- info
- 0 Comments
- 1062 Views
Jurijus Galeckis, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos Kenos pasienio užkardos skyriaus pirmininkas, vienas aktyviausių profesinės sąjungos narių sako, kad jeigu nebūtų susikūrusi Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, kažin ar būtų tapęs profsąjungiečiu.
Jurijus prisimena, kad pirmiausia stebėjo profsąjungų veiklą iš toli. Kirbėjo mintis prisijungti, tačiau nuvilnijusi informacija apie tam tikrą bendradarbiavimą su politikais ir tylą vietoj sprendimų svarbiais klausimais, susilaikė nuo stojimo į daug metų veikiančią pasieniečių profsąjungą.
„Nesinorėjo susisaistyti su tais, kuriais nepasitikėjau. Ir tada atsirado Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga. Praėjus maždaug trims mėnesiams po jos įsikūrimo tapau nariu. Rimantą Liepą pažinojau jau seniau, nes prieš daug metų jis buvo mano dziudo treneris, o su Žygimantu Kalpoku susipažinau kiek vėliau. Bendraujant pajutau pasitikėjimą, užsidegimą ir neapsimestinį norą suburti rimtą veiklią profsąjungą, kurios pagrindinis mato vienetas ne pinigai, o vertybės. Tuomet supratau, kodėl profsąjungos viename logotipų tos vertybės – Pasitikėjimas, Pagarba ir Pagalba – yra užrašytos. Ir ne tik užrašytos, būdamas nariu pajutau ir pagarbą, ir pasitikėjimą, ir pagalbą, kai jos reikia“, – sakė Jurijus.
Anot Jurijaus, taip ir užsivedė kažkoks varikliukas viduje, kuris skatina veikti, dalyvauti, daugiau bendrauti su pareigūnais ir atliepti jų problemas.
„Tiesiog norėjosi dalintis tuo, ką pamačiau, ką veikiame, kokių užmačių turime. Ne veltui yra sakoma, jog svarbiausias – žmogaus ryšys su žmogumi. Žingsnis po žingsnio ir Kenoje – didžiausias profesinės sąjungos skyrius. Man smagu, kad žmonės jungiasi, ir nors dauguma ateina dėl papildomų atostogų, kitų naudų, labai noriu, kad apšilę kojas jie labiau įsijungtų į veiklą, pajaustų ir, taip kaip aš, užsikrėstų tuo profsąjungos virusu“, – juokiasi J.Galeckis.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos Kenos pasienio užkardos skyriaus pirmininko, malonu matyti kaip profsąjunga auga.
„Ji nuo pat susikūrimo buvo kitokia – drąsi, žinanti, ko nori. Jos darbai buvo realiai apčiuopiami ir matomi, prisiminkime, juk tai Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga įspėjo apie galimas hibridines grėsmes iš Baltarusijos, sakydama, kad reikia ruoštis ir galvoti į priekį. Mažai kas į tas kalbas rimtai žiūrėjo iki momento, kai valstybės sieną šimtais ėmė atakuoti nelegalūs migrantai. Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga ir apie NATO standarto ginklų bei ekipuotės trūkumą prašneko pirmieji, kai kiti tylėjo. O juk reikėjo drąsos apie tai kalbėti būnant ne VSAT generolais“, – pasakojo J.Galeckis.
Jurijaus nuomone, kai pamatas tvirtas, o deklaruojamos vertybės neapsimestinės žmonės anksčiau ar vėliau tą pastebi ir nori eiti kartu.
„Šito ir linkiu Nacionalinei pasienio pareigūnų profesinei sąjungai, kad uždegtas žiburys šviestų, kviesdamas prisijungti vis daugiau pasieniečių“, – sakė J.Galeckis.
