- info
- 0 Comments
- 1438 Views
Rugpjūčio 9 dieną Vyriausybė neformaliame pasitarime pritarė teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos pateiktai naujos Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos koncepcijai, pagal kurią iki 2023 m. ketinama atlikti esminius struktūrinius pokyčius, priimti naują Bausmių vykdymo kodeksą. Pokyčiuose numatyta ir tai, jog Probacijos tarnyba turėtų tapti pavaldi Teisingumo ministerijai.
Apie tai, kad bausmių vykdymo sistemoje būtini pokyčiai ne kartą minėjo profesinės sąjungos, todėl žinia apie didelės apimties pertvarkas, anot Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko nudžiugino. Po pristatymo džiugesio neliko, vien susirūpinimas ar viskas, ko ketinama imtis bus efektyvu bei apie tai ar pertvarkų metu nebus pažeistos darbuotojų teisės ir teisėti lūkesčiai, ar jie nenukentės ir neliks be darbo.
Gavusi pritarimą Vyriausybėje, Teisingumo ministerija koncepciją ir numatytus pokyčius pristatė socialiniams partneriams. Susitikime su teisingumo viceministru dalyvavo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir kitų profsąjungų atstovai.
Teisingumo viceministro Elano Jablonsko teigimu, bausmių vykdymo sistemą keisti būtina, nes ji neefektyvi ir pasenusi.
Šiuo metu sistemą sudaro 11 atskirų juridinių vienetų, o po pertvarkos 10 atskirų juridinių vienetų taps vienu – Lietuvos penitencine tarnyba. Kaip susitikime sakė E.Jablonskas, tai nėra galutinis pavadinimo variantas ir jeigu atsiras geresnių pasiūlymų, jie bus priimti ir svarstomi. Tačiau profsąjungų atstovai dėl pavadinimo neturėjo pastabų.
Anot viceministro, naujas dabartinio Kalėjimų departamento pavadinimas, manoma, padės atsikratyti dėl žodžio reikšmės kylančių neigiamų asociacijų.
Didžiulės apimties reformos metu, pasak teisingumo viceministro, ketinama sumažinti padalinių skaičių nuo 66 iki 40, o vadovaujančių pareigybių nuo 99 iki 44, administracines funkcijas vykdančių darbuotojų skaičių – nuo 30 proc. iki 20 proc.
Anot viceministro, manoma, kad įgyvendinus efektyvų veiklos administravimą, pavyks sutaupyti apie 1,5 mln. Eur., kurie galės būti skiriami pareigūnų atlyginimams.
Didelis dėmesys bus skiriamas resocializacijai, o šioje srityje dirbančių pareigūnų darbui keliami aukšti reikalavimai, mažinamas nuteistųjų skaičius, su kuriais dirbama, siekiant šio darbo efektyvumo ir pasikartojančio nusikalstamumo skaičiui mažinti. Tikimasi, kad įgyvendinus pertvarkas vienam resocializacijos specialistui teks dirbti su kone tris kartus mažesniu nuteistųjų skaičiumi nei šiuo metu, t.y. ne daugiau nei su 20 – čia.
Didelis dėmesys skiriamas Imuniteto padaliniui, kuris pertvarkos metu bus plečiamas, įkurtas Informacinių technologijų skyrius, kuris skaitmenizuos procesus, leisiančius užtikrinti skaidrumą visuose sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo etapuose ir efektyviai prisidės mažinant korupciją.
Pertvarkant bausmių vykdymo sistemą ketinama perskirstyti personalo funkcijas, peržiūrėti atlyginimus, suvienodinti darbo krūvius. Daugiau dėmesio ketinama skirti pareigūnų motyvacijos ir kompetencijų kėlimo ugdymui.
Koncepcijoje numatyta keisti Probacijos tarnybos pavaldumą, įgyvendinus pokyčius ši tarnyba taptų pavaldi ne Kalėjimų departamentui, o Teisingumo ministerijai.
Turėtų nebelikti ir atskirų įstaigų vadovų, po reformos visi sprendimai bus priimami centralizuotai. Penitencine tarnyba pervadinto Kalėjimų departamento vadovas turės tris pavaduotojus, kurie kuruos atskiras, jiems priskirtas sritis.
