Vadovybės apsaugos tarnyboje diskriminuojami žemesnės pakopos pareigūnai

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau – VAITĮPS) pasiekusi informacija apie tai, kad Vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – VAT) žemesnės pakopos pareigūnams atlyginimas nekyla, kaip nustatyta įstatyme ir neketinama organizuoti neeilinių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimų, paskatino kreiptis į tarnybos vadovą Rymantą Mockevičių ir paprašyti paaiškinti situaciją.

Pasak VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo (toliau – VAĮ) nauja redakcija. Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d. numatyta, jog kai iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno turėtas pareiginės algos koeficientas nėra lygus atitinkamai pareigūno pareigybei nustatytam pareiginės algos koeficientui, šiam pareigūnui paliekamas jo iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtas pareiginės algos koeficientas tol, kol VAĮ nustatyta tvarka jam bus padidintas/sumažintas pareiginės algos koeficientas.
„Prieš įsigaliojant naujos redakcijos Vadovybės apsaugos įstatymui, pareigūnai buvo patikinti, kad jų turėtas žemesnis pareiginės algos koeficientas bus padidintas per 1 metų laikotarpį po Vadovybės apsaugos įstatymo įsigaliojimo, organizuojant pareigūnų neeilinius  tarnybinės veiklos vertinimus. Tačiau dabar sužinome, kad Vadovybės apsaugos tarnyboje neeiliniai pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimai nebus organizuojami, o tai reiškia, kad nebus įvertinti sąžiningai ir gerai dirbę pareigūnai, o jų alga, nors ir buvo žadėta, nekils“, – piktinosi VAITĮPS pirmininkas.

Anot profesinės sąjungos pirmininko V.Jagmino, pareigūnai, kuriems buvo palikti jų iki naujos redakcijos VAĮ įsigaliojimo turėti pareiginės algos koeficientai, liks nepakitę, tai yra mažesni nei nustatyta VAĮ priede, o pareigūnams duoti pažadai dėl jų didinimo liks neišpildyti.

Iškilus šiai problemai, profesinę sąjungą pasiekė dar ir informacija apie tai, jog žemesnių pareiginės algos koeficientų problema egzistuoja tik žemesnių pakopų pareigūnų tarpe, kai tuo tarpu aukštesnių pakopų pareigūnams pareiginės algos koeficientai jau buvo padidinti ir sulyginti su nustatytais VAĮ priede.

„Tokia žemesnės pakopos pareigūnų, kurie ir taip uždirba mažiau, diskriminacija nesuprantama“, – sakė V.Jagminas.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga paprašė VAT direktoriaus pateikti  išsamią informaciją apie tai, kiek Vadovybės apsaugos tarnyboje skirtingose pakopose yra pareigūnų, kuriems palikti ir nepakitę iki VAĮ įsigaliojimo turėti pareiginės algos koeficientai, kurie nėra lygūs atitinkamai pareigūno pareigybei nustatytam pareiginės algos koeficientui pagal VAĮ priedą.

Taip pat prašoma argumentuoti dėl kokių priežasčių Vadovybės apsaugos tarnyboje nebus atliekami neeiliniai pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimai bei atsakyti, ar ketinama sulyginti pareigūnų turimus ir nepakitusius iki VAĮ įsigaliojimo turėtus pareiginės algos koeficientus pagal VAĮ priedą,  kada ir kokiomis priemonėmis tai ketinama padaryti.

Alaus ir smegduobių keliais

Mes ir vėl kviečiame keliauti kartu. Šį kartą mūsų maršrutas: VILNIUS-PANEVĖŽYS-PASVALYS-BIRŽAI-PANEVĖŽYS -VILNIUS. Narių pageidavimu vyksime per Kauną. Tad kviečiame aktyviai registruoti!

Esame suplanavę vienos dienos kelionę, š.m. spalio 16 d. Išvykimas iš Vilniaus 8 val., grįžimas į Vilnių – apie 22 val.

Kelionės kaina – 17 Eur.

Spalio 16 dieną (šeštadienį) 8 val. ryte išvykstame iš Vilniaus.

Važiuojame  į Pasvalį. Pasivaikštome po Pasvalio miestą bei aplankome jo įžymybes. Eidami senojo Pasvalio tiltu aplankome Antanėlio skulptūrą. Pasvalio miesto legenda tapęs Antanėlis – keistuolis Lėvens tilto muzikantas.

Pasivaikščiodami prie Svalios ir Lėvens upių santakos stabtelsime prie Bernardo Brazdžionio monumento. Lankome Dubenuotųjų akmenų ir girnapusių kolekciją po atviru dangumi, kurioje sukaupta apie 400 eksponatų: 300 – girnapusių, 66 – dubenuotieji akmenys, 7 – „pėduotieji“ akmenys, 1 – akmuo – riboženklis, taip pat yra malūno krumpliaračių ekspozicija. Vėliau lankome Smegduobių parką.

