Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas nuotolinėje konferencijoje susitiko su teisingumo ministre Evelina Dobrovolska.

Susitikime ministrė akcentavo, jog siekia tvarių sprendimų, tad parengus viziją, kokia bausmių vykdymo sistema turėtų būti, bus imamasi pokyčių įgyvendinimo.

„Norėtųsi tvarių sprendimų,kad jeigu tvarkome sistemą, tai visą, o ne daug kažkokių atskirų dalykų. Nelogiška, kad 2021 metais mes turime tai, kas buvo prieš dešimt metų“, – sakė ministrė.

E.Dobrovolska pripažino, kad kai kurių problemų išspręsti labai greitai nepavyks.

LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas paprašė patikslinti ar tiesa, kad po ministrės apsilankymo keliose bausmių vykdymo sistemos įstaigose norima kai kurias jų uždaryti, kažką keisti, perkelti.

Ministrės teigimu, kol mes nėra aiškios vizijos ir strategijos, ką ketinama daryti su kiekviena įstaiga, nebus ir atskirų sprendimų.

„Pirmiausia turime turėti labai aiškų planą, ką mes darome su kiekvienu pastatu, su kiekviena įstaiga, su kiekvienu juridiniu asmeniu. Jau šiemet turime spręsti, koks kokios įstaigos likimas ir kokiu laikotarpiu tai vyks.  Tai atlikę galėsime kalbėti apie kiekvieną įstaigą atskirai. Todėl nieko konkretaus pasakyti kol kas  negaliu“ , – sakė E.Dobrovolska.

VAITĮPS pirmininkas pasidžiaugė, kad siekiama problemas spręsti į jas įsigilinus ir įvertinus visumą ir priminė ministrei vis dar neišspręstą uniformų klausimą bei pasiteiravo, ar pareigūnai šiemet jau galės užsivilkti naują uniformą.

„Kodėl klausimas  įstrigo, nekomentuosiu. Mes šią problemą žinome, matome kaip šių metų klausimą, jis yra mano viceministro artimiausioje darbotvarkėje. Šis klausimas yra labai svarbus, nes mes turime deramai parodyti dėmesį savo pareigūnams, iš to ką matau, nemanau, kad mes jį rodome“, – sakė ministrė.

Tačiau neatsakė ar šis klausimas bus išspręstas dar šiemet.

Į klausimą apie kriminalinės žvalgybos pertvarkas ministrė negalėjo atsakyti, kokia šios struktūros ateitis.

Pasak ministrės, vizija dėl bausmių vykdymo sistemos pertvarkos apima ir infrastruktūrą, ir Kalėjimų departamento struktūrą ir apskritai visą sistemą, tad kol kas apie kokius nors pokyčius ar pasikeitimus kalbėti dar anksti.

Profesinėms sąjungoms priminus „Programą 1000“, ministrė patikslino, jog oficialios programos, nėra, todėl akcentavo, jog reikia kalbėti ne apie neegzisuojančią programą, o apie tai, ar užtikrinamas reikiamas personalas, darbo sąlygos bausmių vykdymo sistemoje ir ar pareigūnai yra tinkamai motyvuojami, kad žmonės norėtų ateiti į sistemą  dirbti.  

Paklausta apie darbus, kuriuos ketina nuveikti per ketverius metus, ministrė akcentavo siekį pirmiausia „ūkiškai“ susitvarkyti.

„Pokyčių reikia, tik būtina įvertinti kokių, peržiūrėti kas buvo daryta, kodėl nepasiekta užsibrėžtų tikslų, kas veikia, o kokie žingsniai  naudos ir rezultato nepasiekė“, – reziumuodama sakė ministrė.

Profesinių sąjungų atstovai ministrės paprašė padėti greičiau spręsti klausimą dėl laiku nesumokamų atlygių, atostoginių, kai ši funkcija perėjo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro žinion, ministrė, nors pradžioje teigė, jog tai turėtų spręsti Kalėjimų departamentas, visgi pažadėjo pasidomėti kas vyksta, kodėl kyla problema.