Anot viceministro, pirmasis pavaduotojas taps atsakingas už Dinaminio saugumo valdybą, kuri bus kaip smegenų centras: analitika, planavimas, praktikos formavimas, sprendimų priėmimas, kuriai pavaldūs visi teritorinių skyrių vienetai, ir pareigūnai įstaigose jau bus nepavaldūs įstaigos viršininkui, o valdybai, koordinuosiančiai veiksmus. Antrojo pavaduotojo pavaldume bus sveikatos priežiūra, Resocializacijos ir užimtumo skyriai, o trečiojo – už administravimo padalinius, turto valdymo, viešųjų pirkimų, dokumentų, teisės, informacinių technologijų skyrius.
Tarnybos vadovui, anot koncepcijos bus tiesiogiai pavaldūs Mokymo centras, kuris turėtų tapti Kompetencijų valdymo valdyba, finansų, komunikacijos, imuniteto skyriai.
Pasak E.Jablonsko, koncepcija parengta, o rugsėjo mėnesį bus pradėtas detalus strategijos formavimas, todėl ministerija iš socialinių partnerių laukia objektyvių pasiūlymų ir diskusijų. Formuoti strategiją bus pakviesti ir kai kurie iš partnerių, iš kurių tikimasi diskusijos dėl galimų rizikų ir jų suvaldymo.
„Prašau jūsų nežiūrėti asmeniškai, vertinant kas neteks pareigų, o iš esmės, kaip į visumą. Čia koncepcija, kuri nubrėžia gaires ir kryptis, o dėl detalių dar turėsime tartis ir ieškoti racionaliausių sprendimų“, – prašė viceministras.
Tačiau koncepcija, pagal kurią bus pertvarkoma bausmių vykdymo sistema, nuvylė profesines sąjungas.
„Koncepcija kurią mes matėme labai panašu, kad galimai yra nukopijuota nuo jau įvykdytos policijos sistemos reformos, kurią iki šiol kritikuoja profesinės sąjungos. Matome, kad panašiai ketinama pasielgti ir su bausmių vykdymo sistema“, – po pristatymo sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas teigia, jog koncepcijoje pasigedo realių pokyčių.
„Pasigedome, kad pokytis, kuris vykdomas būtų pamatuotas, įvardinta konkreti nauda arba apskaičiuotas apčiuopiamas rezultatas, kurį jis atneš tiek sistemai, tiek pareigūnui, tiek visuomenei. Tai, kas buvo pateikta mums labiau panašu į svajonę. Aišku, kad kažką norima keisti, tačiau pokyčiai, kurie buvo pristatyti labiau primena šachmatų figūrų perstumdymą lentoje“, – kalbėjo V.Jagminas.
Pasak LRITĮPS atstovės Jurgitos Mansevičienės, mechanizmas kaip mažinti administruojantį aparatą nėra blogas sumanymas, tačiau, jos manymu, Penitencinės tarnybos vadovui pakaktų ir dviejų pavaduotojų.
„Pateiktoje koncepcijoje matau jau dabar užprogramuotas problemas. Schemoje, atspindinčioje, kokios sritys bus priskirtos Penitencinės tarnybos pavaduotojams, mano manymu, Resocializacijos ir Saugumo valdymo skyrių turėtų kuruoti tas pats pavaduotojas, nes pataisos namuose šiuo metu yra tik du šie statutiniai skyriai ir jie turi bendradarbiauti. Pavaldumas skirtingiems pavaduotojams gali trukdyti bendradarbiauti dėl skirtingo vadovavimo, interesų ir tikslų“, – pastebėjo J.Mansevičienė.
Anot LRITĮPS atstovės, verčia abejoti ir tai, ar tikslinga naikinti įstaigų vadovus, nes įstaigos administratorius, kuris administruotų ir koordinuotų veiklą, paskirstytų darbus yra reikalingas, o štai pavaduotojų funkcijas visiškai galėtų atlikti ir skyrių viršininkai.
