Pasieniečių profsąjungos: valstybės sienų valdymo strategija „skyles“ sienoje paliks dešimtmečiams

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kreipėsi į Seimo narius, prezidentą bei premjerą ragindami peržiūrėti Nacionalinę Integruoto sienų valdymo 2020-2024 m. strategiją. Pareigūnus stebina, kad šiame dokumente iš viso nenumatytas sienų stebėjimo sistemos plėtimas pasienyje su Baltarusija. Tik su Rusija. LTPF narės, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinė sąjungos vadovai teigia, kad modernizavus sienų stebėjimą už 55 milijonus eurų, būtų išspręstos ir šalies saugumo, ir kontrabandos grėsmės problemos. Taip pat – ir pareigūnų trūkumo.

VSAT duomenimis, šiuo metu sistemų pagalba stebima tik 37 proc. sienos su Baltarusija (beveik 255km.) bei 82 proc. sienos su Rusija (226 km.). Planuojama, kad šių metų pabaigoje vaizdo sistemomis iš viso bus stebima beveik 632 km valstybės sienos. Tai yra – apie 60 proc.

„Vadinasi daugiau kaip 40 proc. mūsų valstybės sienos, nuo pažeidėjų ir toliau bus saugoma patruliuojant fiziškai. O tai labai didelės spragos. Ir galimybės kontrabandininkams. Ypač – su Baltarusija. Fiziškai mūsų pareigūnai neturi galimybių stebėti tokių ruožų. Matome duomenis, kad pernai ir šiemet didėja kontrabandinių cigarečių kiekiai. Investicijos į sienų stebėjimo sistemą labai padėtų sumažinti šiuos kiekius. Geriausias pavyzdys – Pagėgiai. Ten įdiegus stebėjimo sistemas, sienos pažeidimų sumažėjo 10 kartų. Tai ne tik finansinių šalies problemų sprendimas, bet ir socialinių. Pastebime, kad Pagėgiuose nepilnamečiai jau nebeįtraukiami į nusikalstamas veikas, susijusias su kontrabanda“,- Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.

Antanas Montvydas, VSAT vado pavaduotojas: „Mes pajėgūs  per metus įsisavinti 20 mln.eurų, tai jeigu tokios lėšos būtų skirtos, mes per 3 metus tuos likusius 63 proc. sienos ruožus , kurie neuždengti sistemomis, kuriems trūksta 55 mln.eurų, sutvarkytumėm“.

Vadovaujantis minėta strategija, beveik 50 km ilgio ruožo su Rusija modernizavimui skirti beveik dveji metai. Tęsiant modernizaciją tokiais tempais, apie 400 km ilgio sienos su Baltarusijos Respublika ruožo modernizavimas truktų apie 16 metų. Tačiau priemonių plane iš vis neužsimenama apie stebėjimo sistemų diegimą ties siena su Baltarusijos Respublika. Preliminari lėšų suma, kurios reikėtų vaizdo stebėjimo sistemoms įrengti pasienyje su Baltarusijos Respublika siekia beveik 55 mln. eurų.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa sako, jog profesinei sąjungai labai svarbus pareigūnų atlyginimas, kuris yra ir viena iš motyvacinių priemonių, bet valstybės saugumas yra svarbiau.

„Mes pasigedome tiek diskusijų, tiek ir sprendimų šiuo klausimu, todėl nusprendėme inicijuoti kreipimąsi į Prezidentą, visas politines partijas, Vyriausybę, visuomenę, nes manome, kad šiandien mūsų valstybės saugumas yra didžiausias prioritetas“, – sako R.Liepa.

Investicijos į sienų stebėjimo sistemas yra ir atsiperkančios – skaičiuojama, kad kasmet dėl kontrabandinių cigarečių valstybės biudžetas netenka apie 60 mln. eurų. Aišku, ne visas šis kiekis patenka nešant per sienas, tačiau tas pats Pagėgių pavyzdys parodo, kad stebėjimo sistemos labai apsunkina darbą nusikaltėliams.

Stebėjimo sistemų įrengimas spręstų ne tik kontrabandos ir nelegalų problemas, bet ir pareigūnų trūkumą. Pasieniečiai teigia, kad įrengus vaizdo stebėjimo sistemas tam tikruose valstybės sienos ruožuose, pastebėta, jog pažeidėjai traukia į tas vietas, kur tokios sistemos nėra. Anot pasieniečių, sienų stebėjimas sistemos pagalba ir patruliuojant fiziškai yra nepalyginami dalykai. Efektyvumas yra milžiniškas ir reagavimas yra žymiai geresnis.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė teigia, kad vaizdo stebėjimo sistemų įrengimas visame pasienyje padėtų spręsti ir dabar esantį pareigūnų trūkumą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.  2020 m. sausio 1 d. VSAT buvo neužpildyta 314 pareigūnų etatų, iš viso  nesukomplektuotos 364 pareigybės.

