Pareigūnams paskirta sumokėti žala valstybei sumažinta iki minimumo

  • 0 Comments
  • 1121 Views

Praėjusią savaitę, Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Kauno  apsk. VPK),  įvyko tarnybinių ginčų komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjami  dviejų Kauno  apsk. VPK pareigūnų prašymai sumažinti Kauno apsk. VPK  prašomą sumokėti sumą.

Į tarnybinių ginčų komisiją pareigūnai kreipėsi gavę pranešimą dėl materialinės žalos atlyginimo, kuriame iki š.m. liepos 1 d. kiekvienam iš policijos pareigūnų, gera valia, pasiūlyta Lietuvos valstybei atlyginti po 6 vidutinius darbo užmokesčius savo noru – 10506,54  ir 10885,08 Eur žalą. 

Istorija, kurios pasekoje pareigūnams atsirado pareiga sumokėti žalą, prasidėjo dar  2013 metų pabaigoje, kai policijos pareigūnai gavo, atrodo nieko neišsiskiriantį pranešimą apie įvykį, į kurį nuvykus, susidūrimas su neadekvačiai besielgiančiu asmeniu, policijos pareigūnams „kainavo“ pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuris po beveik trejų metų buvo nutrauktas, civilinius ieškinius ir, galiausiai, po beveik septynerių metų – reikalavimą Valstybei atlyginti žalą. Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismai civilinėje byloje savo sprendimuose nurodė, kad pareigūnų neteisėtais veiksmais buvo padaryta 51 526,44 Eur dydžio žala, kurią Kauno  apsk. VPK turėjo sumokėti ieškovams civilinėje byloje.

Nors ikiteisminis tyrimas nei vieno iš pareigūnų kaltės nenustatė, jie baudžiamojon atsakomybėn patraukti nebuvo, teismas nagrinėdamas civilinę bylą  konstatavo abiejų pareigūnų neteisėtus veiksmus. Teismai nenurodė, kurio iš pareigūnų ir kokie veiksmai neteisėti, tačiau reziumavo, kad pareigūnai įvykio vietoje, sulaikydami teisės pažeidimą darantį pilietį ir matydami, jog asmens elgesys galimai įtakotas psichikos sutrikimo, tinkamai neįvertino situacijos, akivaizdžiai neatsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį bei sulaikomo asmens individualias savybes, jo elgesį ir panaudojo prieš nukentėjusįjį perteklinę bei nebūtiną fizinę prievartą, t.y. atliko neteisėtus veiksmus. Ir nors pareigūnų atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau neginčytinai nustatyta, jog pareigūnų panaudoti imtynių veiksmai pertekliniai, todėl atsirado turtinė ir neturtinė žala, kurią teismas įpareigojo padengti valstybę. Tuo tarpu valstybė, pasinaudodama atgręžtinio reikalavimo teise, dėl aukščiau aprašytos 51 526,44 Eur žalos, reikalavimą policijos pareigūnams pareiškė solidariai. 

Kauno  apsk. VPK, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 43 str. 2 d., kuriame nustatyta, jog pareigūnas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, kaip jau rašėme, pareikalavo pareigūnų sumokėti padarytą žalą.

Kauno AVPK tarnybinių ginčų komisiją, kurioje ir buvo nagrinėtas pareigūnų prašymas, sudaro 4 darbdavio ir 4 profesinių sąjungų atstovai. Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau – ir LPPS) į komisiją yra delegavusi pirmininkę Romą Katinienę ir tarybos narę Agnę Greblikaitę.

Pasak LPPS pirmininkės R.Katinienės, kadangi komisijos darbe deleguotas profesinės sąjungos „Sandrauga” atstovas beveik niekada nedalyvauja, nagrinėjant ginčus profesinės sąjungos balsavimo persvaros neturi, todėl ieškant bendro sprendimo, labai svarbu susitarti, girdėti vieniems kitų argumentus.

Panašu, kad profesinių sąjungų argumentai ir pareigūnų prašymas buvo išgirsti. Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą ir prašomą sumokėti sumą nuo 6 vidutinių darbo užmokesčių sumažino iki vieno, ją reikės išmokėti dalimis per 12 mėnesių.

„Susipažinusi su tarnybinių ginčų komisijai pateikta medžiaga, buvau šokiruota. Įsigaliojusių teismo sprendimų nekomentuosiu, ne su visais argumentais sutinku, bet privalome juos vykdyti, nes  gyvename teisinėje valstybėje. Atmetant teisinius aspektus, iš žmogiškosios pusės, sunku net įsivaizduoti, kokiomis emocijomis, mintimis beveik septynerius metus gyveno ir toliau sąžiningai pareigas atliko tie du pareigūnai. Po daugiau kaip 10 tūkst.eurų iš kiekvieno pareigūno – labai didelė suma ir finansinė našta tiek jiems, tiek jų šeimoms. Todėl džiaugiuosi, kad šioje istorijoje, į kurią gali patekti bet kuris pareigūnas, pavyko padėti tašką, pasiekti gerą susitarimą ir užbaigti septynerius metus trukusius procesus. Ne visus šio ginčo sprendimo užkuliusius galiu papasakoti, bet kai matai, kad problemos sprendimo lygiai taip pat ieškojo tiek Kauno  apsk. VPK vadovas, tiek Policijos departamento darbuotojai, supranti, kad žiūrėjimas ta pačia kryptimi, vieningo tikslo ir geriausių sprendimų siekimas policijos pareigūnų labui, profesinių sąjungų veiklai suteikia prasmės“, – po komisijos posėdžio sakė LPPS pirmininkė R.Katinienė.

administrator