Su NSGK pirmininku kalbėta nacionalinio saugumo klausimais

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa ir pavaduotojas Žygimantas Kalpokas šiandien Seime buvo susitikę su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai pasidalino savo įžvalgomis  dėl nelegalių migrantų sukeltos krizės ir situacijos valdymo, pateikė savo siūlymus ir matymą kaip galima būtų geriau ją spręsti, išsakė nerimą dėl pasienio  pareigūnų padėties.

Pasak pasieniečių profsąjungos pirmininko R.Liepos, situacijai dėl nelegalių migrantų gerėjant, ketinama dar kartą susitikti su Seimo NSGK pirmininku aptarti Valstybės sienos apsaugos tarnybos padėtį, perspektyvas, ieškoti sprendimų, kurie prisidėtų prie teigiamų pokyčių Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

„Ketiname ir ateityje, esant galimybei, susitikinėti su aukščiausiais šalies politikais ir pareigūnais dėl ekstremalios padėties suvaldymo, kontroliavimo, taip pat siekiant didesnio dėmesio Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir jos finansavimui“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas R.Liepa.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga nori padėkoti Seimo NSGK pirmininkui L.Kasčiūnui už skirtą laiką ir dėmesį su Valstybės sienos apsauga, nelegalia migracija ir pasienio pareigūnų situacija susijusiems klausimams.

Daugiausia klausimų dėl klientų aptarnavimo laiko ir jo tikslaus skaičiavimo

Praėjusią savaitę įvyko jau antrasis profesinės sąjungos susitikimas su „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos atstovais. Susitikimo tikslas – rasti sprendimą, kaip tiksliai pamatuoti kliento aptarnavimo laiką ir už tai sąžiningai apmokėti darbuotojui.

Darbdavys pasiūlė į DKAM įtraukti naujas paslaugas, savininkų deklaravimą: įgijimo deklaracija be SDK 5 min.; įgijimo deklaracija su SDK 4 min.; preliminari perleidimo deklaracija 3 min.; perleidimo deklaracija užsieniečiui užsienyje 4 min.; sunaikinimo deklaracija 4 min.

Pritarus šiems siūlymams darbo užmokestis už III ketvirtį būtų skaičiuojamas pagal surinktą DKAM balą. Pažymime, kad už II ketvirtį mokamas maksimalus priedas, neprikausomai surinktam DKAM rezultatui.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, darbuotojai daro daug įvairių darbų, kurių trukmę apskaičiuoti gana sudėtinga.

„IT sukurta programa DKAM turi spragų, o darbuotojo darbas skaičiuojamas netiksliai. Netikslumų nekompensuoja net anksčiau numatytas 1.5 val./d. laikas kitiems darbams. Kyla rizika, kad net ir itin stropiai dirbantis darbuotojas gali nesurinkti reikiamo 1 balo, dėl to nukentėtų jo darbo užmokestis“, – sakė E.Plokštys.

Anot profesinės sąjungos pirmininko, neaiškumų kyla ir dėl laiko, kuris skaičiuojamas, klientams aptarnauti.

„Pabaigus procedūrą labai dažnai, tuo metu, kai automatinė sistema jau nebeskaičiuoja aptarnavimo laiko, klientai pateikia papildomų klausimų, į kuriuos atsakydamas darbuotojas skiria papildomai nuo 5 iki 20 min. Tačiau už tai negauna atlygio. Šis laikas atsiduria aklojoje zonoje – atlygis neskaičiuojamas, o darbdaviui susidaro vaizdas, jog darbuotojas dykaduoniauja“, – situaciją komentavo E.Plokštys.

Galutinis sprendimas, kuris priimtas susirinkime – atlikti išsamią stebėseną 5 vykdomų procedūrų pagal DKAM esamomis sąlygomis ir pasižiūrėti, koks galutinis rezultatas tiek pagal atliktus darbus, tiek pagal darbuotojui tenkantį atlygį, o tuomet dar kartą sėsti prie derybų stalo.

Profesinė sąjunga mano, kad sprendimas skaičiuoti pagal esamą situaciją, geras tuo, kad galbūt atvers vadovybės akis ir identifikuos problemas.

„Nes jeigu jau dabar būtų pradėtas atlyginimų skaičiavimas vadovaujantis tik šia programa, neatsižvelgus į profsąjungos pastabas, ir papildomai priskaičiavus vos 1 minutę papildomo laiko,  labai gali būti, jog net ir geriausiai dirbantys darbuotojai nesurinktų būtino balo, tai ne tik demotyvuotų geriausius, bet ir atimtų norą siekti aukštesnių rezultatų kitiems darbuotojams“, – kalbėjo E.Plokštys.