Baigdama susitikimą E.Dobrovolska sakė, kad tikisi bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis.

„Tikiuosi klausysime ir girdėsime vieni kitus, o priimami sprendimai bus tvarūs“, – sakė teisingumo ministrė.

Beveik prieš mėnesį Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, sulaukusi narių pasipiktinimo, dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), kartu su kitais darbuotojais, nuo Covid -19 paskiepytų kelių Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų, kreipėsi į departamentą, prašydama paaiškinti, kaip vyksta skiepijimo procesas, kokios nustatytos tvarkos laikomasi ir ar tikrai kartu su   LAVL darbuotojais buvo paskiepyti ir žvalgai. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kaip aiškiname gautame atsakyme į paklausimą, nuo sausio 13 d. iki vasario 2 d. (imtinai) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo paskiepyti 168 darbuotojai, o kartu su jais ir 7 Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai. Pažymima, jog paskiepyti tie žvalgybos pareigūnai, kurie veiklą vykdo ligoninėje.

Anot raštą pasirašiusio Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, kuris taip pat yra ir Ekstremalių situacijų operacijų centro koordinatorius Gintauto Šarausko, pirmiausia COVID-19 infekcijos vakcina pradėti skiepyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės  darbuotojai – asmens sveikatos priežiūros padalinių specialistai ir visi kiti darbuotojai, taip pat ir pareigūnai, dirbantys bei vykdantys funkcijas šioje ligoninėje.

Kada ir kokie pareigūnai, darbuotojai paskiepyti LAVL – lentelėje.

Darbuotojo pareigybė	01.13	01.14	01.15	01.19	01.22	02.02	Iš viso paskiepyta
Ligoninės ir Ligoninės padalinių asmens sveikatos priežiūros darbuotojai	16	18	22	4	–	6	66
Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai	29	21	24	1	–	5	80
Kiti Ligoninės darbuotojai	–	–	2	–	–	1	12
Ligoninės Resocializacijos skyriaus darbuotojai	3	–	–	–	–	–	3 (visi kiti persirgo)
Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai, veiklą vykdantys ligoninėje	–	–	–	1	6	–	7
Iš viso	48	48	48	6	6	12	168

Kaip aiškinama rašte, „paskiepyti Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai vykdo kriminalinę žvalgybą, užkardo, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas Ligoninėje ir Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Minėti pareigūnai, vykdydami tarnybą ir atlikdami savo funkcijas, tiesiogiai bendrauja su Ligoninėje ir Pravieniškių PN-AK dirbančiais darbuotojais, taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir Pravieniškių PN-AK esančiais suimtaisiais ir nuteistaisiais“.

Atsakyme profesinei sąjungai atkreipiamas dėmesys, jog dalis asmens sveikatos priežiūros specialistų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina skiepijami kitose darbovietėse (VšĮ sveikatos priežiūros įstaigose), todėl jie nebuvo skiepijami LAVL.

Pasak G.Šarausko, ligoninėje nepaskiepyti 114 ligoninės darbuotojų, persirgusių ir jau pasveikusių  nuo COVID-19 infekcijos.

Kaip rašoma atsakyme į paklausimą, Kalėjimų departamente nėra patvirtinto bausmių vykdymo sistemos darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos atskiro plano, grafiko ar aprašo,  nes   vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-179 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) vakcina prioritetinių gyventojų grupių nustatymo“.

Pagal minėtą įsakymą sveikatos priežiūros įstaigose dirbantieji yra šio sąrašo priekyje.

Kiti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių laisvės atėmimo įstaigų, išskyrus LAVL, darbuotojai, nuo COVID-19 infekcijos bus pradėti skiepyti Įsakyme numatyta tvarka, kai ateis eilė.

