Kakofonija valstybės saugumo klausimais

  • 0 Comments
  • 1151 Views

Nelegalių migrantų krizė mūsų šalyje mobilizavo visas pajėgas veikti valstybės labui.

Talkinti pasieniečiams atskubėjo viešojo saugumo, policijos pajėgos, šauliai, kariškiai ir net pataisos įstaigų kinologai bei pareigūnai. Visuomenininkai suskubo klausti, kuo gali padėti žmonės ir jau „Laisvės Tv“ iniciatyva renkamos lėšos reikiamoms priemonėms pasieniečiams nupirkti „Laikykitės, pasieniečiai“.

Nuotrauka skolinta iš interneto.

Tačiau šiame bendrystės ir susitelkimo fone staiga išlenda tūlas profsąjungietis ir ima postringauti, kaip viskas blogai, čia pat sumodeliuodamas situaciją ir  galimas jos perspektyvas, viešojoje erdvėje dalindamas patarimus bei pastabas ministrei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadui ir politikams, gąsdindamas galimomis jų sprendimų pasekmėmis, taip matyt ir nesuradęs tiesaus kelio į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, vidaus reikalų ministrės ar bent jau Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado kabinetą. Ten, kur panašiems postringavimams bei pasiūlymams ir yra derama vieta šiandien.

Žūtbūtinis noras išsišokti ir pasakyti ką nors stebinančio, svarbaus ypatingų įvykių fone – šiandienos mūsų gyvenimo dalis. Lenktynės nuolat vyksta socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, nevertinant kokia iš to skalambinimo nauda. Tad šiandienos diletantų kakofonijoje valstybės saugumo klausimais kur kas patrauklesni nuoširdžiai migrantų krize susirūpinę žmonės ir net šiuo klausimu nesidominti haute couture madas reklamuojanti influencerė, nes jie bent jau nekenkia valstybei.

Kita vertus, jei neparėkausi „ant statinės“,  gali taip ir  likti gyvenimo paraštėse, nes niekam negalėsi pasigirti: „o juk aš sakiau!“, „matėte kaip aš dėjau?“,  – tik tas didelis „pirst“ netrukus išsisklaido ir, jei neturi idėjų, svarių siūlymų ir solidumo,  lieki vienas su savo puikybe nuošalėje.

Todėl nuoširdžiai keista, kai personalijos, vienaip ar kitaip susijusios tiek su valstybės sienos apsauga, tiek su valstybės tarnyba ir valstybės saugumu platina jautrią informaciją viešojoje erdvėje, kuri  šiandien yra ne tik smalsios bendruomenės taikinys.

Šio negrabaus skambėjimo viršūnėje atsiduria žmogaus teisių gynėjas, kuris matyt apimtas emocijų, socialiniuose tinkluose ištrimituoja nuomonę ir  įžvalgas, atsidurdamas žiniasklaidos viršūnėje ir vidaus reikalų ministrės nemalonėje.

Su visa pagarba žodžio laisvei – esame linkę manyti, jog tylėjimas – „auksas“, ypač panašiais atvejais.

Šioje viešoje kakofonijoje suvoki, kad valstybės interesai, valstybės saugumas yra niekis prieš garbėtrošką, tūnantį kone kiekviename mūsų.

Ir vis dėlto keistų tonų ir pustonių triukšme bei puikybės lenktynėse, galime girdėti ir andante tų organizacijų ir asmenybių, kurios atsispyrusios garbėtroškai randa būdų pasiūlymus ir pastabas teikti už uždarų durų, nesipuikuojant savo erudicija ir indėliu sprendžiant šiandien ypač opią nelegalių migrantų problemą, nes jie supranta, kad kalbame ne apie organizaciją X, o apie valstybę.

Loreta Soščekienė, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė

Rimantas Liepa, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas

administrator