Profesinė sąjunga akcentavo ir tai, kad prie geresnio klientų aptarnavimo prisidėtų ir konsultanto salėje pareigybė, kuris galėtų perimti daug laiko atimančią procedūrą, tuo tarpu dirbantys su automobilių registracija galėtų ją teikti be papildomo laiko gaišimo, tačiau taupumo sumetimais tokios pareigybės nėra nei viename „Regitra“ padalinyje. 

Vestuvių pareigūnams atšaukti nereikės

Šiandien vyko Valstybės sienos apsaugos tarnybos Valdymo komiteto posėdis, kuriame aptartas daug diskusijų sulaukęs ir šiuo metu vienas aktualiausių klausimų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymas dėl pareigūnų atostogų atšaukimo.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, posėdyje sutarta, kad nors ir įsakymas išleistas, žmoniškumas išlieka, svarbių progų, tokių kaip vestuvių ar iš anksto suplanuotų, apmokėtų kelionių ir pan. atvejais atostogos nebus atšaukiamos visiškai, o  pareigūnai dėl pasikeitusios situacijos šalyje neturės keisti planų, taip pat leidžiama pasinaudoti „tėvadieniais/mamadieniais“.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas komiteto narius  patikino, kad į visus atvejus bus žiūrima lanksčiai, nebus piktavališkumo, o užkardų vadai privalės vykdyti vadovybės nurodymus be jokių papildomų interpretacijų.

Komitete, kaip viena iš galimybių, aptarta, kad papildomos atostogos, į kurias teisę yra įgiję profesinių sąjungų nariai, pasirašius Nacionalinę kolektyvinę sutartį, t.y. 2 papildomos dienos prie kasmetinių atostogų ir iki 5 dienų, skirtų sveikatinimui, ar kitos atostogos kurios formaliai negali būti perkeliamos į kitus metus, jei jų nepavyks pareigūnams suteikti spalio-lapkričio mėnesį, visgi, galimai, bus perkeltos į kitus metus.

Pasak R.Liepos, minėtai galimybei, atsižvelgdami į situaciją, pritartumėme.

„Šis Valdymo komiteto posėdis parodė, jog situacija yra tokia netipinė, kad daug klausimų lieka be atsakymų, nes jie dar neapsvarstyti, o sprendimai nepriimti. Tačiau patikiname narius, jog iškilusius klausimus nedelsdami pateiksime vadovybei, kad dirbdami padidinto budrumo sąlygomis, papildomai nesijaudintumėte dėl tarnybinių reikalų“, – sakė pasieniečių profesinės sąjungos pirmininkas.

Diskutuojant komitete paaiškėjo, kad informacija, apie pareigūnų savijautą ir problemas, kuria disponuoja profesinė sąjunga ir informacija, kurią gauna Tarnybos atstovai nuvykę į užkardas, skiriasi.

„Ko gero dalis pareigūnų vis dar nedrįsta paklausti ar kalbėti apie problemas. Todėl profesinei sąjungai iškėlus tam tikrus klausimus, Tarnybos atstovai sakė nė nenumanę, jog egzistuoja tokios problemos. Tai rodo, jog su vidine komunikacija tarnyboje ne viskas gerai arba, jog yra specifinių veiksnių lemiančių pareigūnų nuostatą geriau pasakyti profesinei sąjungai nei tarnybos atstovui“, – svarstė R.Liepa.

Beprecedentė situacija pasienyje su Baltarusija ir nelegalios migracijos mastai Valstybės sienos apsaugos tarnybą verčia ieškoti sprendimų, svarstyti alternatyvą ir atsigręžti į buvusius pareigūnus,  kviesti juos laisvos samdos pagrindais prisidėti prie tarnybos darbo. Šis kvietimas išsakytas komiteto posėdyje.  

Be problemų sprendimo ir jų analizės komitete būta ir gerų žinių, štai , kad ir ši, jog Valstybės sienos apsaugos tarnyba – viena iš nedaugelio organizacijų, kurioje nuo Covid -19 jau yra pasiskiepiję per 70  proc. pareigūnų.

Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko R.Liepos, VSAT viena iš nedaugelio organizacijų, kuri realizavo Prezidento viziją ir siekį, iki  vasaros vidurio vakcinuoti apie 70 proc.  šalies gyventojų.

Policija vėl išgyvens pokyčius, kas laukia pareigūnų?