Kaip rašte paaiškino G.Šarauskas, skiepijamų Ligoninės darbuotojų sąrašai aptarti ir suderinti su atsakingais asmenimis bei su savivaldybės paskirta atsakinga viešąja asmens sveikatos priežiūros įstaiga, o skiepijamų Ligoninės darbuotojų sąrašas sudaromas kelios dienos prieš užsakant COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakciną. Tik suderinus vakcinos pristatymo į ligoninę laiką, darbuotojai informuojami telefonu asmeniškai, kada jiems paskirtas laikas atvykti skiepytis.

„Dėl atliekamų skiepų kontrolės informuojame, kad Ligoninė prieš skiepijimą ir po skiepijimo darbuotojų sąrašus pateikia Kalėjimų departamento Imuniteto ir Sveikatos priežiūros skyriams, apie iškilusius klausimus informuojamas Kalėjimų departamento direktorius“, – teigiama KD atsakyme į profsąjungos paklausimą.

Pranešame, kad šiandien Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pasirašė pavedimą, kuriuo nustatyta kaip bus įgyvendinamos 2021 m. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje įtvirtintos garantijos dėl 2 papildomų mokamų kasmetinių atostogų dienų ir iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti.

VSAT vado pavedimu pavaldžių įstaigų vadovams nurodyta, kad profesinių sąjungų nariams (profesinės sąjungos nariais tapusiems iki 2020 m. spalio 16 d.), 2 papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos ar iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti bus suteikiamos tarnybos vado įsakymais pagal prieš 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip 7 kalendorines dienas, iki kito mėnesio pradžios pateiktus darbuotojų prašymus.

Darbuotojų prašymuose turi būti nurodyta:

• darbuotojo patvirtinimas apie narystę profesinėje sąjungoje  2020 m. spalio 16 d.;
• darbuotojo, pageidaujančio, kad jam būtų suteiktos iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, patvirtinimas, kad jis 2021 m. nesinaudojo ir nesinaudos 2021 m. nacionalinės kolektyvinės sutarties 7 punkte numatyta lengvata mokymosi atostogoms.

VSAT vado pavedime nurodyta, jog  prašymams dėl iki 5 darbo dienų suteikimo sveikatai gerinti pateikimo termino netaikyti, kai šia lengvata darbuotojas pageidauja pasinaudoti vietoje laikinojo nedarbingumo ar iš karto po jo.

Darbuotojams suteiktos 2 papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos ar iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, pagal VSAT vado pavedimą, turės būti pažymėtos darbo grafikuose.

Darbuotojams rekomenduojama papildomų kasmetinių atostogų lengvata pasinaudoti iki š. m. lapkričio 30 d.

Praėjusių metų gruodžio 30 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priėmė sprendimą „Dėl privačių interesų deklaracijos formos bei jos pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo.

Minėtu sprendimu patvirtinta Privačių interesų deklaracijos forma, patvirtintos pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės (Viską apie deklaravimą rasite čia).

Sprendimu nustatyta, jog dėl naujos privačių interesų deklaracijos formos bei jos pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisyklių pasikeitimo deklaruojantys asmenys iki 2021 m. kovo 1 d. turi pateikti naują deklaraciją.

Primename, kad kiekvienoje įstaigoje turi būti paskirti atsakingi asmenys, padedantys pildyti tokią deklaraciją, tačiau jei tokių nėra, šiais klausimai, kaip atsakinga specializuota institucija, konsultuoja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Kodėl svarbu laiku užpildyti Privačių interesų deklaraciją?

Profesinės sąjungos teisininkės komentaras:

„Svarbu žinoti, kad už Privačių interesų deklaracijos nepateikimą, pavėluotą pateikimą, neteisingų duomenų nurodymą arba deklaruotinų duomenų nenurodymą, pateiktų duomenų tikrumą įstatymų nustatyta tvarka atsako deklaraciją teikiantis asmuo.