Smegduobių parkas – tai 8 ha ploto teritorija pietiniame rajono pakraštyje, tarp Via Baltica magistralės ir Panevėžio gatvės, kurioje išlikę keliolika įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių. Keliaudami užsukame prie Žalsvojo šaltinio – unikalaus mineralinio vandens šaltinio, ištryškusio smegduobėje.

Tai didžiausias šaltinis Pasvalio rajone, jo gylis – apie 21 metrą (Debitas – 8-12 l/s). Vėliau lankome Pasvalio krašto muziejų. Muziejaus etnografijos ekspozicijoje pristatomi daiktai, susiję su senojo Pasvalio krašto kaimo gyvenimu: XIX–XX a. žemdirbystės padargai, namų apyvokos daiktai, amatininkų darbo įrankiai, muzikos instrumentai, liaudies meno pavyzdžiai. Susipažinsite su svarbiausiais kaimo verslais: žemdirbyste (javų, linų auginimas), gyvulininkyste, bitininkyste. Muziejaus geologijos ekspozicija – tai gausi mineralų, uolienų, augalų ir gyvūnų fosilijų pavyzdžių kolekcija iš Pasvalio, Lietuvos ir kitų pasaulio žemės vietų. Lankytojai supažindinami su mūsų krašto geologine sandara, pačiais seniausiais eksponatais, kurie yra tarsi jungiamoji grandis senųjų Žemės istorijos laikotarpių ir dabarties. Archeologijos skyriuje susipažinsite su vienos iš baltų genčių – žiemgalių – palikimu. Radiniai byloja apie čia gyvenusių žmonių kultūros lygį, pradedant kasdiene juvelyrika ir baigiant karine ginkluote. Istorijos skyriuje pamatysime, kad Pasvalys senesnis už Vilnių. Kraštą palietė visos didžiosios Lietuvos istorijos nelaimės. Karai su rusais ir švedais, prancūzmetis, sukilimai už laisvę, okupacijos. Kiekvienas laikotarpis paliko savo žymę.

Toliau važiuojame į alaus kultūros kraštą – Biržus. Tai vienas seniausių Lietuvos miestelių. Biržai jau skaičiuoja penktą savo istorijos šimtmetį. Vykstate prie vieno ilgiausių pėsčiųjų tiltų Lietuvoje (525 m). Eidami juo ir grožėdamiesi Širvėna – seniausiu dirbtiniu ežeru Lietuvoje, pasieksite Astravo dvaro sodybą, nuo kurios atsiveria graži Biržų panorama. Iš Astravo vykstame pamatyti karstines įgriuvas. Iš viso Biržų rajone priskaičiuojama apie 9000 įgriuvų. Įžymiausia jų –  “Karvės ola” yra vienintelė Lietuvoje šachtinio tipo įgriuva, kurios požemiai nuo lankytojų akių slepia 5 urvus ir požeminį ežeriuką.

Netoliese aplankysime kitas įgriuvas. Šios įgriuvos yra sausos, tačiau pavažiavus keletą kilometrų jums atsivers karstinės kilmės vaizdingi Kirkilų ežerėliai. Biražai – buvęs kunigaikščių Radvilų miestas, kurio puošmena ir praeities atspindys – Biržų bastioninės tvirtovės rūmai, kur dabar įsikūręs Biržų krašto muziejus „Sėla“. Aplankome šią tvirtovę ir muziejų. 

Kita vietovė, kurią aplankome – Rinkuškiai. Nuo seno šiame krašte alų darydavo bene kiekvienas ir visi turėdavo savo technologiją. Senosios alaus tradicijos išsaugotos, Rinkuškių alaus darykloje dalyvausime „Alaus kelio” ekskursijoje. Susipažinsime su lietuviška, modernia alaus darykla. Pamatysime kaip verdamas bene geriausias  biržietiškas alus ir galėsime jo paragauti. Dalyvausime alaus programoje su ekskursija po gamyklą, alaus degustacija ir užkandžiais.

Vakare apie 22 val. grįžtame į Vilnių.

Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

1. Kelionė autobusu.
2. Ekskursinė programa.
3. Kelionės vadovo, gido paslaugos.

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA, PAPILDOMAI mokamiems objektams reikia turėti:

Pasvalys. Pasvalio krašto muziejus – įėjimo bilietai ir ekskursija su gidu iki 2 Eur.
Biržai. Rūmų tvirtovės muziejus – įėjimo bilietas 5 Eur + vietinis gidas iki 1 Eur (įėjimo bilietas vaikams, moksleiviams, senjorams – 2,50 Eur).

Rinkuškiai. Ekskursija – degustavimas,  ekskursija  su 7 rūšių alaus degustavimu, karštuoju patiekalu ir užkandžiais prie alaus – 22 Eur (degustacija su gira, karštuoju patiekalu ir užkanda – 16 Eur) .

PASTABOS: Jeigu bus įvesti judėjimo ribojimai dėl karantino, kelionė gali būti atšaukta. Keliauti gali asmenys, turintys galimybių pasą.

Registracija vyksta iki spalio 5 d. el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė

informacija tel. 8-670-97001.