Profsąjungų atstovai susipažino su elektroninės stebėsenos sistema

Vakar Varšuvoje su vizitu viešintys Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų (LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai apsilankė Popovo penitencinės tarnybos mokymo centre, kur vadovas pristatė elektroninės sistemos stebėseną. Ši elektroninės stebėsenos sistema prižiūri 5000 asmenų.

Lietuvos atstovams buvo pademonstruota  stebėsenos įranga, jos funkcionalumas.

Popovo penitencinės veiklos tarnybos mokymo centro vadovas akcentavo, jog ši įrangą gaminama Lenkijoje. Elektroninė stebėsenos įranga labai tiksli, jos paklaida – nuo 0,5 m iki 4 m.

Kaip ir už ką taikoma elektroninės stebėsenos bausmė, parašysime vėliau.

Šiandien profsąjungų atstovai prisistatys ir dalinsis gerąja patirtimi bei išklausys pranešimus apie penitencinę sistemą bei profesinių sąjungų vaidmenį karo tarnyboje.

 

Profsąjungos atstovai vieši Lenkijoje

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) atstovų delegacija išvyko dviejų dienų vizitui į Varšuvą.

Šiandien delegacija lankosi Grochovo pataisos įstaigoje, vėliau vyks į  Varšuvoje esantį Popovo penitencinės tarnybos mokymo centrą.

„Tai puiki galimybė iš arti susipažinti su kaimyninės šalies pataisos įstaigų veikla“, – telefonu sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Lietuvos delegaciją Lenkijoje pasitiko pataisos įstaigų centro bei Varšuvos apskrities vadovas.

Pareigūnai reabilituoti, bet…

Pareigūnų vertinimo procedūra iškėlė klausimus: kas lemia galutinį pareigūno įvertinimą, kaip išvengti subjektyvumo, kodėl pareigūnai nesupažindinami su metinėmis užduotimis ir galimybėmis jas įgyvendinti.

Kaip ir kiekvienais metais Alytaus pataisos namuose vyko eilinis pareigūnų vertinimas.

Dar  prieš vertinimo procedūrą  Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau – LRITĮPS) pasiekė žinia, jog Saugumo ir valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas G.G. net 7 vienos pamainos jaunesniuosius specialistus, savo pavaldinius, už 2018 metų tarnybą įvertino patenkinamai.

Balandžio mėnesį šie pareigūnai, siekdami būti įvertinti geriau, t.y. „gerai“, dalyvavo komisijos vertinime.Vertinimo komisijoje dalyvavo ir LRITĮPS atstovė.

Klausimų dėl trečdalio vienos pamainos pareigūnų įvertinimo „patenkinamai“ kilo ne tik profesinei sąjungai, bet ir komisijoje dalyvavusiems nariams.

Komisija išsiaiškino, jog vertindamas savo pavaldinius, vadovas rėmėsi tokiais kriterijais kaip kvalifikacijos tobulinimas ar draudžiamųjų daiktų iš nuteistųjų paėmimas ir pan. Analizuodama kiekvieno pareigūno atvejį, komisija pastebėjo, jog vienu žemiausių balų įvertintieji ir tobulinosi, ir draudžiamųjų daiktų rado bei paėmė iš nuteistųjų, ir kitas pareigas atliko tinkamai. Todėl žemas pareigūnų įvertinimas „patenkinamai“ buvo pakeistas į „gerai“.

Prieš komisiją stoti teko ir pareigūnus prastai įvertinusiam padalinio vadovui, mat jį tiesioginis vadovas įvertino labai gerai bei pasiūlė pakelti 0,5  koeficientą, pagal kurį yra skaičiuojamas darbo užmokestis. Komisija šio pareigūno vertinimą paliko tokį, kokį pasiūlė jo vadovas.

„ Kuriozinė situacija, padalinio vadovas, kurio vertinimu 30 proc. jo pavaldinių dirbo prastai, nes jis taip juos įvertino, pats sulaukė puikaus įvertinimo ir atlyginimo pakėlimo. Juk padalinio vadovų viena iš užduočių – organizuoti pamainos darbą ir tai daryti ne bet kaip, o gerai ir labai gerai. Taigi, jeigu jo pareigūnai „nesusitvarkė“ su užduotimis, vadovas negali būti vertinamas labai gerai. Daug klausimų kyla ir dėl paties vertinimo, kodėl, nors faktai ir rezultatai bylojo, jog pareigūnai dirbo gerai, padalinio vadovas juos vertino žemesniu balu? Kai blogai žaidžia futbolo komanda, keičia ne komandos narius, o trenerį. Padalinio vadovas turi dirbti komandinį darbą ir vertinti savo pavaldinius, o ne žlugdyti. Mes įstaigos vadovo, o jeigu reikės ir Kalėjimų departamento, reikalausime šioje istorijoje minimo padalinio vadovo atsakomybės, t.y. kad jam būtų surengta neeilinė atestacija“, – situaciją komentavo LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Nors pareigūnai reabilituoti, o prastas jų darbo vertinimas pakeistas į teigiamą „gerai“, situacija verčia susimąstyti apie pačios procedūros netobulumą ir paliktas spragas.