Už tokio pobūdžio pažeidimus yra taikoma tarnybinė atsakomybė. Ypatumas yra tas, jog, pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalies nuostatas, tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos pareigūnams negali būti skiriamos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Tuo metu, jeigu tarnybinis nusižengimas konstatuojamas dėl privačių interesų deklaravimo tvarkos pažeidimo, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Atitinkamai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. Tuo atveju, jeigu nusižengimas konstatuojamas dėl privačių interesų deklaravimo tvarkos pažeidimo, tarnybinė nuobauda taip pat skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinės atsakomybės taikymo  teisines pasekmes, bendra tvarka, numato minėti įstatymai.

Tačiau dėl privačių interesų deklaravimo tvarkos pažeidimų yra ir papildomų atsakomybės ypatumų, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Pagal šį įstatymą, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus, jog asmuo yra pažeidęs privačių interesų deklaravimo tvarką, vienus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos asmuo negali būti skatinamas. O jeigu teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinta, jog asmuo yra padaręs šiurkštų pažeidimą, t. y. pakartotinai per vienus metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs privačių interesų deklaravimo tvarką, vėl padaro tokį pažeidimą, trejus metus nuo tokio sprendimo dėl šiurkštaus pažeidimo priėmimo dienos asmuo negali būti skatinamas, priimamas, perkeliamas, skiriamas ar renkamas į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jis dirba.“

Netrukus bus renkama naujos sudėties darbo taryba.  Į šią svarbią, darbuotojų interesams atstovaujančią, instituciją įmonėje labai svarbu išrinkti aktyvius ir norinčios joje dirbti narius. Todėl kviečiame profesinės sąjungos narius aktyviai teikti savo kandidatūras.

Kandidatuojantys į darbo tarybą apie norą kandidatuoti turi pareikšti el. p. regitra.profsajunga@gmail.com arba susiekti su profesinės sąjungos pirmininku.

Iš visų kandidatų profesinės sąjungos taryba išrinks tris kandidatūras, kurias ir teiks VĮ „Regitra“ vadovybei atstovauti narių interesams darbo taryboje.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija  susirūpino, kad skiepų nuo Covid-19  pareigūnai, nors vykdo gyvybiškai svarbias valstybės ir visuomenės funkcijas, gali dar ilgai nesulaukti.

Tokios mintys kyla matant, kad Lietuvos sveikatos ministro praėjusių metų gruodžio 23 d. priimtas įsakymas „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama Covid -19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinės gyventojų grupės patvirtinimo“, vien sausio mėnesį pakeistas du kartus, o naujai įtraukiamos prioritetinės grupės vidaus tarnybos pareigūnus nustumia į šio sąrašo galą. 

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, nuolatinis įsakymo keitimas ir papildomų prioritetinių grupių įtraukimas ne eilės tvarka, atitolina vidaus tarnybos pareigūnų vakcinacijos pradžią.  Tuo tarpu vidaus tarnybos įstaigos, suvokdamos, jog būtent pareigūnai viena tų  grupių, kurios su Covid -19 grėsme susiduria kasdien  ir todėl susirgti šia pavojinga infekcija rizikuoja dažniau,atsakingai pasirengė vakcinacijos procesui, sudarė pareigūnų skiepijimo etapais planus, tikslius sąrašus.

„Kodėl policijos pareigūnai, kurie be ir taip svarbių valstybei ir visuomenei funkcijų dar tiesiogiai užtikrina ir karantino režimo ribojimų kontrolę, atsidūrė sąrašo gale? Suprantama, jog kiekvienas sąrašas turi pradžią ir pabaigą, tačiau kas paaiškins, kodėl policijos pareigūnai yra mažiau svarbūs nei vaistininkai, sportininkai, kitų profesijų atstovai?“- stebėjosi LPPS pirmininkė.

Anot profesinės sąjungos pirmininkės R.Katinienės, policijos pareigūnai kovoje su pandemija atlieka ne antraeilį vaidmenį – kontroliuoja saviizoliacijoje esančius asmenis, dirba kontrolės tarp savivaldybių postuose, reaguoja į įvykius, tiria nusikaltimus, atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus, visais minėtais atvejais tiesioginiai kontaktai neišvengiami.

