- info
- 0 Comments
- 343 Views
Neseniai vykusiame Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) vadovo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) atstovų susitikime buvo kalbamasi apie prioritetinius 2019-ųjų darbus.
Alytaus PN direktorius Genadijus Lepiochinas teigė, jog šiais metais yra numatęs ieškoti galimybių kamerų tipo patalpų užrakinimo mechanizmams tobulinti, pasirūpinti saugesnėmis pareigūnų ir darbuotojų darbo sąlygomis. Alytaus PN vadovas norėtų įrengti dar vieną kabinetą socialiniams darbuotojams pusiaukelės namuose, nes dabar vieninteliu kabinetu dalijasi net keturi darbuotojai, dėl prastų sąlygų nukenčia darbo kokybė, sudėtinga parengti nuteistųjų integravimo į visuomenę programas, kurios labai svarbios kokybiškiems nuteistųjų pokyčiams.
Sumanytiems projektams įgyvendinti, anot G.Lepiochino, reikalinga suma nėra labai didelė – apie 6000 eurų, tačiau žinant skurdų pataisos įstaigos biudžetą, sunku tikėtis, kad įstaigai pavyktų juos įgyvendinti be pagalbos. Todėl Alytaus PN vadovas kreipsis į Kalėjimų departamentą ir Teisingumo ministeriją, ir viliasi, kad aukštesnės įstaigos padės sumanymus realizuoti.
Susitikimo metu paliesta ir kone dešimtmetį nespręsta jaunesniųjų specialistų tarnybinių mokymų problema. Tokie mokymai įprastai vykdavo kasmet nuo spalio mėn. iki gegužės mėn. kartą per savaitę. Dėl šių mokymų įstaigoje būdavo gana daug sumaišties, susidarydavo viršvalandžiai, už kuriuos įstaiga arba turėdavo apmokėti pareigūnams, arba suteikti poilsio dieną. Pareigūnams pasinaudojus galimybe gauti poilsio dieną, „sugriūdavo“ tarnyba, nes ne paslaptis, jog pareigūnų trūksta. Susitikime susitarta, jog įstaigoje bus atlikta jaunesniųjų specialistų apklausa dėl mokymų tikslingumo ir surastas protingas sprendimas.
LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas domėjosi kaip vyksta derybos dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Tiek Alytaus PN vadovas, tiek ir profsąjungos atstovai sutiko, jog gerausio rezultato pavyks pasiekti tik daug ir karštai diskutuojant, todėl pritarė, kad kolektyvinė sutarti bus pasirašyta ne dėl „pliuso“, o dėl realios naudos abiems pusėms. Susitarta ir dėl to, kad pasiektų susitarimų būtų sąžiningai laikomasi.
Pasak Jurgitos Mansevičienės, šaltiems ir „popieriniams“, kai bendraujama vien raštais, įstaigos ir profesinės sąjungos santykiams, panašu, atėjo galas.
„Manau, kad užsimezgęs dialogas bus pasitikėjimu grįsto bendradarbiavimo pradžia ir puikus pavyzdys kitoms įstaigoms, nes kalbėjimasis bei problemų sprendimo ieškojimas visada atneša daugiau naudos“, – sakė LRITĮPS atstovė Jurgita Mansevičienė.
Susitikime aptarta ir daugiau klausimų.