„Tačiau jei visgi manoma, kad įstaigoje nereikalingi vadovai – administratoriai, reikėtų gerai įsivertinti, jei darbų skirstymas bus pavestas skyrių viršininkams, ar jie pajėgūs jau šiandien imtis didesnės atsakomybės ir ar pakanka turimos kompetencijos. Imantis reformų būtina nepamiršti, jog nepakanka pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą, teks taisyti atnaujinti ne vieną teisės aktą, pavyzdžiui, Apsaugos ir priežiūros instrukciją, Pataisos įstaigų tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisykles ir kitus. Tad vėl kyla klausimas ar koncepcijos sumanytojai pajėgs tai padaryti vienu metu?“- abejones ir nuogąstavimas išsakė J.Mansevičienė.
LRITĮPS atstovei antrina ir K.Pauliukas, sakydamas, kad vadovų panaikinimas padaliniuose, jo nuomone, yra klaidingas sumanymas, nes Kalėjimų departamentas toks, koks yra dabar – neįgalus spręsti problemas.
„Kalėjimų departamentas tik paveda tam tikrus darbus daryti, bet atsakomybės neprisiima, visa atsakomybė guli ant vadovų pečių“, – teigė LRITĮPS pirmininkas.
Pristatant koncepciją profesinės sąjungos atstovai išgirdę, jog ketinama didinti pirminės grandies pareigūnų atlygį pasidžiaugė tuo, tačiau priminė nepamiršti ir vidurinės bei aukštesnės grandies pareigūnų, kuriems taikomi aukštesni reikalavimai, o darbuotojų trūksta dėl per menko atlygio.
Pasak VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, jau dabar matoma tendencija, kad iš aukštesnių grandžių „bėgama“ į žemesnę dėl atlygio, nes pirminės grandies pareigūnai, gauna priemokas už naktinį darbą, darbą švenčių dienomis ir kt., tad viską sudėjus paaiškėja, jog dirbti specialistu nebeapsimoka, nes atlygis menkas, o atsakomybė didelė.
Profesinių sąjungų pirmininkai kritikavo ir sprendimą dėl 12 val. pamainų, vietoj 24 val.
„Tokie pokyčiai užprogramuoja dalies žmonių sprendimą palikti šią tarnybą. Deklaravimas, kad darbo laiko pakeitimas iš 24 val. į 12 val. nėra menkas pakeitimas, neįtikina. Dalis pareigūnų paliks tarnybą, o vietoj jų nėra kam ateiti. Jau dabar pareigūnų trūksta. Kalbant apie sveikatą ir šeimos gerovę pamirštama, kad didelė dalis pareigūnų, pvz. dirbančių Vilniaus pataisos namuose, atvyksta į darbą iš visos Vilniaus apskrities, dažnai apie 60 km atstumu, tad kelionė į ir iš darbo sudaro apie 2-3 val. Dirbant po 12 val. minėtiems pareigūnams poilsiui liks mažiau laiko, nes į tarnybą jie privalės važiuoti dažniau, tai reiškia, kad nukentės ir laikas skirtas vaikams, šeimai. Taip pat didės išlaidos kurui, galiausiai tai atsilieps šeimos pajamoms, kurios mažės dėl didėjančių išlaidų“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.
Kaip teigė K.Pauliukas, panaši situacija ir kituose pataisos namuose.
„Tai ką išgirdome mums nepanašu į sistemos pertvarką, kurios vylėmės, tai – sistemos griovimas, kurios pasekmes pajus ne tik pareigūnai, bet ir visuomenė“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.
Profesinių sąjungų atstovai turėjo daug klausimų, į dalį jų buvo atsakyta, visgi, anot viceministro, kiekviena koncepcijos pozicija bus nagrinėjama detaliau nuo rugsėjo mėnesio, kai bus rengiama koncepcijos įgyvendinimo strategija.
Profesinės sąjungos ragina Teisingumo ministeriją išgirsti pastebėjimus, o rengiant strategiją įsiklausyti į bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir profesinių sąjungų pastabas, pasitelkti kuo daugiau specialistų, išmanančių sistemą, kad pertvarka atneštų norimos naudos, būtų efektyvi ir šiuolaikiška, atlieptų tiek pareigūnų, tiek visuomenės lūkesčius.
