- info
- 0 Comments
- 1745 Views
Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS) teigia, kad beveik trejus metus Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) Dokumentų valdymo skyriuje besitęsianti jos vadovės savivalė ir chaosas tapo akivaizdžiu Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybės negebėjimo spręsti problemos pavyzdžiu. Profesinės sąjungos teigimu, vietoje realių sprendimų darbuotojai sulaukia tik formalių atsakymų, o Dokumentų valdymo skyriaus vedėja Žaneta Smilginaitė, dėl kurios veiklos ne kartą kreiptasi į vadovybę ir Teisingumo ministeriją, toliau eina pareigas.
Darbuotojų kantrybė senka
Profesinė sąjunga primena, kad dėl Ž. Smilginaitės vadovavimo į Teisingumo ministeriją kreipėsi keliolika LKT darbuotojų, nurodę galimas mobingo, psichologinio spaudimo, darbuotojų persekiojimo, darbo teisių ribojimo apraiškas skyriaus vedėjos elgesyje.
LKT atliktas tarnybinis tyrimas taip pat nustatė įvairių pažeidimų ir buvo pradėta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Tačiau situacija, profesinės sąjungos žiniomis, iki šiol iš esmės nepasikeitė, o darbuotojai kalba apie kerštą už kritiką, didėjantį spaudimą bei nesibaigiančias mobingo apraiškas.
„Keliolika darbuotojų pasirašo kreipimąsi dėl skyriaus vadovės, tarnybiniai tyrimai nustato pažeidimus, bet žmonės ir toliau kalba apie psichologinį smurtą, kerštą ir bauginimą. Nebegalima apsimesti, kad tai tik eilinis kolektyvo konfliktas. Tai – ilgalaikė sisteminė problema, kurią Teisingumo ministerija ir Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybė, sąmoningai ar ne, paliko pūti“, – sako LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Pažeidimai nustatyti, pokyčių – nėra
Anot profesinės sąjungos, Dokumentų valdymo skyriuje ir toliau vyrauja darbo organizavimo chaosas. Keičiasi darbuotojai, prarandami kompetentingi specialistai, o žmonės, išdrįsę kalbėti apie problemas, susiduria su dar didesniu spaudimu.
„Žaneta Smilginaitė jau beveik trejus metus minima darbuotojų skunduose, profesinės sąjungos kreipimuose ir tarnybiniuose tyrimuose. Nepaisant to, ji ir toliau vadovauja skyriui. Susidaro įspūdis, kad teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pasirinko ginti ne darbuotojus, o konkrečią vadovę. Tokia pozicija ne tik žlugdo darbuotojų pasitikėjimą, bet ir diskredituoja pačią Teisingumo ministeriją“, – teigia K. Pauliukas.
Ministrė gina vadovę, o ne darbuotojus
LRITĮPS pabrėžia, kad ši situacija tęsiasi jau beveik trejus metus, tačiau nei Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybė, nei Teisingumo ministerija iki šiol nesugebėjo jos išspręsti.
„Kiek dar žmonių turi išeiti iš darbo? Kiek dar darbuotojų turi patirti psichologinį spaudimą ir mobingą, kad pagaliau būtų pripažinta akivaizdi tiesa – Žaneta Smilginaitė neturi kompetencijos vadovauti šiam skyriui? Matome, kad kreipimaisi, tyrimai situacijos nekeičia: skyrius, jo vadovės kompetencijos ir neveiklumo dėka, iš esmės yra nefunkcionalus. Šiandien atsakomybė tenka ne tik jai, bet ir ministrei Ritai Tamašunienei, kuri, nepaisydama darbuotojų skundų ir pačios tarnybos tyrimų išvadų, leidžia šiai situacijai tęstis“, – pabrėžia LRITĮPS pirmininkas.
Profesinė sąjunga ragina Teisingumo ministeriją ir Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybę pagaliau nutraukti problemos imitacinį sprendimą ir imtis realių veiksmų. LRITĮPS įsitikinimu, kol bus dangstomi nekompetentingi vadovai, o ne ginami darbuotojai, Lietuvos kalėjimų tarnyba ir toliau praras patyrusius specialistus bei darbuotojų pasitikėjimą.
Archyviniai dokumentai – netvarkomi
Profesinės sąjungos atstovai pabrėžia ir dar vieną skandalu galinčią pasibaigti situaciją: LKT Dokumentų valdymo skyriaus vedėja nesugeba priimti sprendimo dėl buvusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ypatingos svarbos dokumentų sutvarkymo.
„Kalbame apie ypatingos svarbos nuolat saugomus dokumentus. 2017 metais viename iš Lietuvos kalėjimų per aplaidumą buvo sunaikinti Nacionalinio dokumentų fondo ypatingajai daliai priskiriami dokumentai – turėję reikšmingą istorinę ir archyvinę vertę. Dėl šio įvykio Prokuratūra šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą. Yra konstatuota, kad neteisėtas 1945-1954 m. laikotarpio dokumentų sunaikinimas padarė neatstatomą nematerialią žalą valstybės interesams. Visgi panašu, kad ir toliau nėra svarbu užtikrinti tinkamą dokumentų tvarkymą ir jų saugojimą LKT. Labiausiai keista, kad ši situacija yra tinkama ir Teisingumo ministerijos vadovei”, – sako K. Pauliukas.
