Praėjusią savaitę susitiko Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) priklausančios pasienio pareigūnų profesinės sąjungos.

Susitikimo metu aptartos svarbiausios aktualijos. Tarp jų daugiausia dėmesio skirta finansavimo klausimams; per pasienio pareigūnų vertinimus kylančioms problemoms; saugių darbo sąlygų užtikrinimui bei darbo laiko apskaitai. Taip pat diskutuota dėl asmeninių ryšio priemonių naudojimo darbe.

„Paprastai sakant, kitąmet Valstybės sienos apsaugos tarnybai tinkamai veikti ir žadėtiems atlyginimams mokėti reikia papildomų lėšų iš biudžeto. Papildomas lėšų poreikis, lyginant su 2020 metams numatomais maksimaliais asignavimais, siekia apie 9,7mln. eurų“, – konstatuoja LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Šios papildomos lėšos reikalingos Nacionalinio Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos padaliniui steigti (numatytos 6 pareigybės), pareigūnų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti bei motyvacijai, migracijos kontrolės funkcijoms vykdyti, pareigūnams skatinti už pasiekimus mažinant šešėlinę ekonomiką, aviacijos pajėgumams stiprinti. „O po 2020 m. biudžeto projekto pateikimo dar prisidėjo bene pusketvirto milijono eurų lėšų poreikis. Pirma, dėl Vidaus tarnybos statuto įstatymo nuostatų, kur siūloma VTS priede nurodytus pareigūnų visų pareigybių grupių minimalius pareiginės algos koeficientus padidinti 0,5 (kalbama apie maždaug 1,3 tūkst. pareigūnų, nesiekiančių minimalaus koeficiento). Antra, dėl papildomų 76 pareigybių steigimo Rambyno ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktuose“, – paaiškina L.Soščekienė.

Be trūkstamo finansavimo nemažų problemų sukelia ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų vertinimai. Kadangi tai bene vienintelis būdas, kaip galima didinti atlyginimus statutiniams pareigūnams, čia būtinas sąžiningumas, aiškumas ir skaidrumas. Deja, pareigūnų vertinimuose dalyvaujantys profesinių sąjungų atstovai pastebi, kad dažnai taip nėra. Pasak jų, čia daug subjektyvumo, nes vadovams suteikiama itin daug laisvės interpretuoti vertinimo gaires, tebeveikia principas „patinka-nepatinka“.

Susitikime taip pat aptartas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos raštas dėl asmeninių ryšio priemonių naudojimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadui. LTPF atkreipia dėmesį, kad VSAT vado birželio 11 d. įsakyme yra nuostata, kad „išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į motyvuotą pareigūno prašymą, tiesioginių vadovų sprendimu pareigūnams gali būti leidžiama turėti asmenines ryšio priemones, neatitinkančias šio įsakymo 1.1.2 papunkčio (t. y. neturi interneto ryšio, foto / vaizdo kameros, GPS, „Bluetooth“ ir yra nurodytos tarnybiniame žiniaraštyje) reikalavimų. Vis dėlto, LTPF duomenimis, realybėje ji neveikia, nes tiesioginiai vadovai to neleidžia net pateikus motyvuotus prašymus. Tam tikrais atvejais tai pareigūnams, artimiesiems ar turtui gali atnešti didelės žalos. Dėl to LTPF savo kreipimesi į VSAT prašo nustatyti aiškius kriterijus, kada leidžiama naudotis asmeninėmis ryšio priemonėmis, bei nustatyti, kad tiesioginis vadovas, netenkinantis motyvuoto pareigūno prašymo, privalo pateikti pareigūnui raštišką motyvuotą sprendimą, nurodydamas dėl kokių priežasčių prašymas nepatenkintas.

Respublikinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos informacija

Elytė Kaminskienė

Elytė Kaminskienė yra viena iš Lietuvos policijos profesinės sąjungos steigėjų, į šią veiklą įsitraukusi nuo 2002 m. Dabar ji yra šios profesinės sąjungos tarybos narė ir Klaipėdos skyriaus kuratorė.

