2022 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis, ką turite žinoti?

2022 metų Nacionalinė kolektyvinė sutartis, buvo pasirašyta š.m. spalio 22 dieną.

Norime priminti, jog papildomos garantijos, nustatytos šioje sutartyje, bus taikomas 2022 metais tik profesinių sąjungų, pasirašiusių šią sutartį, nariams, kurie į profesinę sąjungą įstojo iki 2022 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo dienos, t.y. iki 2021 m. spalio 22 d.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos, pasirašiusios šią sutartį, narės, tad Sutartyje nustatytos papildomos garantijos galios ir visų aukščiau paminėtų profesinių sąjungų nariams.

Profesinės sąjungos teisininkai parengė santrumpą, kokios papildomos garantijos galios kitąmet.

Esminės 2022 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties naudos:

Dėl ko sutartaKokia apimtimiKam taikoma
Pareiginės algos bazinis dydis 2022 m.181 euras (šiuo metu 177 eurai)Taikoma visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojams, statutiniams pareigūnams
Papildomos apmokamos kasmetinių atostogų dienos saviugdai2 dienos, mokant vidutinį darbo užmokestįProfesinių sąjungų nariams
Mokymosi atostogosIki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant vidutinį darbo užmokestį,  arba iki 20 darbo dienų, mokant už jas 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio Profesinių sąjungų nariams
Papildomos dienos sveikatai gerinti  Iki 5 darbo dienų, mokant vidutinį darbo užmokestįProfesinių sąjungų nariams Netaikoma mokymosi atostogas pasirinkusiems.
Vyriausybė įsipareigojo teikti įstatymų pataisas dėl0,5 koeficiento didininmo                             0, 2  koeficiento didinimo        Visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, valstybės tarnautojams (10 grupės pareigybėms), statutiniams pareigūnams (žemiausios grandies 13–15 grupių pareigybėms, kurioms priklauso ir jaunesnieji specialistai), dirbantiems III įstaigų grupėje, kuriai priklauso Kalėjimų departamentui pavaldžios pataisos įstaigos.   Visiems statutiniams pareigūnams (žemiausios grandies 13–15 grupių pareigybėms, kurioms priklauso ir jaunesnieji specialistai), dirbantiems II įstaigų grupėje, kuriai priklauso Kalėjimų departamentas.  

Kilus klausimams, prašome kreiptis į profesinę sąjungą, tel. Nr. +370 684 93818, el. paštu info@profsajungos. eu.

2022 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis čia.

Ar nepaprastosios padėties paskelbimo metu pareigūnai gali būti atšaukti iš atostogų ir laisvadienių?

Nepaprastosios padėties įvedimo galimybė, valstybėje iškilus grėsmei konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, yra nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 144 straipsnyje. Konstitucijos 145 straipsnis numato, kad, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos konkrečios konstitucinės žmogaus ir piliečių teisės ir laisvės, t. y. privataus gyvenimo neliečiamumas, būsto neliečiamumas, įsitikinimų ir informacijos teisė bei laisvė, kilnojimosi laisvė, susivienijimų teisė ir susirinkimų teisė. Nepaprastąją padėtį reguliuoja Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas, kuris nustato nepaprastosios padėties įvedimo pagrindus ir tvarką, laikiną fizinių asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą, laikiną juridinių asmenų veiklos apribojimą, laikinus valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus nepaprastosios padėties metu, taip pat šių institucijų veiklos teisėtumo kontrolę ir nepaprastosios padėties atšaukimo tvarką. Taigi pabrėžtina, jog nepaprastosios padėties įvedimo faktas pats savaime niekaip nedaro įtakos pareigūnų ar kitų darbuotojų statuso pokyčiams, teisėms ir garantijoms, kurios yra numatytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Nepaprastoji padėtis yra teisinis režimas galintis daryti įtaką atitinkamoms konstitucinėms žmogaus ir piliečių teisėms bei laisvėms, bet tik ta apimtimi, kokia yra nustatoma Seimo nutarime ar Prezidento dekrete, priklausomai nuo to, kas nepaprastąją padėtį įveda.

Žinoma, vidaus tarnybos pareigūnų darbo organizavimas, taip pat darbo ir poilsio laiko planavimas gali keistis statutinių įstaigų vadovų sprendimais, atsižvelgiant į nepaprastosios padėties buvimo faktą ir atsiradusią būtinybe tokiems pokyčiams. Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad pareigūnai privalo vykdyti pareigūną į pareigas skiriančio asmens arba jo įgalioto asmens įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina nepaprastosios padėties, karo padėties, ekstremaliųjų situacijų ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Tokiais atvejais statutinės įstaigos vadovas, pagal to paties straipsnio 2 dalį, gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 2 dalimi, nepaprastosios padėties, karo padėties, ekstremaliųjų situacijų atveju pareigūną į pareigas skiriančio asmens arba jo įgalioto asmens įsakymu pareigūno atostogos gali būti nutrauktos be pareigūno sutikimo. Taigi šalyje ar kažkurioje jos teritorijoje įvedus nepaprastosios padėties teisinį režimą, Vidaus tarnybos statutas numato teisinį pagrindą pokyčiams pareigūnų darbo ir poilsio laike.

Pastebėtina, jog tos pačios galimybės keisti (riboti) pareigūnų darbo ir poilsio laiką yra numatytos ir esant ekstremaliajai situacijai. Kaip žinia, valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, siekiant sustiprinti valstybės sienos apsaugą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo įvesta dar 2021 m. liepos 2 d. Po šio sprendimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado pavedimu buvo nurodyta nuo š. m. liepos 12 d. iki atskiro nurodymo nesuteikti darbuotojams kasmetinių, papildomų atostogų bei mokamų poilsio dienų, o suteiktas kasmetines ir papildomas atostogas nuo atitinkamos dienos nutraukti. Tikėtina, jog tokio pobūdžio pavedimas, jeigu bus reikalingos pajėgos stiprinant sienos apsaugą, gali būti priimtas ir po sprendimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Tačiau, kaip jau ir minėta, Vidaus tarnybos statutas įteisina atitinkamas galimybes, tačiau, ar jas naudoti ir kiek naudoti, sprendžia statutinės įstaigos vadovas. Kita vertus, svarbu pastebėti, jog ekstremali situacija šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio yra paskelbta nuo vasaros vidurio ir ji nėra atšaukta. Tik papildomai, išaugus grėsmei, ir esant poreikiui papildomų priemonių, atitinkamose teritorijose yra įvestas nepaprastosios padėties teisinis režimas. Todėl Vidaus tarnybos statuto aukščiau minėtos nuostatos jau galėjo būti bei buvo taikomos ekstremaliosios padėties metu, taip pat jos galės būti taikomos ir nepaprastosios padėties metu.

                                                                                                            Profesinės sąjungos teisininkė