Kokią policiją nori matyti Lietuvos policijos vadovybė neseniai pristatyta profesinių sąjungų atstovams.

Iki 2023 metų policija gerokai pasikeis, laukia nemažai pertvarkų ir pokyčių, tačiau jiems pasibaigus manoma, kad policija taps šiuolaikiška ir atviresnė visuomenei.

Š.m. spalį numatoma Administravimo padalinių pertvarka bei Imuniteto centralizavimas, 2022 m. rugpjūtį – Specializuotų policijos padalinių pertvarka, o 2023 m. kovą – Apygardų pertvarka.

Pertvarkų metu bus centralizuojamos specializuotų policijos įstaigų funkcijos Policijos departamento Eismo saugumo ir viešosios tvarkos bei  Kriminalinės policijos biuruose, taip pat bus administravimo (bendrųjų) funkcijų (personalo, buhalterinės apskaitos, turto valdymo, aptarnavimo,  viešųjų pirkimų, planavimo, tarptautinio bendradarbiavimo) vykdymas.

Ketinama iki 2023 m. išgryninti bei standartizuojamos teritorinių policijos veiklos padalinių funkcijas, struktūrą, stiprinti prevencinę policijos veiklą, nusikalstamų veikų tyrimą.

2022 m. numatyta specializuotų padalinių pertvarka. Jos metu bus optimizuojami policijos kriminalistinių tyrimų padaliniai.  Vietoje 11 šiuo metu veikiančių laboratorijų iki 2022 m. liks trys, tačiau jos bus aprūpintos aukščiausius reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis. Manoma, kad numatyti pokyčiai leis sutrumpinti kriminalistinių tyrimų atlikimo terminus bei išspręs nevienodo kriminalistinių tyrimų darbuotojų krūvio problemą.

Įgyvendinant pokyčius policijoje, dėl kai kurių įvykių, kai paslaugas gyventojams galima suteikti nuotoliniu būdu,  nebus vykstama į įvykio vietą.

Š.m. rugsėjį administracinių nusižengimų byloms nagrinėti bus diegiamas  „Vienas langelis“. Šios pertvarkos metu apskrities VPK bus steigiamas savarankiškas skyrius, kuris nagrinės visus apskrities administracinius nusižengimus tiek rašytinio, tiek žodinio proceso tvarka, rengs atsiliepimus į skundus ir atstovaus policijos įstaigai teisme.

Stiprinant neteisėtai įgyto turto nusikaltimų tyrimą, jau nuo š.m. rugsėjo 1 d. savarankiški  Turto tyrimo skyriai bus įsteigti 5 „didžiuosiuose“ aps. VPK, o  „mažuosiuose“ aps. VPK šiai funkcijai vykdyti specializuojami atskiri pareigūnai. Kai bus pereita prie veiklos organizavimo „apygardų principu“, Turto tyrimo skyriai funkcijas vykdys apygardos mastu.

Atsakydami į klausimą, o koks gi šių pokyčių tikslas, policijos atstovai teigė, jog ne tik moderni policija, saugi visuomenė, bet manoma, jog įgyvendinus pertvarkas turėtų augti pareigūnų darbo užmokestis, gerės aprūpinimas darbo priemonėmis, išnyks tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų ne vienodo krūvio problema, atsivers skaidresnės karjeros galimybės ir kt.

Po pristatymo kalbintas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas sakė, jog nors pristatymas buvo įtikinantis ir gražus, liko daug klausimų, į kuriuos nebuvo atsakymų.

„Pasigedome aiškių sprendimų, kaip atrodys tyrėjas, kaip atrodys patrulis, ką jie veiks 2023 metais, kokios jų bus funkcijos. Pasigedome konkretumo, o ne tik vizijų.  Norėtųsi, kad tai nebūtų tik gražios skaidrės, o aiškiai išdėstyta vizija, kurioje būtų įvardinta konkrečiai, kaip viskas veiks, funkcionuos, kokias funkcijas atliks pareigūnai einantys tam tikras pareigas, kokios bus jo pareigos ir atsakomybės ir pan“, – sakė Vitalijus Jagminas, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.

Pasak V.Jagmino, Policijos departamentas mano, kad suvaldys rizikas, kad pareigūnų liks tiek, kiek yra dabar yra, tačiau mums liko dėl tokio pasakymo abejonių.

Profesinės sąjungos kėlė klausimą ar iš tiesų yra įvertintos visos vykdomų reformų rizikos.

