Byla, kurios galėjo nebūti…

  • 0 Comments
  • 1722 Views

Praėjusių metų pabaigoje, lapkričio mėn., įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo buvo laimėta Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Įstaiga) pareigūnės administracinė byla prieš Įstaigą dėl sprendimo priėmimo. Jeigu Įstaiga būtų tenkinusi pareigūnės prašymą ir  pasielgusi taip, kaip reglamentuota teisės akte, šios administracinės bylos galėjo nebūti.

Dar 2020 m. gruodžio mėn. pareigūnei buvo patvirtintas susirgimas Covid-19 liga (koronaviruso infekcija). Pareigūnės nuomone, ji užsikrėtė darbo vietoje. Todėl, vadovaudamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintu Ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisijos reglamentu (toliau – Reglamentas), pareigūnė pateikė Įstaigoje prašymą patvirtinti jos ligos ir laikinojo nedarbingumo ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sudaryta komisija šį prašymą nagrinėjo ir parengė išvadą, kurioje rekomendavo pripažinti, kad pareigūnės laikinas nedarbingumas dėl susirgimo Covid-19 liga (koronaviruso infekcija) neturi ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu. Pareigūnė buvo supažindinta su šia išvada, o po poros savaičių gavo Įstaigos raštą, pasirašytą komisijos pirmininkės, kuriame buvo komentuojama ta pati išvada, nurodoma, kad komisija nenustačiusi ryšio tarp jos susirgimo Covid-19 liga (koronaviruso infekcija) ir tarnybinių pareigų atlikimo, ir kad ji galinti šį sprendimą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Padedant Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) teisininkei, pareigūnė padavė skundą teismui. Tačiau pastarąjį buvo atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, jog raštas, kuris buvo skundžiamas, negali būti teisme savarankiškas ginčo objektas, nes tėra tarpinis viešojo administravimo subjekto dokumentas. Teismas, nepriimdamas skundo, nurodė, kad savarankišku ginčo objektu galėtų būti tik galutinis individualus administracinis aktas (Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimas), kuriuo būtų priimtas sprendimas nepripažinti atitinkamo ryšio.

Tapo akivaizdu, jog pareigūnės prašymo patvirtinti jos ligos ir laikinojo nedarbingumo ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nagrinėjimo procedūra yra nebaigta, nes komisija išvadoje suformulavo tik siūlymą, o Įstaigos vadovas, vadovaudamasis ta išvada, turėjo priimti sprendimą, kuris galėjo būti skundžiamas.

Pareigūnė rašytiniu prašymu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, kad šis kuo skubiau priimtu sprendimą (galutinį individualų administracinį aktą) dėl komisijos išvados. Tačiau tenkinti pareigūnės prašymą buvo atsisakytas, nurodant, kad įstaigos vadovas, užrašydamas rezoliuciją, priėmė sprendimą nepripažinti atitinkamo ryšio tarp susirgimo Covid-19 liga (koronaviruso infekcija) ir tarnybinių pareigų atlikimo, o jai apie tai buvo pranešta oficialiu raštu, taigi galutinis sprendimas priimtas.

Pareigūnei neliko jokios kitos išeities, tik vėl, su Profesinės sąjungos pagalba, kreiptis į teismą, jog pastarasis įpareigotų Įstaigą priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Į administracinę bylą Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė daug keistų motyvų ir įrodymų, kodėl jis neturėtų elgtis taip, kaip imperatyviai nurodo Reglamento 16 punktas „Įstaigos vadovas, gavęs komisijos išvadą, kurioje konstatuoja, kad darbuotojo liga ir (ar) laikinasis nedarbingumas neturi ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu, per 3 darbo dienas nuo šios išvados gavimo priima sprendimą nepripažinti atitinkamo ryšio, nurodydamas priimto sprendimo motyvus, teisinį pagrindą bei jo apskundimo tvarką, ir įteikia jį darbuotojui“. Tačiau trijų teisėjų kolegija padarė išvadą, kad rezoliucija, kurią Šiaulių tardymo izoliatorius nurodė kaip Įstaigos vadovo sprendimą, laikytina neatitinkančia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leido padaryti išvadą, kad rezoliucija formaliai patvirtino komisijos išvadą, tačiau ja nėra tinkamai užbaigta Reglamento 16 punkte numatyta procedūra. Todėl teismas nusprendė įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių priimti Reglamento 16 punkto nuostatas atitinkantį sprendimą (galutinį individualų administracinį aktą).

Šiaulių tardymo izoliatorius apeliacine tvarka teismo sprendimo neskundė ir įvykdė teismo įpareigojimą. Įstaigos vadovas priėmė įsakymą dėl profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinio ryšio nustatymo. Pastarasis įsakymas jau galėjo būti skundžiamas teismui. Praėjus metams po to, kai pareigūnė persirgo Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), pagaliau jos skundas dėl priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu pasiekė teismą. Praėjo metai, kad pareigūnė galėtų pasinaudoti teise skųsti jos netenkinantį sprendimą. Anksčiau to padaryti negalėjo, nes Įstaiga kategoriškai atsisakinėjo priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.

Profesinės sąjungos teisininkė: „Apmaudu, kad valstybinė institucija demonstravo tokį požiūrį į reikalavimą elgtis teisėtai ir priimti teisėtus sprendimus. Dar apmaudžiau dėl įstaigos požiūrio į darbuotoją, kuris norėjo tik gauti teisės aktus atitinkantį Įstaigos vadovo sprendimą…“.     

administrator