„Valdžios atstovai, jų priimtoms pandemijos suvaldymo priemonėms įgyvendinti, pirmiausia kreipėsi į policiją, todėl nuviliančiai atrodo sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl skiepijimo prioritetinių grupių nustatymo ir tikiuosi, kad tai yra tik vienos ministerijos klerkų nekompetencija, o ne visos Lietuvos Respublikos Vyriausybės požiūris į policininkų atliekamą darbą“, – sakė R.Katinienė.

LTPF raštu kreipėsi į Vyriausybę bei Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama skubiai pakeisti įsakymu nustatytas skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis nuo Covid -19 prioritetines gyventojų grupes ir visus policijos pareigūnus perkelti į aukštesnę prioritetinę grupę.

VĮ „Regitra“ direktorius Dalius Prevelis išplatino laišką darbuotojams, kuriuo pranešama, jog šiandien, vasario 4 d. , filialų vadovams ir darbuotojų profesinės sąjungos bei darbo tarybos atstovams buvo pristatyta situacija, kuri yra įmonėje.

Anot D.Prevelio, jau kurį laiką atskiruose padaliniuose bei veiklosepastebimas tiek klientų, tiek ir darbuotojų darbo krūvio mažėjimas 30 % (o kai kuriose grupėse ir didesnis).

„Tai įvertinę ir, galvodami apie visos įmonės ateitį, visi kartu priėmėme vieningą ir šiai dienai, manau, teisingiausią sprendimą – dalis darbuotojų, dirbančių TPR ar VPI veikloje, nuo kitos savaitės bus išleidžiami į prastovas“, – laiške rašo D.Prevelis.

VĮ „Regitra“ generalinis direktorius paprašė visų darbuotojų supratimo ir vieningo atskirų komandų sutarimo bei bendradarbiavimo.

Darbuotojai  į prastovas bus išleisti  iki dabartinės numatytos karantino pabaigos, t.y. vasario 28 d. Už vasario mėnesio prastovas jiems bus mokama iki 1,5 MMA.

„Regitra“ generalinis direktorius patikino, jog situacija bus stebima, o pasikeitus aplinkybėms priimti nauji sprendimai, apie kuriuos nedelsiant bus informuojami darbuotojai.

„Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga tokiam vadovybės sprendimui pritarė, vertindami, jog susiklosčiusi situacija yra išskirtinė, nekasdienė.

„Matome, kad tokie sprendimai šiuo metu yra būtini įmonei, todėl ir profesinė sąjunga  tikisi darbuotojų supratingumo. Esame tikri, jog prastovos tęsis neilgai ir jau netrukus grįšime į normalų darbo ritmą“, – sakė „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys. 

Š.m. sausio 29 d. laikraštyje „Vakaro žinios“ buvo išspausdintas straipsnis „Zonoje“ toliau laužomos ietys“, kuris sukėlė dalies pareigūnų, dirbančių Pravieniškių pataisos namų Resocializacijos skyriuje, pasipiktinimą.

Nusprendėme laišką, kuriame darbuotojai išsako savo mintis ir poziciją, paviešinti, juolab, kad turi būti išklausytos visos pusės.

„Iečių niekas pas mus nelaužo. Bet pradėkime nuo pradžios. Būsime atviri, bet kokie, net menkiausi pokyčiai, visuomet priverčia įsitempti, tad ir Resocializacijos skyriaus pertvarka prieš jai prasidedant sukėlė šiek tiek nerimo: ar turėsime darbus, kaip jis bus organizuojamas, kokia veiklos sritis, kokios naujovės pradės veikti ir kaip tai gerins resocializacijos procesą.

 Pertvarkius veiklą pastebėjome daugiau pliusų nei minusų. Ir šiandien negalėtume pavadinti mūsų skyriaus „didžiuliu kolchozu“, kaip straipsnyje drįsta teigti D.Čekauskas. Anaiptol, tai sklandžiai veikiantis mechanizmas. Ir tai pajutome labai greit.