Ir nors tiek suplanuotos pertvarkos, tiek vizija popieriuje atrodo gražiai, pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, viena kitą keičiančios reformos ir pertvarkos per eilę metų yra tiek išvarginusios darbuotojus, jog jau vien žodis „pertvarka“ sukelia įtampą ir nepasitenkinimą.

Anot R. Katinienės, nepavykę eksperimentai ar pokyčių klaidos, policijos sistemai brangiai kainuoja – tai žmonės – pareigūnai, darbuotojai, jų nusivylimas sistema, lojalumas, pasitraukimas iš tarnybos.

„„Reformos turėtų būti planuojamos, norint išspręsti vienas ar kitas problemas sistemoje, siekiant efektyvumo žmogiškųjų išteklių  ir finansų panaudojime. Tai yra tik vizija, kol kas prognozių,  paremtų konkrečiais skaičiavimais nėra. Šiame periode atsakymų, kaip bus sutaupytos lėšos darbo užmokesčiui, kurios konkrečiai priemonės kurs motyvacinę sistemą, nėra. Kaip planuojamos pertvarkos leis išspręsti šiuo metu vieną aktualiausių problemų – beveik pusantro tūkstančio reagavimo ir veiklos padalinių pareigūnų trūkumą, lieka neaišku“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, policijos struktūra nuo nepriklausomybės laikų, nuolat reformuojama, todėl labai svarbu įvertinti pokyčių naudą.

Valdymo komitete siūlymas nekelti darbuotojams streso ir nedaryti papildomų pertvarkų

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK)   Valdymo komiteto posėdyje buvo svarstyti klausimai, susiję su planuojamais struktūriniais pokyčiais Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje, administravimo ir imuniteto padaliniuose bei daug kitų klausimų.

Rinktinės „Vytis“ pareigūnai pastatų apsaugos nebevykdys

Vilniaus apsk. VPK viršininko pavaduotojas M. Stravinskas pristatė raštą Policijos departamentui, kuriuo siūloma atsisakyti rinktinei „Vytis“ pavestos Policijos departamento pastatų komplekso bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pastato apsaugos funkcijos, kaip policijai nebūdingos funkcijos, o  asmenų įėjimo/išėjimo į/iš pastatų kontrolei vykdyti įsteigti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį pareigybes. Apsaugos funkcijas vykdę Rinktinės „Vytis“ pareigūnai nebus atleisti, jie vykdys reagavimo funkcijas.

Valdymo komitetas siūlymui pritarė.

Profesinės sąjungos siūlo pertvarkas atlikti vienu metu, jų neskaidant

Komitetui pristatyti planuojami struktūriniai pakeitimai Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdyboje.

Anot šį klausimą pristačiusio Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo, numatoma naikinti Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos Valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrių (toliau – NVESTS), o analogišką pareigybių skaičių lygiagrečiai įsteigti Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje (toliau – KPSNTV).

Paaškindamas, kodėl reikia dar vienos pertvarkos, Vilniaus apsk. VPK atstovas teigė, jog struktūra kaip Vilniaus apskr. VPK yra pasenusi, tokia likusi vos trijose apskrityse. Daugumoje apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų minėtos pareigybės yra nusikaltimų tyrimo padalinyje. Todėl Vilniaus apskr. VPK ketina šį pasiūlymą pateikti Policijos departamentui ir klausė profesinių sąjungų atstovų nuomonės.

Tačiau profesinių sąjungų atstovai siūlymui nepritarė, argumentuodami, kad tokius pokyčius reikia daryti kartu su prasidėsiančia apygardų reforma, siekiant išvengti papildomo streso darbuotojams.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas (toliau – ir VAITĮPS) Vitalijus Jagminas paminėjo, kad dauguma KPV NVESTS pareigūnų perkėlimui į KPSNTV nepritaria.

Profesinės sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį kompetencijos ir specializacijos, atliekant ikiteisminius tyrimus dėl eismo įvykių, kuriuose žuvo ar buvo sužaloti žmonės, svarbą ir pasiūlė palaukti aiškios viešosios policijos struktūros vizijos.

Bendro sutarimo šiuo klausimu nebuvo, todėl išsakytos nuomonės bus perduotos Vilniaus apskr. VPK viršininkui sprendimui priimti – arba šį klausimą dar kartą svarstyti jau Centriniame valdymo komitete.

