asmeniui (kaina bus patikslinta rezervuojant).

Vakarienė (švediškas stalas):

  • Suaugusiems – apie 34 EUR asmeniui (kaina bus patikslinta rezervuojant);
  • Jaunimui (12-17 m. amžiaus) – apie 16 EUR asmeniui (kaina bus patikslinta rezervuojant);
  • Vaikams (6-11 m. amžiaus) – apie 11 EUR asmeniui (kaina bus patikslinta rezervuojant).

Dėmesio! Atsižvelgiant į epideminę situaciją, kelionės data gali būti perkelta vėliasniam laikui. Esant apribojimams dėl Covid reikalinga turėti Europos pažymėjimą pagal tuo metu galiojančią tvarką valstybėse per kurias keliaujama. Kelionę užsakantis keliautojas patvirtina, kad yra susipažinęs su šia informacija ir supranta savo finansinę riziką, galinčią atsirasti dėl įvestų apribojimų, draudimų kryptyje ar grįžtant į Lietuvą.

Keliautojas pats atsako už galiojančių saugumo reikalavimų laikymąsi. Prašome keliautojus būti dėmesingais ir nuolat sekti naujausią informaciją:
Lietuvos respublikos URM informacija keliaujantiems: https://keliauk.urm.lt/
Europos sąjungos instrumentas šalių narių COVID-19 situacijai stebėti: https://reopen.europa.eu/lt/
IATA COVID-19 kelionių reikalavimų žemėlapis: https://www.iatatravelcentre.com/world.php

Byla, kurios galėjo nebūti…

Praėjusių metų pabaigoje, lapkričio mėn., įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo buvo laimėta Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Įstaiga) pareigūnės administracinė byla prieš Įstaigą dėl sprendimo priėmimo. Jeigu Įstaiga būtų tenkinusi pareigūnės prašymą ir  pasielgusi taip, kaip reglamentuota teisės akte, šios administracinės bylos galėjo nebūti.

Dar 2020 m. gruodžio mėn. pareigūnei buvo patvirtintas susirgimas Covid-19 liga (koronaviruso infekcija). Pareigūnės nuomone, ji užsikrėtė darbo vietoje. Todėl, vadovaudamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintu Ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisijos reglamentu (toliau – Reglamentas), pareigūnė pateikė Įstaigoje prašymą patvirtinti jos ligos ir laikinojo nedarbingumo ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sudaryta komisija šį prašymą nagrinėjo ir parengė išvadą, kurioje rekomendavo pripažinti, kad pareigūnės laikinas nedarbingumas dėl susirgimo Covid-19 liga (koronaviruso infekcija) neturi ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu. Pareigūnė buvo supažindinta su šia išvada, o po poros savaičių gavo Įstaigos raštą, pasirašytą komisijos pirmininkės, kuriame buvo komentuojama ta pati išvada, nurodoma, kad komisija nenustačiusi ryšio tarp jos susirgimo Covid-19 liga (koronaviruso infekcija) ir tarnybinių pareigų atlikimo, ir kad ji galinti šį sprendimą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Padedant Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) teisininkei, pareigūnė padavė skundą teismui. Tačiau pastarąjį buvo atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, jog raštas, kuris buvo skundžiamas, negali būti teisme savarankiškas ginčo objektas, nes tėra tarpinis viešojo administravimo subjekto dokumentas. Teismas, nepriimdamas skundo, nurodė, kad savarankišku ginčo objektu galėtų būti tik galutinis individualus administracinis aktas (Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimas), kuriuo būtų priimtas sprendimas nepripažinti atitinkamo ryšio.

Tapo akivaizdu, jog pareigūnės prašymo patvirtinti jos ligos ir laikinojo nedarbingumo ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nagrinėjimo procedūra yra nebaigta, nes komisija išvadoje suformulavo tik siūlymą, o Įstaigos vadovas, vadovaudamasis ta išvada, turėjo priimti sprendimą, kuris galėjo būti skundžiamas.

