- info
- Kęstutis Pauliukas, Lietuvos kalėjimų tarnyba, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Teisingumo ministerija, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Vitalijus Jagminas
- 0 Comments
- 461 Views
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS) ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS) ragina Vyriausybę nepritarti teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės siūlymui skirti papeikimą Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui.
Profesinių sąjungų vertinimu, ministrė siekia bausti LKT vadovą už sprendimus, kuriuos priimti jam leidžia teisės aktai, o toks žingsnis ne tik kelia klausimų dėl teikimo teisinio pagrįstumo, bet ir kuria pavojingą precedentą kitų valstybės įstaigų vadovams.
Vadovas baudžiamas už jam priklausančius sprendimus?
Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą ir LKT nuostatus, įstaigos vadovas tvirtina pareigūnų bei darbuotojų pareigybių skaičių, sąrašus ir aprašymus, priima bei atleidžia darbuotojus. Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią įstaigos struktūros tvarkymas priskiriamas vidaus administravimui.
„Teisingumo ministras turėtų būti teisėtumo pavyzdys, o ne jo išbandymas. Kai Vyriausybei siūloma bausti įstaigos vadovą už sprendimus, kuriuos priimti yra jo kompetencija, tai jau nebe paprastas nuomonių skirtumas. Mūsų vertinimu, tai rodo ministrės teisinės kompetencijos stoką ir kuria labai pavojingą precedentą visiems valstybės įstaigų vadovams“, – sako VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas.
Profesinių sąjungų teigimu, dėl penkių pareigybių pokyčių Kauno kalėjime buvo atliktos teisės aktuose numatytos informavimo ir konsultavimo procedūros, klausimas derintas Darbdavio ir darbuotojų atstovų komitete, o profesinės sąjungos pokyčiams pritarė.
Abejonių dėl ministrės planų bausti M. Kairį, anot V. Jagmino, kelia ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabos. Jose atkreipiamas dėmesys į informaciją, kad LKT vadovas įgyvendina patvirtintus strateginius dokumentus, kuriuose vienas iš rodiklių yra resocializacijos darbuotojų skaičiaus didinimas, taip pat primenama LVAT praktika.
Profsąjungos: santykis su LKT vadovu jau primena mobingą
LRITĮPS ir VAITĮPS teigimu, siūlymas skirti papeikimą nėra atskiras epizodas. Jis papildo jau kurį laiką matomą Teisingumo ministerijos kišimąsi į LKT vadovo kompetencijai priskiriamus sprendimus.
„Ministrės elgesys su Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu jau ima priminti mobingą. Jam imperatyviai nurodinėjama, ką ir kaip daryti, reikalaujama prisiimti atsakomybę ir vykdyti ministerijos nurodymus, o vėliau už atliktus darbus grasinama nuobaudomis. Susidaro absurdiška situacija: ministerija nori pati valdyti LKT direktoriaus rankomis, tačiau atsakomybę už sprendimų pasekmes palikti jam“, – sako V. Jagminas.
LRITĮPS pirmininko Kęstučio Pauliuko teigimu, toks valdymo modelis gali turėti pasekmių gerokai platesnių nei vienas konfliktas tarp ministrės ir jai pavaldžios įstaigos vadovo.
„Jeigu Vyriausybė tokiam veikimo modeliui pritars, kiekvienas įstaigos vadovas turės klausti ne ką jam leidžia įstatymas, o ko tą dieną nori ministras. Kam tada apskritai reikalingas savarankiškas įstaigos vadovas, jeigu jam iš viršaus nurodinėjama, kokius sprendimus priimti, o paskui dar grasinama nubausti už jų įgyvendinimą?“ – klausia K. Pauliukas.
Vyriausybė raginama teikimą atmesti
Profesinės sąjungos primena, kad konfliktai dėl Teisingumo ministerijos kišimosi į LKT valdymą tęsiasi ne pirmą mėnesį. Jų vertinimu, ministerijos energija eikvojama mikrovaldymui ir konfrontacijai, nors bausmių vykdymo sistemoje lieka neišspręstos gerokai svarbesnės problemos – pareigūnų trūkumas, nekonkurencingi atlyginimai, prasta infrastruktūra ir finansavimo stoka.
„Raginame Vyriausybę šio teikimo nepriimti ir grąžinti jį Teisingumo ministerijai. Priešingu atveju sukursime pavojingą precedentą: įstaigos vadovas galės būti baudžiamas ne už įstatymo pažeidimą, o už tai, kad pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise priimti sprendimus. Vyriausybė turėtų labai gerai pagalvoti, kokią žinią tokiu sprendimu pasiųstų visam viešajam sektoriui“, – sako V. Jagminas.