Vilniaus apskrities policijos viršininko pavaduotojas pristatė  ir kitą planuojamą pokytį Kelių policijos valdyboje, t.y. ketinimą panaikinti Vilniaus apskr. VPK KPV Tarnybos organizavimo poskyrį (toliau – TOP), o analogišką pareigybių skaičių lygiagrečiai įsteigti Vilniaus apskr. VPK KPNVRS. Po pertvarkų, KPV TOP pareigūnai KPNVRS vykdytų reagavimo funkcijas.

Komiteto nariai šiuo klausimu daug diskutavo, o profesinių sąjungų atstovai siūlymui nepritarė. Jie pasiūlė tokias pertvarkas planuoti kartu su numatytomis viešosios policijos ir apygardų reformomis.

Nutarta kreiptis į Vilniaus apskr. VPK viršininką dėl tolesnio sprendimo šiuo klausimu priėmimo arba jis , kaip ir prieš tai nagrinėtas, taip pat gali nukeliauti į Centrinį valdymo komitetą.

Dėmesio centre darbo grafikų sudarymas ir instruktažai

Valdymo komitetui buvo pristatyti tarpiniai Vilniaus apskr. VPK KPNVRS darbo grafikų sudarymo ir jų pakeitimų stebėsenos rezultatai.

Priminsime, kad profesinė sąjunga išsireikalavo pati atlikti stebėseną, nes nuolat gaudavo skundų dėl netinkamo darbo organizavimo.

Pasak šį klausimą pristačiusio VAITĮPS pirmininko, stebėsenos metu buvo pastebėta 48 val. savaitės darbo laiko normos viršijimo atvejų bei tai, kad kai kuriems pareigūnams po naktinio darbo suteikta per mažai poilsio laiko; darbo grafikai nuolatos keičiami, sudaromi chaotiškai, nėra bendros sistemos, pasitaiko atvejų, kai pareigūnams nesuteikiamos atostogos arba turi atšaukti jau suplanuotas.

Valdymo komitetas nutarė siūlyti KPNVRS viršininkei, keičiant darbo grafiką, pastabose nurodyti keitimo priežastis ir užtikrinti, kad pakeistas grafikas būtų pateiktas susipažinti pareigūnams, kurių darbo laikas keičiamas.

Atsakingiems darbuotojams pavesta  įvertinti KPNVRS darbo grafiko sudarymo principus ir, esant poreikiui, suteikti metodinę pagalbą darbo grafiką sudarančiam KPNVRS darbuotojui.

Valdymo komitetui taip pat buvo pristatyti vasario-kovo mėnesį atliktos 18 dienų KPNVRS instruktažų stebėsenos rezultatai. Pastebėta, kad instruktažai pradedami, baigiantis vienos pamainos darbo laikui ir kitai pamainai darbą pradedant (t. y. prieš 7 val. ryto).

Vilniaus apskr. VPK vadovybė pripažino, kad profesinės sąjungos kelti klausimai yra pagrįsti, nes instruktažai buvo atliekami prieš tarnybą arba pasibaigus pamainos laikui, t.y. po darbo.

Vadovybė pasiteisinimas, kad pareigūnai savo noru anksčiau pradeda tarnybą, profesinės sąjungos neįtikino. Vilniaus apskrities VPK atstovė pripažino, kad vasario – kovo mėnesiais taikyta praktika nebuvo gera, o instruktažai turėtų vykti pareigūnų darbo laiku.

Taip pat Vilniaus VPK atstovė informavo, kad priimtas sprendimas keisti darbo organizavimą ir nuo kovo mėnesio priimtas sprendimas vyriausiuosius tyrėjus skirti dirbti nuo 8 val., siekiant geresnės informacijos sklaidos su pamainos darbą baigiančiais ir pradedančiais pareigūnais.

Valdymo komitetui buvo pristatyti Vilniaus apskr. VPK administravimo ir imuniteto padalinių pokyčiai nuo š. m. spalio 1 d. Paminėta, kad yra  4 pokyčių įgyvendinimo etapai, pristatė, kokius padalinius planuojama centralizuoti 1 etape, atkreipė dėmesį, kad 1 etape bus centralizuojama tik dalis administravimo padalinių funkcijų ir dar nėra aišku dėl konkrečių pareigybių įsteigimo, planuojama steigti nutolusias darbo vietas. Konkrečiau pokyčiai bus pristatyti vėliau.