„Tai dideli skaičiai, negalvokime naiviai, kad galime juos greitai užpildyti. O sistemų diegimai padėtų spręsti pareigūnų trūkumą gana efektyviai“,- pabrėžia L. Soščekienė.

VRM ministrė Rita Tamošunienė: „Kasmet ministerija teikia prašymą lėšoms, vaizdo stebėjimo sistemoms pasienyje įrengti, ruošiami investiciniai projektai. Palaipsniui bus pereita nuo fizinės valstybės sienos apsaugos į stebėjimą kameromis ir pasitelkus šiuolaikines technologijas“.

Daugiau apie šią problemą LNK žinių (2020 m. birželio 14 d.) reportaže. Žiūrėkite vaizdo įrašą nuo 15:54 min. iki 20:02 min.

Susitikimuose su kolegomis – naujos veiklos idėjos

Vakar Regitra profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys ir atstovas Edgaras Spiglazovas lankėsi Žemaitijoje, kur susitiko su kolegomis, dirbančiais Šiauliuose, Telšiuose ir Mažeikiuose.

Susitikimuose kalbėta apie profesinės sąjungos veiklą, ateities darbus ir perspektyvas. Profesinės sąjungos atstovai domėjosi darbo sąlygomis, problemomis ir iššūkiais kolegų darbe.

Pasak Regitra profesinės sąjungos pirmininko E.Plokščio, susitikimas  su kolegomis buvo  naudingas, siekiant išgryninti profesinės sąjungos veiklos prioritetus.

„Kolegos pasidalino savo rūpesčiais, įžvalgomis, kurios vertingos, siekiant  kuo geriau atstovauti savo nariams“, – sakė E.Plokštys.

Ar telefonų draudimas galios, paaiškės po išsamaus tyrimo

Vakar vykusiame Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės Loretos Soščekienės susitikime su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu aptarti kuro kompensavimo, telefonų draudimo tarnyboje, mikroklimato tyrimo taikymo nauda ir tikslingumas, siekiant identifikuoti problemas bei kursantų integravimo į VSAT sistemą klausimai.

VSAT vadas pasidžiaugė, kad pasirašė įsakymą dėl kuro kompensavimo visiems VSAT dirbantiems pareigūnams. Jis nurodė, jog pirmiausia ši kompensacija bus sumokėta šiuo metu VSAT dirbantiems pareigūnams,  vėliau – visiems likusiems, t.y. VRM pensininkams bei buvusiems VSAT preigūnams, perėjusiems dirbti į kitas tarnybas.

Gera žinia, kurią VSAT vadas paskelbė susitikimo metu ta, jog nors kuro kompensacijoms sumokėti prireiks ne menkos sumos, VSAT vadovybė neatsisako ir ketina organizuoti neeilinius vertinimus pareigūnams, tačiau akcentavo, kad jie bus mažesnės apimties nei praėjusiais metais.

Kitas aktualus, susitikime aptartas, klausimas – telefonų draudimas tarnyboje. Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, diskusijos metu pasiūlė vietoj draudimo naudoti telefonus visose užkardose, jį diferencijuoti, įvardinant kam, kokiems pareigūnams, kokioje tarnyboje draudimas turėtų būti besąlygiškai taikomas, o kokiais atvejais  – jis yra perteklinis.

VSAT vadas sakė, jog šiuo metu yra ruošiama šio įsakymo tikslingumo analizė, kuri bus pateikta visoms profesinėms sąjungoms. Pasak R.Liubajevo, tuomet, atsižvelgus į rezultatus,  ir bus galima diskutuoti kokiu keliu eiti – ar įsakymas tikslingas ateičiai, ar, visgi, jis turėtų būti koreguojamas.

LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė pranešė, kad federacija Vyriausybei pateikė  pasiūlymą koeficientus visiems VSAT pareigūnams kelti pasinaudojant  kolektyvinėje šakos sutartyje numatytomis galimybėmis, tačiau kol kas nėra aišku, ar šiam siūlymui bus pritarta. Toks sprendimas būtų naudingas visiems: ir pareigūnams, ir VSAT vadovybei, nes tokiu būdu keliant atlyginimus pareigūnams būtų išvengta ilgų biurokratinių procedūrų ir koeficientų padidėjimas būtų įgyvendintas be vertinimų ar neeilinių vertinimų.

