- info
- 0 Comments
- 1724 Views
Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS) teigia, kad Kalėjimų tarnyboje taikomi dvigubi standartai kai kalbama apie valstybei ar tarnybai padarytą finansinę žalą. Profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko teigimu, už padarytą finansinę žalą Kalėjimų tarnyba pinigus išsiieško tik iš eilinių pareigūnų, vadovams ši taisyklė negalioja, nors turėtų būti taikoma vienoda tvarka.
„Jeigu prašoma atlyginti žalą iš eilinių pareigūnų, lygiai taip pat ji turėtų būti išieškoma ir iš Kalėjimų tarnybos ar jai pavaldžių įstaigų vadovų ir kitų atsakingų pareigūnų, dėl kurių veikimo padaroma finansinė žala“, – sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Neseniai keli Marijampolės kalėjimo pareigūnai sulaukė Kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymo dėl padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka ir prašymo kiekvienam susimokėti po 4000 eurų.
Kalėjimų tarnybą nusprendė regreso tvarka išieškoti iš pareigūnų padarytą žalą po to, kai praėjusių metų rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo byloje dėl neturtinės žalos priteisimo, iš valstybės ieškovui buvo priteista 20000 neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą iš valstybės prisiteisė dar 2019 metais Marijampolės kalėjime kito kalinio kankinto, mušto ir galiausiai dėl to mirusio nuteistojo tėvas. Šią pinigų sumą ieškovui turi sumokėti Kalėjimų tarnyba.
LRITĮPS pirmininko nuomone, išieškoti tam tikras pinigų sumas regreso tvarka tuomet būtina ir iš tų aukštų pareigūnų, dėl kurių neteisėtų sprendimų padaroma žala įstaigai.
„Priminsiu ne seną įvykį, kai beveik pusės milijono žalos kompensaciją iš Kalėjimų tarnybos prisiteisė KT Modules bendrovė, įsipareigojusi Pravieniškių kalėjimo teritorijoje sumontuoti ir įrengti gyvenamuosius modulinius namelius, bet kilus ginčui su įstaigos vadovybe, tų namelių net nepradėjo statyti. Neapdairūs sprendimai lėmė, jog Kalėjimų tarnyba, teismui priteisus, turėjo sumokėti beveik pusę milijono eurų. Kodėl regreso tvarka ši suma nebuvo išieškoma iš žalą padariusiųjų?“, – stebisi K.Pauliukas.
Anot LRITĮPS pirmininko, iki šiol vis pasitaikydavo atvejų, kai pareigūnai, įtariant neteisėta veikla ar padarytais pažeidimais, ar dėl baudžiamosios bylos jų atžvilgiu, būdavo nušalinami nuo tarnybos neribotam laikui.
„Tokių atvejų buvo ne vienas, kai tariamai dėl neteisėtos veiklos ar pažeidimų nušalintas pareigūnas, teismo keliu, nenustačius jo kaltės ar išteisinus grąžintas į tarnybą, o įstaiga privalėjo jam išmokėti nesumokėtą atlyginimą už visą nušalinimo laikotarpį, patirtas advokato ir teismo išlaidas. Tokiais atvejais, viskas padengiama valstybės – įstaigos lėšomis, o taip būti neturėtų. Jeigu iš, galimai, aplaidžiai vykdžiusių pareigą pareigūnų siekiama regreso tvarka išieškoti patirtą žalą, tuomet privalu tai taikyti ir kalėjimų vadovams ar net tarnybos vadovui dėl žalingų sprendimų“, – mano LRITĮPS pirmininkas.
Nuo š.m. sausio įsigaliojusiame Vidaus tarnybos statute padaryti pakeitimai ir griežtai nustatytas terminas, kuriam laikui galima pareigūną nušalinti, todėl tikimasi, kad tai apsaugos juos nuo ilgalaikių nušalinimų, per kuriuos jie paliekami visiškai be pajamų, bet ir suduodamas smūgis jų reputacijai.
„Jeigu žinotų, jog regresas gali būti taikomas ir vadovams, manau spręsdami klausimus, jie būtų akylesni ir dėmesingesni“, – sakė K.Pauliukas.