„Dalyvauti profesinės sąjungos veikloje pareigūnui labai pravartu. Ji atstovauja, gina savo narių darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus, užtikrina darbo santykių procesų ir su tuo susijusių darbdavio sprendimų skaidrumą bei teisėtumą. Ir tai ne viskas. Lietuvos policijos profesinė sąjunga siekia ne tik tinkamai atstovauti savo narius, teikti konsultacijas, pagalbą, bet ir siekia suteikti papildomų žinių, tam organizuojami specialūs mokymai“, – sakė E.Kaminskienė.

Pasak E.Kaminskienės, Lietuvos policijos profesinė sąjunga per daug metų užsitarnavo stiprios, veiklios ir atsakingos organizacijos vardą. Ši organizacija, anot pašnekovės, nestovėjo vietoje, ir dabar yra įsteigusi jau net 3 skyrius – Kaune, Tauragėje ir Klaipėdoje.

„Taip skyriaus pirmininkas ir taryba bus, kaip mėgstama sakyti: „arčiau narių“, o problemas bus galima spręsti čia pat ir nedelsiant“, – sakė  E.Kaminskienė.

Tarybos narės nuomone, kiti profesinės sąjungos skyrių įsteigimo privalumai yra tai, jog įstaigoje veikiančio skyriaus Taryba gali atstovauti profesinės sąjungos narius dirbančius joje, dalyvauti atrankose, tarnybinių ginčų, tarnybinės veiklos vertinimo ir kitose komisijose, taip pat susirinkimuose, kuriuose sprendžiami nariams aktualūs klausimai, vesti derybas su darbdaviu ir kt.

Pasak E.Kaminskienės, didžiausia problema – dialogo su policijos departamento vadovybe nebuvimas. Tokia situacija, pareigūnės teigimu, stebina ir erzina, nes buvo labai daug pasiekta: vyko bendri mokymai, kolegialiai buvo siekiama spręsti tokias problemas kaip  biudžeto formavimas, skirstymas, skaidrių atrankų vykdymas ir daug kitų, visai policijos bendruomenei naudingų, darbų.

„Deja, šiuo metu stebimas bendradarbiavimo su Policijos departamentu sąstingis. Norisi tikėti, kad situacija keisis pasibaigus dabartinio policijos vadovo kadencijai“, – kalbėjo E.Kaminskienė.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir VAITĮPS) nuo vakar  nutraukė bet kokį bendradarbiavimą ir išstojo iš Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – NPPSS ). Profesinė sąjunga jau beveik metai savo veiklą tęsia be susivienijimo pagalbos, todėl, anot VAITĮPS pirmininko, nariai šio pasikeitimo nepajuto dabar, nepajus ir ateityje.

„NPPSS įstatuose nustatyta, jog susivienijimo nariai turi teisę dalyvauti valdyme, kelti reikalavimus, teikti prašymus ir pasiūlymus, tačiau metai iš metų ėmėme jausti, jog mūsų nenori girdėti ir nebesiklauso. Demokratiškus principus, mano nuomone, pakeitė vienasmeniai NPPSS vadovo V.Banel sprendimai ir sunkiai suvokiami, galimai,  politiniai žaidimai. Jautėme NPPSS pirmininko ir jo aplinkos žmonių spaudimą neįgyvendinti vienokių ar kitokių, tam tikrus politikus ar pareigūnus kritikuojančių, iniciatyvų, atsirado draudimų viešinti ypač svarbias, tačiau kai kurioms institucijoms nepalankias žinias apie jose esančias problemas. Tai prasilenkia su mūsų profesinės sąjungos tikslais ir misija“, – sakė V.Jagminas.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų (toliau – LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų pirmininkai NPPSS vadovo  prašė pateikti veiklos ataskaitas, domėjosi V.Banel vykdoma veikla, tačiau vietoj dialogo ir informacijos pateikimo, priimtas sprendimas pašalinti LRITĮPS iš susivienijimo.

„Matydama tokį dviveidiškumą mūsų profesinė sąjunga nusprendė palikti susivienijimą. Nebematome galimybės toliau tęsti veiklą  NPPSS sudėtyje“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Sprendimas priimtas po ilgų diskusijų, neapsikentus daugybės NPPSS valdymo organų pažeidimų, nesulaukus prašytos informacijos ir apie susidariusią situaciją pasitarus su profesinės sąjungos atstovais ir taryba.