Darbe atsirado aiškumas ir vieningas požiūris į veiklą bei geriausių sprendimų realizavimą. Kai buvo trys vadovai, savo pavaldiniams jie vadovavo savitai, tarsi kiekvienas turėtų savo tikslus ir požiūrį, trūko vieningumo. Nebelikus kelių vadovų, labai greit pajautėme, kad pagaliau dirbame vieną darbą ir siekiame tų pačių rezultatų.

Ar trys mėnesiai per trumpas laikas rezultatams? Tikriausiai taip, nes statistinei analitinei analizei, tai būtų per trumpa imtis. Tačiau tai, jog jaučiamės komfortiškiau dirbami, o veikloje atsirado vieninga nuomonė, užduotys, aiškus darbų skirstymas ir etapai, kuriais vyksta resocializacijos procesas, mus džiugina, todėl ir sakome, kad mes jaučiame teigiamus šios reformos pokyčius. Kodėl turėtume sakyti kitaip?

Nežinome, kokių kėslų vedinas D.Čekauskas straipsnyje teigia, jog „vietoje jų (aut.past. –buvusių trijų skyrių vadovų) atsirado net penki vyriausieji specialistai, kurie koordinuoja atskirus sektorius bei sritis ir pridėjus skyriaus viršininką matome, kad po reformos buvo sukurti net šeši vadovaujančiųjų asmenų, kurie tiesioginio darbo su nuteistaisiais nevykdys, etatai“.

Šios reformos metu nebuvo sukurta papildomų vadovaujančiųjų etatų, vyriausieji specialistai, koordinuojantys veiklą sektoriuose, paskirti iš tų pačių vyriausiųjų specialistų, o koeficientas jiems, padidėjusius darbo krūviui,  pakeltas tik  0,5, o ne visu 1 punktu, kaip teigia D.Čekauskas.

Tai, kad save profsąjungos vadovu vadinantis D.Čekauskas straipsnyje sako, jog „smarkiai kritusi skyriaus kompetencija“, yra jo subjektyvi nuomonė. Visgi kaip buvusio vieno skyrių vadovo, norėtųsi pasiteirauti, o kodėl , kai jis vadovavo nekėlė šių klausimų, juolab, kad du darbuotojai, kuriems metė nekompetencijos šešėlį yra buvę jo pavaldiniai?

Norime nuoširdžiai atsiprašyti nepelnytai apkalbėtų darbuotojų, kurių stažas bausmių vykdymo sistemoje per 14 metų, o dėl darbo kokybės priekaištauti jiems nėra jokių pagrįstų duomenų. Taip  pat kaip nėra jokio pagrindo dvi pareigūnes kaltinti, jog jos neturi jokio tiesioginio darbo su nuteistaisiais patirties. Pastarosioms dviem pareigūnėms, apie kurias taip sau „leptelėti“ leido buvęs vienas Resocializacijos skyrių vadovų, kompetencijos dirbti šį darbą pakanka: viena jų eilę metų dirba su nuteistaisiais, esančiais karantino patalpose, kita – su nuteistųjų būriu, kurio nuteistieji yra intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui, su jais dirbama individualiai, planuojamas visas resocializacijos procesas (Pusiaukelės namai).

Šie žmonės, kurių kompetencija leido sau suabejoti D.Čekauskas, ne vienerius metus, savo kvalifikaciją ir kompetencijas kelia mokymuose, seminaruose, tad anksčiau įgytas vienos ar kitos srities išsilavinimas parodo jo išsimokslinimą, tačiau jokiu būdu neužkerta kelio plėsti turimas žinias, įgyti naujų ir tapti, kompetentingais, puikiais kitos srities specialistais.  