Pasieniečiai: „Valstybės siena turi būti statoma – ne lopoma“

Pasieniečių profesinė sąjunga, dar prieš metus įspėjusi dėl dėmesio valstybės sienai trūkumo ir būtinybės ją stiprinti, ruože su Baltarusija, šiandien sako, kad nors Prezidentūroje ir įvyko Valstybės gynimo tarybos posėdis, apie valstybės sieną vis dar kalbama kaip apie inžinerinį objektą, o tai kas vyksta šiuo metu – vadina tik sienos lopymu.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, valdžios atstovų, nesvarbu apie ką kalbėsime ar opoziciją, ar valdančiuosius, pozicija vis dar netoliaregiška.

„Valstybės politikai turėtų permąstyti dar kartą, o ką  gi reiškia krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo sąvokos bei iki galo suvokti, jog tai – ne tik inžineriniai įrenginiai, ne tik Krašto apsaugos ministerija su visa kariuomene, ši sąvoka apima visumą priemonių, kurių tikslas – neleisti kilti karinėms ir nekarinėms, vidinėms ir išorinėms grėsmėms, galinčioms trukdyti laisvai plėtotis visiems valstybės gyvenimo procesams.  Kai kėlėme nesutvarkytos sienos problemą, tikėjomės sprendimų, tačiau buvo pažiūrėta pro pirštus. Dabar yra pasekmės ir krizė, kurią bandoma spręsti paskubomis, padaryti tai, kam pritrūko valios ištisus dešimtmečius,“ – sakė Rimantas Liepa.

Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, pareigūnų bendruomenės netenkina nežinia, pasigendama aiškumo, konkrečių sienos įrengimo terminų, globalesnio požiūrio, nes reikia pagaliau susirūpinti ne tik fizine valstybės siena, bet ir jos saugotojais – pareigūnais, kurių, deja, trūksta.

„Ir dabar dar nėra koncepcijos, kaip pritraukti naujus pareigūnus, populiarinti profesiją ir didinti jos prestižą, tai rodo ir pareigūnų trūkumas. Kariai ar šauliai nuolat sienos nesaugos, būtina spręsti ir pasieniečių trūkumo problemą. Jau dabar matome ir kitas kylančias problemas, pasieniečiams tenka didžiulis krūvis tiek dėl nuolat kintančios COVID-19 situacijos pasaulyje, tiek dėl migrantų sukeltos ekstremalios situacijos. Pasieniečiai dažnai dirba viršvalandžius, o pasienio užkardos yra perpildytos migrantų, kurių tarpe bet kada gali kilti ir COVID-19 židiniai . Ir nors situacija diktuoja savo sąlygas ir taisykles, pareigūnai turi pailsėti, kad galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas, nes visa tai tikrai greitai neišsispręs ir gali įgauti tik dar didesnį pagreitį. Net jeigu ir bus sustabdyti migrantų srautai, tai jau patekusių į Lietuvą asmenų grąžinimas į kilmės šalis užtruks tikrai ne vienerius metus ir tai bijoma įvardinti garsiai “ – sakė R.Liepa.

Nacionalinę pasieniečių profesinę sąjungą visgi džiugina tai, kad pagaliau atsirado politinė valia konkretiems veiksmams, apie tai byloja ir teisės aktų, kuriuos padiktavo šiandieninė situacija,  skubus keitimas bei priėmimas.

„Pritariame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko iniciatyvai ir rezoliucijai dėl hibridinės agresijos atrėmimo. Kaip  ir gerbiamas L.Kasčiūnas, mes taip pat manome, kad prieš Lietuvą vykdoma hibridinė agresija ar net teroristiniai išpuoliai, o migrantai tėra ginklas pasitelktas padėčiai Lietuvoje destabilizuoti. Todėl  svarbu nepamiršti ir rudenį vyksiančių pratybų „Zapad“, kurių metu galime sulaukti daugiau įvairių provokacijų. Be to kas gali paneigti, kad tai kas šiuo metu vyksta nėra pratybų „Zapad“ dalis“, – sakė pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė mano, kad prie valstybės sienos įrengimo finansavimo galėtų prisidėti ir privatus verslas.

„Mes kalbame apie tas įmones, kurios yra patikimos, lojalios valstybei ir kurių skirtas finansavimas nekeltų dviprasmybių ar abejonių dėl jų suinteresuotumo. Mūsų žiniomis, tokio finansavimo iniciatyvos iš verslo yra, tad reikia tik politinės valios“, – sakė L.Soščekienė.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga viliasi, kad pajudėję problemų, susijusių su valstybės sienos apsauga, sprendimas nebus vienadienis, joms spręsti bus skirta lėšų tiek, kiek jų reikia, o pati krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo strategija bus veiksminga ne tik skaitant planus popieriuje, o realiai susidūrus su išorės grėsmėmis.

