Tarnybinių patikrinimų „kokybė“ bausmių vykdymo sistemoje

Š.m. birželio mėn. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) direktoriaus įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) nariui.

Tarnybinė nuobauda buvo paskirta dėl neva neteisėto pareigūno elgesio 2021 m. pabaigoje lydėjus nuteistąjį už įstaigos teritorijos ribų į artimojo laidotuves. Pareigūnas buvo vienas iš palydos sudėtyje buvusių jaunesniųjų specialistų.

Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo buvo panaikintas, nes, remiantis teismo sprendime dėstomais argumentais, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir įrodyta pareigūno neteisėta veika, iš viso nebuvo nustatinėta jo kaltė, o dauguma teisės aktų normų, dėl kurių pažeidimo pareigūnas buvo nubaustas, apskritai, pagal faktinę situaciją, negalėjo būti jam inkriminuotos. Tai reiškia, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu buvo priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, buvo surašyta nesilaikant teisės aktuose ir teismų praktikoje formuluojamų reikalavimų bei nuostatų.

Kokybė ar nekokybė?

Šis atvejis nėra vienetinis, kai teismai naikina įsakymus dėl pareigūnams paskirtų tarnybinių nuobaudų dėl netinkamai atlikto tarnybinio patikrinimo ar surašius reikalavimų neatitinkančią tarnybinio patikrinimo išvadą. Tai neabejotinai rodo tarnybinių patikrinimų atlikimo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) pavaldžiose įstaigose kokybę. Kai tikslas yra atlikti formalią tyrimo procedūrą ir ką nors nubausti. Kaltais ir baudžiamais dažniausiai būna žemiausios grandies pareigūnai, t. y. tie, kurie tiesiogiai bendrauja su nuteistaisiais (suimtaisiais), nuolat susiduria su pastarųjų nepagarbiu, neteisėtu elgesiu, bet privalo visais atvejais operatyviai ir tinkamai sureaguoti į bet kokias netikėtas ir neįprastas situacijas. Jeigu situacija klostosi ne taip, kaip reikėtų, kažkas būtinai privalo atsakyti. Tuomet, nes reikalauja teisės aktai, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Jo metu renkama medžiaga, tik dažnai ji nėra reikšminga tiesiogine įrodomąja prasme. Kadangi reikalauja teisės aktai, iš pareigūnų, dėl kurių galimų nusižengimų atliekamas tarnybinis patikrinimas, yra gaunami rašytiniai paaiškinimai. Tik dažniausia problema yra ta, kad į tų paaiškinimų turinį tyrimo metu visiškai nėra gilinamasi. Kadangi reikia ką nors nubausti, taip ir yra daroma, – prieš tai surašius reikalavimų neatitinkančią tarnybinio patikrinimo išvadą. Kuri yra tokios apimties, kad patikrinimą atlikęs asmuo teismo posėdžio metu nesugeba ja remtis atsakydamas į teismo klausimus, nurodydamas, jog nebepamena kas kur parašyta. Bet joje nėra jokios objektyvios pareigūnų veiksmų ir kaltės analizės bei atskleidimo. Formali procedūra, formaliai surašyta išvada ir formalus konstatavimas, kad pareigūnas yra pažeidęs daugybę teisės aktų normų, dalis kurių, kaip patvirtinama teismo sprendimu, pagal faktinę situaciją, net negalėjo būti inkriminuotos. Taip tyrimą atlieka ir tokią išvadą parengia atsakingas asmuo, kuris privalo žinoti, kokie yra reikalavimai minėtoms procedūroms. Tačiau dar blogiau yra tai, jog tokią tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtina, o vėliau jos pagrindu paskiria tarnybinę nuobaudą, įstaigos vadovas, kuris, taikydamas teisinę atsakomybę, privalo žinoti sąlygas pastarosios taikymui, ir neleisti, jog darbuotojai patirtų neigiamas teisines pasekmes nepagrįstai ir neteisėtai. Deja, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų sistemoje yra taip, kad tik patys darbuotojai turi būti apdairūs ir gebėti vertinti, ar jiems pagrįstai taikoma teisinė atsakomybė. Jeigu jie yra Profesinės sąjungos nariai, sulaukia profesionalios teisinės pagalbos.

Profsąjungos nariams įrodyti tiesą padeda teisininkai

Konkrečiu atveju Pravieniškių PN-AK pareigūnas gavo profesionalų atstovavimą teisme, kuris papildomai kainavo tik laiko ir žmogiško nerimo. Tačiau yra daug pataisos pareigūnų, kurie nėra jokių profesinių sąjungų nariai. Ir, tikėtina, kad, taupydami ne tik laiką, ramybę, bet ir finansus, jie nesiima teisinių priemonių net ir tais atvejais, kai mano, jog yra nubausti nepagrįstai, nes, pagal dažną praktiką, kažkas turėjo būti nubaustas.

