- info
- 0 Comments
- 1439 Views
Beveik metus trunkantis profesinės sąjungos persekiojimas įgauna kitą pavidalą, ikiteisminis tyrimas, pradėtas dar 2020 m. vasario 13 d. dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, ir mestas šešėlis profesinei sąjungai, virto baudžiamąją byla vienai profesinės sąjungos narei dėl dokumentų klastojimo. Prokuratūra perdavė bylą Vilniaus apylinkės teismui ir netrukus apie tai pasigyrė, pranešdama viešai.
Tačiau, pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, prokuratūra savo pranešime nutyli, jog tyrimas buvo pradėtas dėl apysunkio nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnyba (pagal Baudžiamojo kodekso 228 str.), kaip ir tai, jog jame profesinės sąjungos atžvilgiu buvo taikytos pačios griežčiausios prievartos priemonės, t.y. kratos, pasiklausymai, informacijos apie asmens privatų gyvenimą, apie vykdomą profesinės sąjungos veiklą rinkimas ir kt. Prokuratūra nutyli ir tai, kad inkriminuojamas apysunkio nusikaltimo -piktnaudžiavimas tarnyba – epizodas buvo nutrauktas tyliai.
„Siekdami pateisinti taikytus metodus ir priemones, mano nuomone, vietoj to, kad pasinaudotų profsąjungų įstatyme suteikta teise, ginti pažeistas asociacijų ir galimai pažeistas narių teises, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras demonstravo savo galią ir teisėtomis priemonėmis persekiojo profsąjungas, pradėdamas ikiteisminį tyrimą. Norėdama žūtbūt pagrįsti pradėto tyrimo svarbą ir prasmę, suradusi smulkių nereikšmingų detalių, Vilniaus apygardos prokuratūra išpūtė didžiulį burbulą“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.
Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, neramina ir tai, kad tokiu būdu galimai siekiama daryti įtaką teisėjams ir jų nuomonei, plačiai pateikiant žiniasklaidai tik tą informacijos dalį, kuri yra paranki prokuratūrai, kad žmogus žūtbūt būtų nuteistas.
„Kaip jau teko įsitikinti ne kartą, panašūs prokurorų mesti kaltinimai kituose plačiai „išreklamuotuose“ tyrimuose, teismuose dažnai subliūkšta. Tikimės, kad ir šį kartą mesti kaltinimai – subliūkš. Juolab, kad profesinė sąjunga iki šiol nėra gavus nei vieno nario skundo, kad vienaip ar kitaip buvo pažeistos jų teisės profsąjungos skyriaus pirmininko ar kuriuose nors kituose rinkimuose. Skyriaus pirmininko rinkimuose, kuriuose dokumentų klastojimą įžvelgė prokuroras, kandidatavo tik vienas asmuo. Neatsirando daugiau norinčių užimti minėtas pareigas, nes jos neparankios dėl darbdavio požiūrio, kuri vienareikšmiškai yra neigiama, o buvimas tokioje pozicijoje reiškia, kad darbdavys bus visą laiką nusitaikęs į tave. Apmaudu, kad prokuratūra spjovė į nekaltumo prezumpciją ir išviešino asmens tapatybę, tarsi reziumuodama, kad asmuo jau lyg kaltas be teismo“, – sakė V.Jagminas.
Prokuratūra pranešime spaudai teigia, kad „Įtariama, kad ji (past.- profsąjungos skyriaus pirmininkė), pažeisdama VAITĮPS įstatų nuostatas, suklastojo 13 šios profesinės sąjungos narių parašų, taip atimdama jiems teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią.“ Priešingai, profesinė sąjunga per savo atstovą kreipdamasi į prokuratūrą, akcentavo, kad profesinės sąjungos narių, kurie šiuo metu nuteisti, „apklausa buvo vienpusiška, tik nustatant, ar jie pasirašė protokolų lapuose <…> visiškai nesigilinta į valios išreiškimą – ar jam suprantamas protokolo turinys, ar jis sutiko su turiniu, kaip jis balsavo – ar sutikdamas, ar prieštaraudamas, koks jo požiūris į padėtą parašą, ar jis dabartiniu metu sutinka su protokolu ir jo pasirašymu.“ (2020-07-23 skundas Generaliniam prokurorui).
Anot profsąjungos pirmininko, profesinė sąjunga kreipsis į naująją Generalinę prokurorę, norėdama atkreipti dėmesį į teisingumo spragas.
„Tenka tik apgailestauti, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dalyvavo Kalėjimų departamento žaidime kuris, buvo tik siekis įbauginti ir užčiaupti aktyviai Kalėjimų departamento vadovybę kritikuojančią ir korupcijos apraiškų netoleruojančią bei tai viešinančią profesinę sąjungą“, – savo nuomonę sakė po paskelbto prokuratūros pranešimo išsakė ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Pasak advokato Vitalijaus Jaroščenkos, Lietuvos Aukščiausias teismas bei Konstitucinis teismas ne kartą konstatavo, kad baudžiamoji teisė – tai kraštutinė teisė, ir taikoma tada, kai civilinės teisės priemonėmis negalima ginti pažeistų teisių.
„Ir šiuo atveju, LR profesinių sąjungų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įpareigoja prokurorą, jei profesinė sąjunga, jų susivienijimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, apie pažeidimą raštu praneša profesinės sąjungos, susivienijimo valdymo organams ir nurodo terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinti, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo veiklos sustabdymo. Tačiau prokuroras šia teise nesinaudojo, o remdamasis anoniminiu pranešimu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. Tikėtina, kad tyrimo pastiprinimui ir buvo pridėtas 228 straipsnis, nors apie tai ne kartą buvo minima prokuratūrai, kad šis tyrimas neturi pagrindo“, – situaciją komentavo advokatas.
Profesinė sąjunga pasižada visuomenei, kad prasidėjus teisminiam procesui, apie tai informuos ir pagal galimybes viešins ikiteisminiame tyrime surinktus dokumentus.