Pareigūnė rašytiniu prašymu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, kad šis kuo skubiau priimtu sprendimą (galutinį individualų administracinį aktą) dėl komisijos išvados. Tačiau tenkinti pareigūnės prašymą buvo atsisakytas, nurodant, kad įstaigos vadovas, užrašydamas rezoliuciją, priėmė sprendimą nepripažinti atitinkamo ryšio tarp susirgimo Covid-19 liga (koronaviruso infekcija) ir tarnybinių pareigų atlikimo, o jai apie tai buvo pranešta oficialiu raštu, taigi galutinis sprendimas priimtas.

Pareigūnei neliko jokios kitos išeities, tik vėl, su Profesinės sąjungos pagalba, kreiptis į teismą, jog pastarasis įpareigotų Įstaigą priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Į administracinę bylą Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė daug keistų motyvų ir įrodymų, kodėl jis neturėtų elgtis taip, kaip imperatyviai nurodo Reglamento 16 punktas „Įstaigos vadovas, gavęs komisijos išvadą, kurioje konstatuoja, kad darbuotojo liga ir (ar) laikinasis nedarbingumas neturi ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu, per 3 darbo dienas nuo šios išvados gavimo priima sprendimą nepripažinti atitinkamo ryšio, nurodydamas priimto sprendimo motyvus, teisinį pagrindą bei jo apskundimo tvarką, ir įteikia jį darbuotojui“. Tačiau trijų teisėjų kolegija padarė išvadą, kad rezoliucija, kurią Šiaulių tardymo izoliatorius nurodė kaip Įstaigos vadovo sprendimą, laikytina neatitinkančia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leido padaryti išvadą, kad rezoliucija formaliai patvirtino komisijos išvadą, tačiau ja nėra tinkamai užbaigta Reglamento 16 punkte numatyta procedūra. Todėl teismas nusprendė įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių priimti Reglamento 16 punkto nuostatas atitinkantį sprendimą (galutinį individualų administracinį aktą).

Šiaulių tardymo izoliatorius apeliacine tvarka teismo sprendimo neskundė ir įvykdė teismo įpareigojimą. Įstaigos vadovas priėmė įsakymą dėl profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinio ryšio nustatymo. Pastarasis įsakymas jau galėjo būti skundžiamas teismui. Praėjus metams po to, kai pareigūnė persirgo Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), pagaliau jos skundas dėl priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu pasiekė teismą. Praėjo metai, kad pareigūnė galėtų pasinaudoti teise skųsti jos netenkinantį sprendimą. Anksčiau to padaryti negalėjo, nes Įstaiga kategoriškai atsisakinėjo priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.

Profesinės sąjungos teisininkė: „Apmaudu, kad valstybinė institucija demonstravo tokį požiūrį į reikalavimą elgtis teisėtai ir priimti teisėtus sprendimus. Dar apmaudžiau dėl įstaigos požiūrio į darbuotoją, kuris norėjo tik gauti teisės aktus atitinkantį Įstaigos vadovo sprendimą…“.     

Dalinkimės, aukokime – kartu mes stipresni!

Vienas stambiausių mūsų partnerių – mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ kviečia šalies gyventojus padėti nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms paaukojant nebenaudojamus, tačiau veikiančius telefonus ir planšetinius kompiuterius.

Profsąjungų centras prisideda prie šios akcijos.

Kviečiame visus mūsų narius, jų šeimos narius ir draugus paaukoti ir atnešti Jums nebereikalingą, bet veikiantį mygtukinį arba išmanųjį mobilųjį telefoną, ar planšetinį kompiuterį į mūsų biurą Vilniuje, A.Goštauto g. 3 -31 arba į bet kurį TELE2 saloną Jūsų mieste.

Svarbu: telefonas ar planšetinis kompiuteris turi būti veikiantis su pridėtu krovikliu. Prieš atnešdami ištrinkite visą įrenginyje esančią asmeninę informaciją, jei nemokate to padaryti, jums padės TELE2 konsultantai.

Visi paaukoti įrenginiai bus perduoti „Raudonojo kryžiaus“ draugijai, kuri juos paskirstys Ukrainos žmonėms ir jiems padedantiems savanoriams.

Слава Україні!