Pasak K.Pauliuko, vertinimo procedūra būtų kur kas sklandesnė ir skaidresnė, jeigu pareigūnai metų pradžioje būtų supažindinami su metinėmis užduotimis, turėtų galimybę jas aptarti su savo vadovu, įvertinti jų įgyvendinimo galimybes. Taip pareigūnai žinotų aiškius kriterijus, kuo remiantis jie bus vertinami ateinančiais metais ir kokių lūkesčių turi jų vadovai.

Pareigūnų profsąjungų atstovai susirinko į “gėdinimo akciją”: situacija nesikeičia, Vidaus reikalų ministras nebesuvaldo situacijos

Šiandien gegužės 3 d. 11.30 val. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos sudėtyje esančių profesinių sąjungų atstovai surengė viešą gėdinimo akciją prie Policijos departamento. Toliau akcijos dalyviai žingsniuos link Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos.

Surengti viešą gėdinimo akciją paskatino tai, kad nesilaikoma susitarimų, demotyvuojami pareigūnai, nevykdomi duoti pažadai.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, profesinės sąjungos po prieš beveik pusantro mėnesio vykusio susitikimo su Vidaus reikalų ministru bei Policijos departamento vadovais Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, nemato teigiamų poslinkių, todėl mano, kad Vidaus reikalų ministras yra netinkamas eiti pareigas.

Policijos pareigūnų profesinės sąjungos vis dar negauna nario mokesčio ir policijos pareigūnams vis dar netaikomas nacionalinis susitarimas.

„Mes visą tą laiką bendravome su Policijos departamentu, naiviai tikėdamiesi, kad PD elgsis geranoriškai ir kad tą geranoriškumą skatins VRM valia. Deja, PD tyčiojasi ne tik iš mūsų. Matome, kad jiems nusišvilpti į tai, ką kalba ministras. Tokio įžūlaus generalinio komisaro ir tokio bestuburio VRM ministro mes dar nematėme. Kam buvo reikalingas šou bažnyčioje? Ministro reitingams? Gal vis tik laikas pradėti dirbti?“, – pasipiktinimo neslepia LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

 

Jolita Jatulienė: „Pagalbą suteikė greičiau nei tikėjausi“

Utenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja Jolita Jatulienė narystę Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėje sąjungoje (toliau – LRITĮPS) skaičiuoja nuo 2003-ųjų.

Vos pradėjusi eiti tarnybą policijoje ji iš kolegos išgirdo patarimą stoti į profesinę sąjungą. Ilgai nedelsusi taip ir padarė. Praėjus beveik 15 metų, dėl šio žingsnio nepasigailėjo nė karto.

„Ne kartą teko kreiptis pagalbos, taip pat ir dėl tarnybinių patikrinimų. Nebuvo nei vieno atvejo, kad profesinė sąjunga man nepadėtų. Patiko ne tik, kad maloniai bendrauja, suprantamai  paaiškina, bet ir tai, kad klausimai sprendžiami kaip įmanoma greičiau. Maloniai stebina tas suinteresuotumas padėti nariui“, – sakė policijos pareigūnė.

Pasak Jolitos, ji niekada neišgirdo iš profsąjungos žmonių atsakymo „ne“ arba „čia ne mūsų reikalas“, priešingai, buvo gilinamasi į konkrečią situaciją, jaučiamas didžiulis noras padėti.

Pasak J.Jatulienės, dabar jai teko susidurti su kur kas sudėtingesne situacija, kai vien profesinės sąjungos teisininkų pagalbos nebeužtenka.

„Likau sužavėta. Užteko poros skambučių ir profsąjungos pirmininkas pažadėjo, kad be kalbų man bus padėta. Per parą nuo sutarties su advokatu pasirašymo, buvo suteikta finansinė pagalba. Greičiai fantastiški! Nustebino ne tik operatyvumas, bet ir pirmininko Kęstučio Pauliuko žmogiškumas, paprastumas“, – pasakojo J.Jatulienė.

Ir dabar, kaip kažkada vyresnis kolega patarė Jolitai, ji taip pat jaunesniems pareigūnams pataria stoti į LRITĮPS, sakydama, kad, kai prireiks pagalbos, profsąjunga niekada nenusigręš ir padės.