 „Grėsmių akivaizdoje tikimės visų politinių partijų susitelkimo ir bendro siekio stiprinti ne tik valstybės sieną, bet ir visą nacionalinį saugumą, kad grėsmių akivaizdoje neatrodytume pasimetę ir nustebę. Tada nereikės ieškoti kaltų kas, ko nepadarė praeitose ar šiose kadencijose. Šiandieninė situacija yra gera galimybė pasimokyti iš netinkamai atliktų namų darbų“, – sakė R.Liepa.

Profsąjungos staigmena – gūsis šalto vėjo

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga tęsdama tradiciją, temperatūros stulpeliui lauke kilstelėjus į rekordines aukštumas, prisidėdami prie darbuotojų sąlygų gerinimo, nupirko ir Vilniaus pataisos namams bei Probacijos tarnybai  perdavė pastatomų ventiliatorių, kad karštomis vasaros dienomis šiose įstaigose dirbantiems profesinės sąjungos nariams būtų nors šiek tiek gaiviau.

Karštomis vasaros dienomis darbuotojų kabinetuose bus vėsiau.

„Reta kuri statutinė įstaiga gali pasigirti kondicionuojamomis patalpomis. Žinome, kaip sunku karštą vasaros dieną dirbti saulės prikaitintame kabinete, todėl nusprendėme padėti savo nariams. Tai ne pirmas kartas, kai prisidedame prie darbuotojų sąlygų gerinimo, tikimės šią tradiciją tęsti ir ateityje“, – sakė VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Ko siekia laikinasis Pravieniškių vadovas nuolaidžiaudamas nuteistiesiems?

Po dviejų kalinių pabėgimo iš Pravieniškių pataisos namų gegužės mėnesį, Kalėjimų departamento vadovybė suskubo nušalinti net tris aukštus šios įstaigos pareigūnus, kurių vienas – įstaigos direktorius, o laikinu vadovu paskyrė departamento direktoriaus pavaduotoją Gintautą Šarauską.

Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po skandalingų įvykių, visuomenę ir vėl pasiekė žinia iš Pravieniškių pataisos namų – nuteistasis padegė čiužinį. Po šio įvykio Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas suskubo raminti visuomenę, kad šis atvejis pavienis, o riaušių pavojaus nėra.

Tačiau ramybės Pravieniškių pataisos namuose nėra.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau –  LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, verčia susirūpinti ne nuteistųjų išsišokimai, o laikinosios vadovybės perdėtos pastangos juos užglaistyti nuolaidžiavimu.

Visai neseniai du nuteistieji iš Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos iš baudos  izoliatoriaus trečiajame Pravieniškių sektoriuje, pasivaikščiojimo metu išvertė plytinę kiemelio sieną, užsikabarojo ant baudos izoliatoriaus stogo, o nuo ten – maždaug 10 metrų aukščio metaliniu bokšteliu aukštyn ir pateikė reikalavimus vadovybei. Tiesa, vienas nuteistųjų, maždaug po 10-15 pareigūnų įkalbinėjimo minučių nusileido žemyn, tuo tarpu antrasis atkakliai laukė įstaigos laikinojo vadovo, o sulaukęs pareiškė, kad nuobaudos abiem buvo skirtos neteisėtai ir pareikalavo jas nuimti bei grąžinti atgal iš bausmės izoliatoriaus į atvirąją koloniją.

Anot profesinės sąjungos atstovų, reikalavimus vadovui pateikęs nuteistasis, nepatvirtintomis žiniomis, baudos izoliatoriuje turėjo būti iki š.m. liepos 10 d., tačiau po įvykio netrukus jis grąžintas į atvirąją koloniją.

Pareigūnų nuostabą Pravieniškėse sukėlė ir tai, jog laikinasis vadovas netikėtai ėmė leisti drausmės grupės nuteistiesiems turėti televizorių, nors vadovaujantis 2020 m. sausio 21 d. Teisingumo ministro įsakymu „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, tarp leidžiamų turėti daiktų, išvardintų 22 punkte,  drausmės grupės nuteistiesiems televizoriaus sąraše nėra.

Anot pareigūnų, tokios praktikos niekada nebuvo, o taisyklių iki šiol buvo laikomasi.

Pasak LRITĮPS pirmininko, pastarieji įvykiai užminė mįslę, kodėl nuolaidžiaujama nuteistiesiems ir laužomos galiojančios taisyklės?