Žinoma, pati tarnybinė nuobauda yra tik įrašas pareigūno byloje, kuris, vadovaujantis įstatymu, lemia tai, jog vienerius metus, kol ji yra galiojanti, asmuo negali būti skatinamas. Tačiau pareigūnai nėra taip dažnai skatinami ir, kaip rodo praktika, tai nėra taip reikšminga, kaip kiti neigiami finansinio pobūdžio padariniai, kurie kyla po tarnybinės nuobaudos paskyrimo, nors įstatymiškai jie niekaip nėra nustatyti. Įprastai pareigūnams, kurie yra nubausti, tarnybinės nuobaudos galiojimo laikotarpiu nėra didinamas pareiginės algos koeficientas. Kaip žinia, pareiginės algos koeficientai gali būti keliami tik po kasmetinių ar neeilinių tarnybinės veiklos vertinimų tiems pareigūnams, kurių tarnybinė veikla įvertinama labai gerai. Pareigūnų, kurie turi galiojančias tarnybines nuobaudas, tarnybinė veikla, kaip taisyklė, nėra vertinama labai gerai. Nors joks teisės aktas nenumato, kad pareigūnas, nors ir per vertinamus kalendorinius metus yra padaręs tarnybinį nusižengimą, negalėtų būti vertinamas kaip vykdantis tarnybą labai gerai. Akivaizdu, jog vienas įvykis neturėtų nulemti visų kalendorinių metų tarnybos kokybės. Tačiau praktika yra tokia, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas ir galiojimas, kaip taisyklė, nulemia blogesnius visos metinės tarnybinės veiklos vertinimus. Negana to, praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai blogesnį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą ar pareigūno neįtraukimą į neeilinius tarnybinės veiklos vertinimus lemia vien tas faktas, jog jam yra pradėtas tarnybinis patikrinimas. T. y. susiduriama su situacijomis, kuomet dar nėra ištirta ir įrodyta pareigūno kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, o jau kyla atitinkamos neigiamos pasekmės. Arba pasitaiko atvejų, kai pareigūnui tarnybinė nuobauda yra paskiriama kalendorinių metų pradžioje už praėjusiais kalendoriniais metais padaryta tarnybinį nusižengimą, ir toks pareigūnas net dvejus metus iš eilės nėra maksimaliai vertinamas, nes pradžioje yra argumentuojama, jog jis vertinamais kalendoriniais metais padarė tarnybinį nusižengimą, o po metų argumentuojama, kad jis didžiąją vertinamų kalendorinių metų dalį turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą.

Taigi praktika rodo, jog įstaigų vadovai yra linkę „užsižaisti“ su tarnybinės atsakomybės taikymu. Tai daroma neatsakingai vertinant ir tvirtinant tarnybinių patikrinimų išvadas bei paskiriant tarnybines nuobaudas. Pastarosios iš karto duoda neigiamą efektą. Ir net vėliau teismuose nuginčijus neteisėtus ir nepagrįstus įsakymus dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, to neigiamo efekto panaikinti yra neįmanoma, nes sprendimai dėl vertinimų būna priimti galiojant įsakymams dėl tarnybinių nuobaudų ir tai vertinama kaip objektyvios aplinkybės.

Visos neigiamos pasekmės ištiko ir minėtą Pravieniškių PN-AK pareigūną, kurio atžvilgiu teismas priėmė palankų sprendimą dėl nuobaudos panaikinimo. Jį buvo atsisakyta vertinti neeilinių tarnybinės veiklos vertinimų metu, nes jo atžvilgiu buvo pradėtas, nors ir nebuvo baigtas, tarnybinis patikrinimas, jis nebuvo vertinamas labai gerai per kasmetinius tarnybinės veiklos vertinimus, nes jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda, kuri, kaip paaiškėjo, buvo nepagrįsta ir neteisėta. Bet konkrečiame atvejyje labiausiai apmaudu yra tai, kad pareigūnas, jo tariamo tarnybinio nusižengimo metu, buvo vos vienerius metus tarnavęs bausmių vykdymo sistemoje. Šiandieną pastarojoje pabrėžiamas didelis pareigūnų trūkumas, esami darbuotojai vykdo tarnybą padidintais krūviais ir įtampa. Bet žinant aukščiau aptartus praktinius momentus, kyla natūralus klausimas, ar gali jaunas žmogus norėti ateiti arba likti ten, kur veikia tokia „motyvacinė sistema“?