- info
- 0 Comments
- 1300 Views
2017-2022 m. Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LRITĮPS) nariai, dirbantys bausmių vykdymo sistemoje inicijavo 60 teisinių ginčų, iš kurių 49 buvo laimėti, 11 – pralaimėta. LRITĮPS teisininko atstovaujami nariai laimėjo net 82 proc. visų teisinių ginčų minėtu laikotarpiu.
Ginčų komisija – laiko gaišimas?
Per minėtą šešerių metų laikotarpį tik 4 ginčai išnagrinėti tarnybinių ginčų komisijose.
Pirmiausia į tarnybinių ginčų komisija nesikreipiama, nes nėra pasitikėjimo, jog skundas bus išnagrinėtas teisiškai pagrįstai.
Anot LRITĮPS teisininko, nėra reikalavimo, jog tarnybinių ginčų komisijų nariai turėtų teisinį išsilavinimą, o skundai paprastai yra grindžiami ne tik faktinėmis aplinkybėmis, bet ir teisės doktrininiu bei teisminių aiškinimu. Atitinkamai teisiškai pagrįsti turi būti ir sprendimai. Tačiau tarnybinių ginčų komisijose teisiniai ginčai neretai yra sprendžiami vadovaujantis konkrečioje įstaigoje vyraujančia praktika, įsivaizdavimu, subjektyviomis nuomonėmis, bet nebūtinai teisinėmis žiniomis. Dėl šios priežasties į ginčų komisiją, anot jo, yra tikslinga kreiptis tik tuo atveju, kai situacija teisiniu požiūriu yra visiškai aiški, bet buvo neteisingai pritaikytas teisės aktas, t. y., kai gilesnė teisinė situacijos analizė nėra reikalinga, arba, kai ginčijama situacija yra labai specifinė įstaigoje nusistovėjusios veiklos praktikos prasme, o egzistuoja tam tikras teisinis neapibrėžtumas, ir todėl geriausią sprendimą galima priimti pačioje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje.
LRITĮPS teisininkas pakomentavo, jog kita priežastis, dėl kurios vengiama kreiptis į tarnybinių ginčų komisiją – tai, jog dažnai komisijos nariai palaiko įstaigos vadovo sprendimą.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, tarnybinių ginčų komisija turi būti sudaroma vadovo įsakymu toje pačioje įstaigoje, kurios vadovo veiksmai (sprendimai) dažniausiai ir yra skundžiami. Todėl, pasak teisininko, tiesiog negaištama laiko ginčų komisijoje, numanant galimą sprendimą, t. y. tai, jog vadovo sprendimas bus paliekamas galioti, ir iš karto kreipiamasi į teismą.
Primename, kad šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia pareigūnams pasirinkti, kur – tarnybinių ginčų komisijoje ar teisme – jie nori spręsti teisinį ginčą. Ir nors kreipimasis į ginčų komisiją neužkerta kelio po to kreiptis ir į teismą, tokiu atveju ginčo sprendimas užtrunka ilgiau.
Dėl ko kyla ginčai?
Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) visų teisinių ginčų aukščiau paminėtu laikotarpiu buvo dėl įsakymų, kuriais buvo neteisėtai paskirtos nuobaudos, panaikinimo. Iš 60 ginčų tokių buvo 33.
Iš 60 teisinių ginčų – 7 buvo dėl tarnybinės veiklos rezultatų apskundimo (tai sudaro 11,7 proc. visų teisinių ginčų); 10 administracinių bylų – dėl žalos atlyginimo už laiku neišduotas tarnybines uniformas ar jų dalis (tai sudarė 16,7 proc. visų teisinių ginčų). Pastarosiose 10-yje bylų buvo atstovauti 93 pareigūnai.
Dar vienas kolektyvinis skundas minėtu laikotarpiu buvo ieškinys civilinėje byloje, kur buvo atstovaujama 10-ies bausmių vykdymo sistemos vienoje įstaigoje dirbusių medicinos darbuotojų ir psichologų interesams. Jie kreipėsi į teismą su prašymu priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį – priemoką už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Ši byla laimėta darbuotojų naudai.
Kitos administracinės bylos inicijuotos dėl: atsisakymo perkelti į kitas pareigas; prastovos apmokėjimo; atsisakymo priimti sprendimą; atsisakymo sumokėti išmoką užsikrėtus Covid-19 tarnybos vietoje; atsisakymo pridėti atostogų dienas laiku nesumokėjus atostoginių; atsisakymo išmokėti išmoką pagal Šakos kolektyvinę sutartį pareigūnui išėjus į pareigūnų pensiją; neteisėto perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui; pareigūnų pensijos dydžio perskaičiavimo; atleidimo pagrindo pakeitimo.
Dažniausiai darbuotojų interesus pavyko apginti.
Teismų „užderėjo“ ir šiemet
Šių metų sausio mėnesį teisininkas suskaičiavo, jog jau yra pradėta 14 naujų teisminių procesų – 3 administracinės bylos dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo, 2 administracinės bylos dėl neteisėto perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui, 8 administracinės bylos dėl neteisėto perkėlimo tęsti tarnybą pareigūnams išreiškus norą tarnybos netęsti ir būti atleistiems ir 1 administracinė byla dėl neteisėto perkėlimo į kitas pareigas, nesilaikius perkėlimo procedūrų ir todėl priėmus nepagrįstą sprendimą.