Profesinės sąjungos nuomone, dėl minėtų įvykių turėjo būti nedelsiant pradėti tyrimai, taip pat ir dėl tarnybinės atsakomybės, tačiau situacija, kai įstaigai vadovauja Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas verčia manyti, jog tyrimą, siekiant išvengti šališkumo, turėtų atlikti ne Kalėjimų departamentas, kurio vienas vadovų yra laikinasis Pravieniškių pataisos namų direktorius G.Šarauskas, o Teisingumo ministerija.

Anot K.Pauliuko, profesinė sąjunga į šį procesą  prašo įsijungti Teisingumo viceministrą Elaną Jablonską.

 „Kodėl stengiamasi įtikti nuteistiesiems – sunku suprasti. Tačiau tokie veiksmai ne tik kelia nuostabą, bet ir bausmių vykdymo sistemos darbuotojų pasipiktinimą, nes gavę nuolaidų nuteistieji nenurims ir ims jų reikalauti vis daugiau, tai veda ne į įstaigos ramybę ir tvarką, o priešingai, gali turėti rimtų pasekmių“, – sakė Kęstutis Pauliukas.

Girtas savaitgalis Pravieniškių atvirojoje kolonijoje priminė gilėjančias sistemos žaizdas

Pravieniškių pataisos namams – atvirai kolonijai jau daugiau nei mėnuo vadovauja laikinas vadovas, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas, pakeitęs nuo pareigų, po nuteistųjų pabėgimo, nušalintą direktorių Dainių Sušinską.

Asociatyvi nuotrauka.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – LRITĮPS) džiaugiasi, kad laikinai Pravieniškių pataisos namams – atvirai kolonijai vadovauja aukštas Kalėjimų departamento vadovas.

„Dirbdamas ne departamente, o bausmių vykdymo įstaigoje, G.Šarauskas turi galimybę įvertinti kaip veikia sistema, kaip sudėtinga organizuoti tarnybą, kai per mažai pareigūnų, su kokiomis problemomis susiduria ir kokia jų darbo kasdienybė bei psichologinis nusiteikimas“, – sako LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Profesinės sąjungos bendruomenė mano, jog ši patirtis Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojui G.Šarauskui, padės situaciją bausmių vykdymo sistemoje pamatyti ne iš aukštai, o gyvai ir galbūt pastūmės pokyčiams ar net paskatins spręsti socialinių partnerių keliamas problemas.

Tai, kad pataisos namų direktoriaus kėdė anaiptol ne „šilta“, laikinam vadovui jau teko patirti. Praėjęs savaitgalis Pravieniškių atvirojoje kolonijoje ir vėl buvo neeilinis.

Praėjusį šeštadienį, vakarinio apėjimo metu, atvirosios kolonijos pareigūnai pastebėjo, kad dalis nuteistųjų, iš dviejų būrių yra neblaivūs. Patikrinus gyvenamąsias patalpas paaiškėjo, kad nuteistieji net nebandė maskuoti alkoholio, kurio nemenkos atsargos buvo jų asmeninėse spintelėse. Iš viso girtavo 10 atvirosios kolonijos nuteistųjų.

Pasak LRITĮPS pirmininko, akivaizdu, kad net Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojui laikinai vadovauti ir sklandžiai tvarkytis Pravieniškių pataisos namuose nesiseka, o egzistuojančios problemos niekur nedingo.

Nepaisant pasikeitimo vadovybėje, Pravieniškėse, anot profsąjungos pirmininko, sunku tikėtis akivaizdžių pokyčių, jei ir toliau nebus sprendžiamas pareigūnų trūkumas bei kitos problemos iš esmės.

„Turime pripažinti, kad laikas pagalvoti ir apie tai, kokios priemonės prisidėtų prie nuteistųjų elgesio pokyčių, nes vis dažniau peržengiamos pavojingos ribos. Ir praėjusio šeštadienio atvejis, kai atvirojoje kolonijoje girtavo nuteistieji, dar kartą parodo, kad kažkas negerai su sistema, darbo organizavimu, apsauga. Ar visuomenė gali būti rami ir saugi, kai greta esančioje bausmių vykdymo vietoje nuteistieji girtauja ar sumanę gali net pabėgti? Kas turi nutikti, kad būtų imtasi realiai užkirsti kelią nuteistiesiems nuolat laužyti taisykles bausmių vykdymo vietose ir kada šie klausimai bus sprendžiami žiūrint ne kaip į vienos įstaigos problemą, o kaip bendrą situaciją ir tendencijas šalies bausmių vykdymo vietose“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.