Kita vertus, kaip buvusiam vieno skyrių vadovui, kurio pavaldinėmis, beje, ir buvo ne socialinių mokslų srities specialistės, turėjo būti žinoma, jog minėtų specialistų pareigybių aprašyme nėra nurodyta, kokį jie turi turėti išsilavinimą.

Labai keista, kad buvęs vienas Resocializacijos skyrių vadovų nesidžiaugia pokyčiais, nesiūlo kaip dar būtų galima pagerinti šią veiklos sritį, o pikdžiugiškai teigia, jog „Pravieniškių pataisos namai „nusivažiavo“ iki to, jog paskelbė konkursą vertintojų pareigybėms užimti, ieškant darbuotojų „iš gatvės“. Nesuprantame tokių replikų, kodėl ieškoti jaunų, naujų, perspektyvių, imlių žmonių, blogai. Kolektyvuose turi dirbti įvairaus amžiaus žmonės, vyresni darbuotojai gali perduoti vertingos patirties, žinių jauniems kolegoms, o pastarieji atnešti naujų minčių, kitokio požiūrio. Jaunimo bausmių vykdymo sistemoje išties labai laukiame.

Labai liūdna, kad galimai asmeninės nuoskaudos, paskatino buvusį kolegą, jau kelis mėnesius dirbantį visai kitoje, ne resocializacijos srityje, o vieno iš sektorių  Saugumo valdymo skyriaus vyresniuoju specialistu, su nuteistaisiais, bausmę atliekančiais kamerų tipo patalpose, išlieti tulžį iš tiesų nė nežinant, kaip gi Resocializacijos skyriaus darbuotojai dirba po reorganizacijos“.

Resocializacijos skyriaus darbuotojai, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai

Praėjusią savaitę profesinių sąjungų atstovai ir Kalėjimų departamento (toliau – ir KD) vadovybė nuotoliniu būdu diskutavo apie siūlymą, visų statutinių tarnautojų pareigybių aprašymus papildyti specialiuoju reikalavimu – teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Tokiems ketinimams tiek  Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir VAITĮPS), tiek ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga nepritaria ir laiko pertekliniais.

Kalėjimų departamento atstovai, dalindamiesi savo įžvalgomis sakė, jog dauguma statutinių įstaigų yra nustačiusios reikalavimą pareigūnams,  turėti teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Pagrindiniai akcentai, kuriuos pabrėžė Kalėjimų departamento atstovai, kad nustačius reikalavimą visiems pareigūnams turėti teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, spręstųsi lojalumo valstybei, kilus ekstremaliai situacijai, reputacijos ir kiti klausimai.

Tačiau į tokius argumentus profesinių sąjungų atstovai atsakė, jog statutiniams valstybės tarnautojams ir taip jau keliami aukšti kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai, taip pat ir nepriekaištingos reputacijos, jie turi daugiau pareigų ir prievolių, atsakomybės, galiausiai, prieš pradedant tarnybą, visi buvo tikrinti ar atitinka reikalavimus.  

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, Valstybės saugumo departamentas dar 2018 metais atliko įstaigų priežiūrą dėl slaptumo, ir reziumavo, jog jei pareigybė nereikalauja slaptumo, tai yra perteklinė procedūra bei reikalavimas. „Nemanau, kad visiems bausmių vykdymo sistemos pareigūnams būtina teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Pasigedau argumentų, kurie pagrįstų būtinybę ir atsakytų į klausimą, ko iš tiesų siekiama?“- kalbėjo VAITĮPS pirmininkas.

Jo nuomone, Kalėjimų departamento vienas motyvų, kad nauja tvarka padėtų išsiaiškinti ar yra pareigūnų, pavyzdžiui nuslėpusių faktą, jog vairavo neblaivūs, nepakankamas argumentas, nes tokios informacijos neturėjimas rodo administracijos ir Imuniteto tarnybos veiklos spragas, o ne būtinybę visiems nustatyti reikalavimą turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija.