Anot VAITĮPS pirmininko V.Jagmino, dėl šio sprendimo profesinės sąjungos nariai nenukentės, nes veikla NPPSS sustabdyta jau beveik metus. Visą šį laikotarpį profesinė sąjunga nesinaudojo susivienijimo teikiamomis paslaugomis. „Mūsų įsipareigojimai profesinės sąjungos nariams išlieka, kaip ir tikslas – sąžiningai atstovauti savo narius ir ginti jų teises. Kaip ir anksčiau teikiame teisines ir kitas paslaugas, atstovaujame savo nariams, dalyvaujame derybose, organizuojame laisvalaikį ir pan.“, – sakė V.Jagminas.

Primename, kad sustabdžius narystę susivienijime,  VAITĮPS  kartu su LRITĮPS ir Lietuvos policijos profesine sąjunga susibūrė į Profsąjungų centrą bei tapo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narėmis. Neseniai prie Profsąjungų centro prisijungė ir pasieniečių profesinė sąjunga, kurios didelė dalis narių  prieš tai priklausė Lietuvos pasienio pareigūnų profesinei sąjungai.

A.Greblikaitė

Lietuvos policijos profesinės sąjungos narė esu jau beveik dešimt metų, į tarybą išrinkta antrą kartą.

Per visą narystės profesinėje sąjungoje laikotarpį nė karto ja nenusivyliau, nors buvo ir sudėtingų periodų. Negali netikėti ir nepasitikėti organizacija, kurioje matai, kad visa komanda dirba vieningai pareigūnui labui. Būdama tarybos nare esu komandos dalis, todėl galiu drąsiai sakyti, jog mes tikime tuo, ką darome, jaučiame narių pasitikėjimą – tai tampa galinga jėga skatinančia judėti į priekį. Siekiame, kad policijos pareigūnai darbe jaustųsi saugūs, o jų teisės nebūtų pažeidinėjamos.  Džiaugiamės, kai pavyksta susitarti, o darbdavys ir darbuotojas geriausią sprendimą suranda neišeidami iš įstaigos ribų, tokių atvejų paskutiniu metu pasitaiko dažniau.

Manau, kad Lietuvos policijos profesinę sąjungą žmonės renkasi, nes ji tinkamai atstovauja savo narius tiek įstaigose, tiek teismuose, dėl čia dirbančios kvalifikuotos komandos, ir dėl to, kad realiais darbais, o ne gražiomis kalbomis įrodo, jog pareigūnas – vertybė.

Labai smagu, kai bendraminčių daugėja, nes tik visi kartu galime nuveikti daug ir labai gerų dalykų.

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi būdama šios profesinės sąjungos nare.

Agnė Greblikaitė

Lietuvos policijos profesinės sąjungos Tarybos narė.

Kęstutis Pauliukas sako, kad žinia, jog š.m. rugsėjo 30 d. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – NPPSS) taryba pašalino Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau – LRITĮPS) iš susivienijimo gretų, visiškai nenustebino.

„Mes šio sprendimo laukėme“, – teigia LRITĮPS pirmininkas.

Pasak K.Pauliuko, dar praėjusių metų spalio mėnesį, išsiskyrus nuomonėms su NPPSS vadovu, lapkričio mėnesį įteikėme prašymą stabdyti narystę susivienijime. LRITĮPS  bei Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, nusprendė stabdyti dalyvavimą susivienijimo veikloje ir nebesinaudojo jo paslaugomis. Minėtos profesinės sąjungos tapo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narėmis, o kartu su Lietuvos policijos profesine sąjunga taip pat susibūrė į Profesinių sąjungų centrą, kuris sėkmingai veikia.

Apie sėkmingą veiklą bei pasitikėjimą Profesinių sąjungų centru byloja ir tai, jog prie jo prisijungė iš NPPSS priklausančios Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atskilusi, senbuvių narių įkurta, nauja pasieniečių profesinė sąjunga.

„Negalime būti organizacijos, vadinančios save „nacionaline“,  dalimi, kai jos vadovas negali ir nenori bendrauti su organizacijų lyderiais ir atstovais. Manau, kad ši organizacija de facto seniai jau nebeturi „nacionalinio“ statuso, jis likęs tik pavadinime ir vadovo ambicijose“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, svarbiausia rūpintis ir užtikrinti bei ginti savo narių teises,  tai jo vadovaujama organizacija ir daro.