- info
- 0 Comments
- 1564 Views
Birželio 26 d. Seime buvo priimtas „Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 731 straipsniu įstatymas“.
Nuo šiol rašytiniu pareigūno prašymu vidaus tarnybos trukmė pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams galės būti pratęsta šio statuto 73¹ straipsnyje numatyta tvarka, t.y. „pareigūnas, tol, kol jam sukaks šio statuto 73 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas amžius, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti jį į pareigas skiriančiam asmeniui rašytinį prašymą dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo gali įsakymu pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai ir jis atitinka sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimus, kurie leistų jam toliau eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Kiekvieną kartą pareigūno prašymu vidaus tarnybos trukmė gali būti pratęsiama ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius.“
Primename, kad apie minėtą problemą ir gresiantį pareigūnų deficitą LRITĮPS ir VAITĮPS prabilo beveik prieš metus. Profsąjungos įspėjo teisingumo ministrą ir Kalėjimų departamento vadovą, jog dėl Vidaus tarnybos statute nustatyto tarnybos trukmės ribojimo jaunesniosios grandies pareigūnams, jau netrukus sistemą vienas po kito turės palikti ilgamečiai pareigūnai, o darbuotojų deficitas trukdys tinkamai organizuoti darbą pataisos įstaigose ir ragino imtis iniciatyvos ir teikti įstatymo pataisas.
Pagal iki šiol galiojusį Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnį, nustatantį pareigūnų vidaus tarnybos trukmę, pirminės grandies pareigūnas galėjo tarnauti iki kol jam sukaks 55 metai, vidurinės grandies – kol sukaks 60 metų, aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies – iki 65 metų.
Tuomet LRITĮPS K.Pauliukas sakė, jog nesuskubus inicijuoti Statuto pataisos ir neprailginus tarnybos jaunesniosios grandies pareigūnams dar trejiems metams (iki sukaks 58 m.), bausmių vykdymo sistemą pakirs darbuotojų krizė, paliekančių sistemą bus gerokai daugiau, nei į ją ateinančių, o skaudžiausiai ji smogs Pravieniškių pataisos namams ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui.
Tai, kad darbuotojų krizė gali paveikti ne tik bausmių vykdymo, priešgaisrinės apsaugos sistemą, bet ir policiją, praėjusių metų liepą kalbėjo ir VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas. Plačiau skaitykite čia.
Priimtos pataisos aktualios ne tik bausmių vykdymo sistemos pareigūnams, bet ir ugniagesiams, pasieniečiams, viešojo saugumo pareigūnams, policininkams.
Pasak LRITĮPS pirmininko, pareigūnai, kuriems netrukus turėjo sukakti 55 metai ir pagal iki šiol galiojusias teisės normas privalėjo palikti tarnybą, džiaugiasi priimtomis pataisomis, nes jos atvėrė kelią, atlikus medicininę sveikatos patikrą bei išlaikius fizinius normatyvus, prasitęsti tarnybą.
„Daugelis 55 metų pareigūnų dar gali, ir nori tarnauti. Labai gaila, kad keičiantis įstatymams ši nuostata buvo išbraukta ir daug patyrusių, tvirtų ir norinčių tarnauti pareigūnų paliko sistemą, prarasti puikūs, profesionalūs darbuotojai“, – kalbėjo K.Pauliukas.
Anot K.Pauliuko, dvi Profsąjungų centro profesinės sąjungos – LRITĮPS ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir VAITĮPS) pastebėjusios, jog dėl spragos įstatyminėje bazėje, bausmių vykdymo sistemoje gali kilti rimta problema dėl masiškai tarnybą paliekančių pareigūnų, dar prieš metus kreipėsi į teisingumo ministrą, Seimo narius.
„Teko įrodinėti tiek ministrui, tiek Seimo nariams atskirai ir komitetų posėdžiuose, jog būtinos įstatymo pataisos, galinčios padėti spręsti problemą“, – kalbėjo K.Pauliukas.
Anot LRITĮPS pirmininko, nuo momento, kai iškėlėme problemą praėjo beveik metai, kol galiausiai, mus išgirdę ir, įvertinę problemos mąstą, ją spręsti ėmėsi Seimo nariai.
Šiandien, pasak LRITĮPS pirmininko, reikia padėkoti visiems, prisidėjusiems rengiant ir priimant šį projektą: vidaus reikalų ministrei, kuri išgirdo profsąjungų siūlymus ir argumentus, kodėl tokia pataisa būtina, ir pakeitusiai išankstinę neigiamą nuomonę; taip pat Seimo nariams, supratusiems problemos mąstą; Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei, kuri pritarė, jog pataisa reikalinga ir kurios vadovaujamas komitetas šį klausimą išsamiai išnagrinėjo, išgirdo profsąjungos argumentus ir kardinaliai skirtingų nuomonių kontekste, priimė pareigūnams palankų sprendimą; Seimo nariui Juozui Bernatoniui, kuris šią pataisą užregistravo, pristatė Seimui bei laikėsi pozicijos, kad teisė tęsti tarnybą pareigūnams turi būti suteikta; teisingumo ministrui, su kuriuo buvo daug diskutuojama, aštriai ginčijamasi, tačiau palaikiusio ir kritiniu momentu, kai viltys sulaukti teigiamo sprendimo buvo beveik prarastos, aktyviai gynusio projektą ir jo būtinybę pareigūnams; buvusiai profesinės sąjungos Kauno padalinio Probacijos tarnybos atstovei, dabar – Jurbarko tarybos narei Ingai Molevaitei bei Profsąjungų centro teisininkei Aistei Kuolaitei.
Pasak LRITĮPS pirmininko, teko kalbėti labai garsiai, kad būtų išgirsta, jog problema realiai egzistuoja, o Seimo nariai imtųsi ją spręsti.
„Tai buvo savotiškas iššūkis“, – sakė K.Pauliukas.
„Profsąjungų centras pasirengęs naujiems iššūkiams – sieksime Konstituciniame teisme įrodyti, jog priimti sprendimai, kai buvo pratęstas būtinas ištarnauti pareigūnų tarnybos laikas nuo 20 iki 25 metų valstybinei pensijai gauti, pažeidė teisėtus pareigūnų lūkesčius. Šiam procesui pritaria visos Profsąjungų centro profesinės sąjungos ir jų pirmininkai – Vitalijus Jagminas, Roma Katinienė ir Rimantas Liepa –pasirengę įdėti dar daugiau jėgų ir darbo, kad tai būtų įrodyta“, – sakė K.Pauliukas.
