- info
- 0 Comments
- 1039 Views
Šių metų pradžia Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkui buvo netikėta. Dar praėjusių metų paskutinėmis dienomis jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio išvadoje vėliau nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo nebuvo nepadaryta. O pirmosiomis šių dienomis dėl neva tarnybinio būtinumo profsąjungos lyderis buvo perkeltas iš pareigų viename sektoriuje į pareigas kitame sektoriuje Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas mano, jog tai galimai buvo netikęs bandymas „paauklėti“ ir „prigesinti“ profesinę sąjungą. Tokias profesinės sąjungos pirmininko spėliones teismo sprendimas, jog jo perkėlimas iš vienos darbo vietos į kitą buvo neteisėtas, tik sustiprino.
„Atsidūręs įstaigos „mėsmalėje“ pajutau, kaip sunku eiliniam pareigūnui atsidūrus panašioje situacijoje. Situaciją galima sukurti, pritempti, o tada viskas tarsi vyksta teisinėmis priemonėmis, vadovaujantis menamais pranešėjais, gandais, kažkokių pokalbių nuotrupomis, nepasitelkiant faktų ir įrodymų“, – kalbėjo LRITĮPS pirmininkas.
Pasak K.Pauliuko, blogiausia, kad vis dar siekiama daryti įtaką profesinėms sąjungoms, naudojant spaudimo priemones kažkaip jas „nukenksminti“.
„Priešingai nei buvau neteisingai apkalbėtas, aš niekada savo veiksmais, nei kaip pataisos pareigūnas, nei kaip profesinės sąjungos pirmininkas, nesiėmiau ir neketinau imtis jokių priemonių destabilizuoti kriminogeninę situaciją įstaigoje, niekada nerengiau jokių provokacijų ar neteisėtų veiksmų bei incidentų, ypač pasitelkiant nuteistuosius. Niekada neorganizavau ir neketinau organizuoti jokių neteisėtų protesto akcijų. Todėl tikrovės neatitinkančio turinio tarnybinis pranešimas negalėjo būti pakankamas pagrindas mane perkelti į kitas pareigas“, – sakė teismą laimėjęs K.Pauliukas.
Priminsime, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymas perkelti jaunesnįjį specialistą K.Pauliuką į lygiavertes pareigas kitame įstaigos sektoriuje buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 ir 6 dalimis ir atsižvelgiant į Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio direktoriaus pavaduotojo pareigas, Dariaus Kubiliaus tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, jog jis tarnybinį pranešimą dėl perkėlimo surašęs, vadovaudamasis Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko Lino Noreikos tarnybiniu pranešimu apie veiksmus, galinčius destabilizuoti padėtį skyriuje ir t.t.
Paaiškėjo, kad anonimu panoręs likti pareigūnas pranešė, jog profsąjungos lyderis neva tai ragina kitus sektoriaus pareigūnus protestuoti ir neiti į darbą, įvairiais veiksmais destabilizuoti padėtį.
Taigi, remiantis ne įrodymais, o nepagrįstomis kalbomis, buvo imtasi tokių priemonių, kaip pareigūno perkėlimas iš vienos darbo vietos į kitą.
Mokslinėje teisės doktrinoje svarus ir pagrįstas sprendimas perkelti darbuotoją dėl tarnybinio būtinumo laikomas, kai institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas perkeliamas, vidinių personalo išteklių nepakanka kvalifikuotai užtikrinti institucijos ar įstaigos funkcionalumą, o ankstesnėje įstaigoje ar institucijoje dėl tokio valstybės tarnautojo perkėlimo veikla nesutrikdoma. Vertinant, ar yra tarnybinio būtinumo situacija, kurią galima spręsti pareigūno perkėlimu į kitas pareigas, esminę reikšmę turi ne įstaigos (padalinio), iš kurios pareigūnas perkeliamas, o įstaigos (padalinio), į kurią pareigūnas perkeliamas, poreikiai ir darbo organizavimo sunkumai, kuriuos išspręsti tokiu perkėlimu ir siekiama. Teismų praktikoje tik tuo atveju, kai objektyviai konstatuojama, kad įstaigos (padalinio), į kurią perkeliamas pareigūnas, vidinių personalo išteklių nepakanka tinkamai vykdyti savo funkcijas, pareigūno perkėlimas šiai funkcijai vykdyti iš kitos įstaigos (padalinio) yra pagrįstai sprendžiamas pareigūno perkėlimu į kitas pareigas. Tuo tarpu tokie atvejai, kai priežastis, kuria yra grindžiamas pareigūno perkėlimas į kitas pareigas, susijusi ne su siekiu proporcingai paskirstyti vidinius personalo išteklius, o su kitais interesais, negali būti vertinama kaip tinkamas pagrindas, motyvuojant tarnybiniu būtinumu, laikinai perkelti pareigūną į kitą įstaigą (padalinį).
Konkrečiu atveju, kalbant apie profsąjungos lyderio perkėlimą iš vienų pareigų į kitas, pastarasis tarnybinio būtinumo kriterijų neatitiko. Teismas konstatavo, jog yra akivaizdu, kad perkėlimas iš vieno įstaigos sektoriaus į kitą buvo visiškai nesusijęs su kokiais nors pastarojo sektoriaus darbo organizavimo sunkumais ir objektyviomis kliūtimis vykdyti jam priskirtas funkcijas. Šiuo atveju pareigūno perkėlimo tikslas buvo ne perkelti jį į tokį įstaigos padalinį, kuriam objektyviai trūktų papildomo personalo funkcijų vykdymui užtikrinti, o siekis tiesiog perkelti pareigūną dėl neva jo destabilizuojančio elgesio. Tačiau toks elgesys nebuvo nei nustatytas, nei objektyviai įrodytas.
Teismas profsąjungos lyderio skundą patenkino, o neteisėtą įsakymą dėl perkėlimo – panaikino. Tačiau, anot LRITĮPS pirmininko, kartėlis liko.
„Akivaizdu, kad sprendimai buvo priimti vadovaujantis ne teise, todėl pagrįstai kyla įtarimai, jog tai buvo ne kas kita, o siekis trukdyti profesinės sąjungos veiklai, sumenkinti mano, kaip pirmininko, autoritetą ir pasiųsti žinutę darbuotojams, jog kai kurie įstaigos vadovai vis dar nori parodyti darbuotojams jų „vietą“, – sakė K.Pauliukas.