„Profsąjunga kaip ramstis, tereikia pasakyti, kad esi bėdoje, susidūrei su problemomis ir ji ima veikti tau. Tačiau ir pats turi pakrutėti, nestovėti, kaip strutis įkišęs galvą į smėlį. Turi bėdą, spręsk nedelsiant, skambink ir pasakyk apie ją profsąjungos pirmininkui, teisininkams, tada įsijungs visa pagalbos sistema“, – sako Utenos rajono policijos komisariate dirbanti pareigūnė.

Vidaus reikalų ministro viešas įsipareigojimas nieko nevertas?

Policijos pareigūnų profesinės sąjungos vis dar negauna nario mokesčio ir policijos pareigūnams vis dar netaikomas nacionalinis susitarimas. 43 dienos – tiek praėjo laiko nuo vidaus reikalų ministro įsipareigojimo išspręsti šias problemas. Be to, ministras Eimutis Misiūnas tai padarė ne bet kur, o Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. Ministras visiškai nebevaldo Policijos departamento?

Dėl to Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) imasi aktyvių priemonių: kreipiasi į teismą ir penktadienį nuo 11 val. organizuoja viešo gėdinimo akcijas prie Policijos departamento (PD), Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM).

„Mes visą tą laiką bendravome su Policijos departamentu, naiviai tikėdamiesi, kad PD elgsis geranoriškai ir kad tą geranoriškumą skatins VRM valia. Deja. PD tyčiojasi ne tik iš mūsų. Matome, kad jiems nusišvilpti į tai, ką kalba ministras. Tokio įžūlaus generalinio komisaro ir tokio bestuburio VRM ministro mes dar nematėme. Kam buvo reikalingas šou bažnyčioje? Ministro reitingams? Gal vis tik laikas pradėti dirbti?“, – pasipiktinimo neslepia LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Pateikiame įvykių chronologiją: 

Kovo 19 d. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje vykusiame ministro Eimučio Misiūno, policijos profesinių sąjungų ir policijos vadovų susitikime ministras įsipareigojo ir įpareigojo PD, kad šis užtikrintų, jog profesinių sąjungų nario mokestis organizacijoms būtų pervedamas be trukdžių. Taip pat sutarta, kad policijos pareigūnams bus taikomas nacionalinis susitarimas.

Kovo 25 d. LTPF gavo PD laišką su siūlymu, kuriame policijos pareigūnai paraginti pažymėti sistemoje dėl nario mokesčio pervedimo. Jame buvo ir toks sakinys:

Nepageidauju, kad narystės mokestis būtų išskaitomas iš mano darbo užmokesčio (ketinu mokėti savarankiškai ar pateikti (esu pateikęs) prašymą dėl išstojimo iš profesinės sąjungos). 

LTPF gautą pasiūlymą išplatino profesinių sąjungų vadovams. Nepaisant to, kad jis nekorektiškas, nes pateiktame sakinyje skatinama ir išstoti iš profesinės sąjungos.

Kovo 28 d. LTPF atstovai dalyvavo VRM ministro E. Misiūno inicijuotame susitikime su policijos generalinio komisaro pavaduotoju R. Bobinu. Jame sutarta, kad PD pats techniškaiišspręs profesinių sąjungų nario mokesčio pervedimo klausimą. PD, neva norėdamas viską padaryti kuo paprasčiau ir greičiau, LTPF paprašė pateikti narių sąrašus. LTPF sąrašus pateikė per 3 dienas.

Beveik po mėnesio, balandžio 23 d. LTPF gavo dar vieną PD raštą, pasirašytą policijos generalinio komisaro pavaduotojo R. Bobino. Jame rašo, kad PD elektroniniu paštu kreipėsi į profesinių sąjungų narius, primindami jiems, kad jie nėra pateikę prašymo dėl nario mokesčio pervedimo Policijos darbuotojų savitarnos portale. Šie priminimai kartojami kasdien, nors su ministru anksčiau buvo sutarta, kad pats PD rankiniu būdu pažymės visus pareigūnus sistemoje, nes turi visų profesinių sąjungų narių popierinius prašymus.

Šiandien situacija nepasikeitė. Po susitikimo su ministru ir PD vadovais bažnyčioje praėjo 43 dienos. Už mėnesius, per kuriuos neišspręsta ši problema, PD profsąjungoms skolingas apie 10 tūkst. eurų.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pagrindinis lėšų šaltinis, siekiant teikti savo nariams kuo kokybiškesnes paslaugas bei tvirtai atstovauti jų interesams, yra nario mokestis. Taigi, Policijos departamento savivalę, stabdant pareigūnų nario mokesčio pervedimą profsąjungai ir vidaus reikalų ministro delsimą vykdyti įsipareigojimus, vertiname kaip trukdymą profesinių sąjungų veiklai.

Nepakito PD pozicija ir dėl nacionalinio susitarimo – jis policijos pareigūnams vis dar netaikomas.

LTPF informacija