Buvo iškelta ir Rociškių pasienio užkardoje kilusi nepasitenkinimo darbo organizavimu problema, kuri jau gerokai įsisenėjusi. VSAT vadas užtikrino, jog šiuo klausimu pasidomės asmeniškai. Jis teigė, jog netolimoje ateityje panašių problemų neturėtų kilti, nes jau svarstomas užkardų vadovų rotacijos klausimas. Visgi LTPF pirmininkė išreiškė norą nuvykti į Rociškių pasienio užkardą ir pabendrauti su pareigūnais bei šios užkardos vadovybe. VSAT vadas teigė, nematantis tam jokių kliūčių.  

Nemažai diskutuota ir dėl mikroklimato tyrimų bei jų metu gautų rezultatų teikiamos naudos. Diskutuojant šiuo klausimu su VSAT vadu prieita bendra išvada, kad mikroklimato tyrimai dažnai neatspindi realios situacijos, todėl tai turėtų būti tik viena iš priemonių situacijai identifikuoti. Abi pusės sutiko, jog geriausia problemas spręsti susitikimuose tiek su pareigūnais, tiek su vadovybe, tiek su profsąjunga, kuriuose būtų išsakyta problema, pasiūlyti galimi jos sprendimo būdai ir kt. VSAT vadas R.Liubajevas akcentavo, jog  vadovybė yra pasirengusi vykti bei vietose, kur kyla problemos, bendrauti su pareigūnais, siekiant ne tik dar geriau identifikuoti egzistuojančias problemas, kodėl ir iš kur jos kyla, bet ir priimti geriausius sprendimus konkrečioje situacijoje.

Anot pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Ž.Kalpoko, kol kas pareigūnai vis dar baiminasi ir nelinkę kalbėtis apie problemas su vadovais, bet ir su aukščiausia VSAT vadovybe tiesiogiai. Esant tokiai situacijai tobulinti tarnybos organizavimą ir gerinti pareigūnų sąlygas yra sunkus uždavinys, nes esamos problemos dažnai nėra identifikuojamos.

Pasieniečių profesinės sąjungos atstovai susitikime kėlė klausimą ir dėl VSAT kursantų būsimų darbo vietų paskyrimo.

Pasak Ž.Kalpoko, profsąjunga paprašė, kad Pasieniečių mokyklą baigusiems kursantams būtų nustatomas konkretus darbo paskirtoje pasienio užkardoje terminas, nes pasitaiko atvejų, kad patekti į arčiau gyvenamosios vietos esančią pasienio užkardą pavyksta ne visuomet. Profsąjungos nuomone, tokiais atvejais, aiškus terminas, leistų jauniems pareigūnams planuoti ir tikėtis, jog pasibaigus šiam terminui ir atsiradus galimybei dirbti arčiau gyvenamosios vietos, tai pavyktų įgyvendinti. Šis klausimas aktualus, nes pasitaiko, kad pareigūnai tiesiog neišleidžiami iš tarnybos į kitą užkardą, remiantis neaiškiais kriterijais ir nepamatuotais vadovų argumentais. VSAT vadas sutiko su profsąjungos siūlymu, esant galimybei kursantų darbo vietą skirti arčiau jų gyvenamosios vietos, o nesant galimybės, ieškoti būdų kaip pareigūnus motyvuoti ir skatinti.

Bendradarbiaus Profsąjungų centras ir Regitros darbuotojų profesinė sąjunga

Vakar, birželio1 d., pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Profsąjungų centro ir „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos. Sutartį pasirašė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS)  pirmininkas Vitalijus Jagminas ir  „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Regitra DPS) pirmininkas Evaldas Plokštys.

Pasak V.Jagmino, visada smagu, kai atsiranda bendraminčių, norinčių veikti kartu.

VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas (kairėje) ir „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys (dešinėje)

Primename, kad Profsąjungų centras vienija keturias pareigūnų profesines sąjungas – Lietuvos policijos profesinę sąjungą, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą ir Nacionalinę pasienio pareigūnų profesinę sąjungą.

Regitros darbuotojų profesinė sąjunga veikia jau 10 metų ir vienija apie 150 narių. Ji atstovauja ir gina VĮ „Regitra“ darbuotojų (narių) profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus.

Pasak Regitra DPS pirmininko E. Plokščio, profesinė sąjunga pasirinko bendradarbiavimą su Profsąjungų centru dėl panašaus požiūrio į darbuotojų problemų sprendimą bei dėl ilgametės patirties šioje srityje, kuri padės plėtoti organizaciją ir pasiekti dar geresnių rezultatų.

„Ir nors gali atrodyti keistai, jog bendradarbiauti siekėme su pareigūnų bendruomenę vienijančiu Profsąjungų centru,tai neturėtų stebinti. VĮ „Regitra“ yra VRM pavaldi valstybės įmonė, tad šį bei tą bendro mes turime“, – po sutarties pasirašymo sakė E.Plokštys.