Profsąjunga: Metas dėliotis gynybos planus, o ne aiškintis, kas ką turi daryti

Kariuomenės vado Valdemaro Rupšio komentaru, dėl Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos keliamos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos aprūpinimo ginkluote ir ekipuote, problemos, pasipiktinusi pasieniečių bendruomenė rėžė, jog Kariuomenės vadas pamiršo esminius karybos principus – strategiją ir taktiką.

Dreamstime.com nuotrauka.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, praėjusiais metais Baltarusijos surengta hibridinė ataka naudojant nelegalius migrantus jau parodė, „kaip greitai ir efektyviai“ Krašto apsaugos  ministerija reaguoja į iššūkius bei atvėrė pasirengimo ginti tėvynę problemas.

Profesinė sąjunga mano, jog Kariuomenės vadas, sakydamas, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba „taikos metu turi užtikrinti savo tiesioginę funkciją, o kariuomenė – rengtis valstybės ginkluotai gynybai“, primiršo karybos pradžiamokslį.

„Siūlome Kariuomenės vadui prisiminti, kas yra strategija, taktika, o po to užduoti sau klausimą, ar Krašto apsaugos ministerija (toliau –KAM) turi kažkokią strategiją dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos, karinio konflikto atveju, integravimo į jos sudėtį, ką įpareigoja padaryti įstatymas?“ – sakė Rimantas Liepa.

Pasak Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės Loretos Soščekienės, kariuomenės vado komentaras, jog kiekvienas turi daryti savo darbą – šiuo metu nuskambėjo keistai, reikia ne įtaka dalintis, o kartu dėliotis, pergalvoti ir pasirengti veiksmingos gynybos planus, įtraukiant ne tik KAM struktūras, bet ir esančias Vidaus reikalų ministerijos žinioje.

„Norime priminti, kad valstybės siena, kurią saugo pasieniečiai – Lietuvos Respublikos teritorija. Karinio konflikto atveju ją turės ginti ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir Krašto apsaugos sistema. Ir jeigu taip nutiktų – ruoštis gynybai būtų jau per vėlu. Visi jau vakar turėjome būti pasiruošę, o tarnybos – suderinusios gynybos planus, kuriuos reikėtų tik aktyvuoti. Todėl Kariuomenės vadas pasieniečių tinkamu aprūpinimu ginklais, ekipuote bei pasirengimu valstybės gynybai turėtų būti susirūpinęs ne menkiau nei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas“, – sakė R.Liepa.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas R.Liepa priminė, jog gindami Lietuvą 1940 m. birželio 15 d. žuvo Ūtos sargybos viršininkas Aleksandras Barauskas, 1991 m. gegužės 19 d.  – pasienietis Gintaras Žagunis, 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio poste sušaudyti pareigūnai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas bei po kelių dienų nuo sunkių sužeidimų miręs Ričardas Rabavičius. Tad klausimai dėl pasieniečių aprūpinimo ekipuote ir ginkluote keliamas ne be pagrindo.

Nuorodą į karo vado komentarą, nuskambėjusį š.m. rugpjūčio 20 d. LRT televizijos laidos „Žinios“ reportaže apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų aprūpinimą, rasite žemiau.https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000230116/pasienieciai-skundziasi-kad-yra-apginkluoti-nepatikimais-ginklais-sako-kad-turimi-jau-yra-pasene