Teisybės ieškos Europos žmogaus teisių teisme

  • 0 Comments
  • 536 Views

 Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų  profesinės sąjungos taryba nusprendė kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, po to, kai Konstitucinis teismas nusprendė atsisakyti nagrinėti šios profesinės sąjungos narės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatytas didesnis nei 20 metų stažo reikalavimas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, neprieštarauja LR Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams.

LRITĮPS narė galimą jos teisių pažeidimą siejo su pasikeitusiu (ilgesniu) tarnybos laiku valstybinei pensijai skirti ir mano, kad taip pažeistas jos turėtas teisėtas lūkestis teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyti suėjus 20 metų tarnybos stažui, apribota jos teisė į pensiją ir tokiu būdu pažeisti Konstitucijos 52 straipsnis, konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai.

Priminsime, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo pradėtas ilginti tarnybos laikas, t.y. prasidėjo pereinamasis laikotarpis, kurio metu buvo nustatyta, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje pareigūnas ištarnauja:

24 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 11 ir daugiau metų, bet mažiau negu 12 metų;

24 metus – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 12 ir daugiau metų, bet mažiau negu 13 metų;

23 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų;

23 metus – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 14 ir daugiau metų, bet mažiau negu 15 metų;

22 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 15 ir daugiau metų, bet mažiau negu 16 metų;

22 metus – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 16 ir daugiau metų, bet mažiau negu 17 metų;

21 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 17 ir daugiau metų, bet mažiau negu 18 metų;

20 metų – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 18 ir daugiau metų.

Profesinės sąjungos narė, kreipdamasi į Konstitucinį teismą, atstovavo ne tik save, bet kartu ir didelę dalį pareigūnų bendruomenės, kuriai, dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, tebekyla klausimų ar  įsigaliojus naujai teisės akto redakcijai nebuvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes pradėjusieji tarnauti iki naujos pareigūnų ir karių pensijos įstatymo redakcijos, turėjo lūkesčių, jog išeiti iš tarnybos ir įgyti teisę gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją jie galės ištarnavę 20 metų.

Savo motyvuose Konstitucinis Teismas akcentavo, kad konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, kad įstatymų nustatyta pensinio aprūpinimo sistema negali būti  pertvarkoma; įstatymų leidėjas, pertvarkydamas ją privalo numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį, per kurį asmenys, atliekantys atitinkamą tarnybą, suteikiančią teisę į pensiją pagal ankstesnį reguliavimą, galėtų pasirengti tokiems pakeitimams. Be to Konstitucinis Teismas argumentavo, jog įstatymo leidėjo diskrecija nustatant  valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti  nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių.

Pasak LRITĮPS pirmininko Kęstučio Pauliuko, dėl pailginto tarnybos laiko kilo didelis nepasitenkinimas pareigūnų bendruomenėje, nes jų manymu, 20 metų – optimalus tarnybos laikas, vertinant tai, jog pareigūnai dirba sunkiomis sąlygomis, jiems tenka dirbti pamaininį darbą, naktimis, darbe patiria daug streso, neigiamų emocijų ir grėsmių gyvybei bei sveikatai.

„Kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą tikėjomės išgirsti, jog tarnybos laiko pailginimas – prieštarauja Konstitucijai ir pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Deja, Teismas atsisakė nagrinėti mūsų profesinės sąjungos narės prašymą. Praėję ilgą teismų grandinę nusprendėme, kad nepaisant nieko visgi norime išgirsti ir tarptautinio teismo nuomonę“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.

administrator

Leave A Comment