„Nustačius naują reikalavimą pareigybei dalis darbuotojų, kurie jau turi teisę į pareigūno pensiją, pasinaudos galimybe išeiti į pensiją su išeitine kompensacija. Sistema, į kurią ateiti dirbti norinčių nėra pakankamai, dar labiau „nukraujuos“. Kitas dalykas, ar kas nors galvoja, kaip jaučiasi darbuotojai? Jau dabar girdime, kaip jie sako, jog ketinama juos paauklėti. Tokios nuotaikos neskatins motyvacijos dirbi. Todėl siūlau atidžiai peržiūrėti pareigybes ir leidimą dirbti su įslaptinta informacija suteikti tik tiems, kurie realiai su tokia informacija turi dirbti ir ja disponuoja“, – sakė V.Jagminas.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė antrino VAITĮPS pirmininkui ir klausė, jei būtų nuspręsta papildyti pareigybės aprašymus nauju reikalavimu, kokia procedūra būtų taikoma, taip pat kiek pareigūnų, Kalėjimų departamento manymu, negautų tokios pažymos?

LTPF pirmininkė teiravosi ar KD pasiruošęs mokėti išeitines kompensacijas, jei staiga dalis pareigūnų, atsiradus naujiems reikalavimams, nuspręstų palikti tarnybą.

Kalėjimų departamento atstovai  atsakė, jog  Paslapčių įstatyme nustatyta, jog tiems, kurie dirba su įslaptinta informacija, leidimą dirbti su riboto slaptumo informacija suteikia įstaigos vadovas, o tokia pažyma galioja 5 metus.

Pasak KD atstovų, atsiradus naujam pareigybės reikalavimui, galimai kiekvienoje įstaigoje atsirastų daugiausia 1-2 pareigūnai, kuriems slaptumo pažyma nebūtų išduodama. Jie akcentavo, jog pareigūnai būtų vertinami per nacionalinio saugumo prizmę, o ne pagal tai, ar yra padarę kokių nors administracinių teisės pažeidimų, todėl išankstinis nuogąstavimas ir baimės – nepagrįstos.

Jie argumentavo, kad bausmių vykdymo vietose dirbantys pareigūnai, nors gali atrodyti kitaip, disponuoja sąlyginai slapta informacija, juos taip pat gali mėginti verbuoti ir pan.

Kalėjimų departamento išsakyti argumentai profesinių sąjungų neįtikino. Profsąjungų atstovai stebėjosi, jog patikrinti apie 2500 pareigūnų prireiks daug administracinių išteklių, o rezultatas – abejotinas.

Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas patikino profesines sąjungas, jog sprendimų dar nėra, tik diskusijos.

Buvo nutarta, kad pradėta diskusija bus tęsiama po savaitės, konsultuojantis su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, kitų teisėsaugos institucijų atstovais, atsakingais už darbą su įslaptinta informacija.

Po susitikimo VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas teigė, jog neišgirdo įtikinančių argumentų, kodėl reikėtų visiems pareigūnams suteikti teisę dirbti ir susipažinti su slapta informacija, koks tokių ketinimų tikslas.

„Mano manymu, Kalėjimų departamentas neįvertino grėsmių dėl galimos vėl nemažos dalies pareigūnų išėjimo iš tarnybos. Manau, jog siekis visiems pareigūnams suteikti teisę dirbti su slapta informacija yra perteklinis reikalavimas, nes tiek reputacijos, tiek lojalumo valstybei principai yra įtvirtinti Vidaus tarnybos statute, Valstybės tarnybos įstatyme, todėl visi tarnautojai, taip pat ir statutiniai privalo jų laikytis. Ir net priėmus tokį sprendimą, skaidrumo sistemoje nepadaugėtų. Sąžiningi ir dori pareigūnai ir taip laikosi visų reikalavimų, o jei sistemoje atsiranda bandančių apgaudi ir iš darbo pasipelnyti – jiems identifikuoti ir laiku sustabdyti yra kitokios priemonės“,  – sakė  V.Jagminas.