- info
- 0 Comments
- 1469 Views
Lietuvos policijos profesinė sąjunga džiaugiasi įsteigtu skyriumi Kaune, kuris nuo veiklos pradžios ėmėsi aktyvios veiklos. Kas mėnesį posėdžiaujanti šio skyriaus taryba kelia problematiškus klausimus ir ieško atsakymų bei jų sprendimo būdų.
LPPS Kauno skyrius, kas tai?
Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau – LPPS) nusprendė ir š.m. balandžio 26 d. įsteigė Kauno skyrių. Šio skyriaus pirmininke išrinkta Lilė Žukaitė, dirbanti Centro policijos komisariate (toliau – PK). Jai talkina trys pavaduotojai: Gintaras Kerševičius (Patrulių rinktinė), Modestas Mažeika (Žaliakalnio PK), Rūta Banionė (Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdyba). Kauno skyriaus taryboje – Rasa Orentienė (Centro PK), Rasa Flerienė (Kėdainių r. PK), Rokas Laukutis (Patrulių rinktinė). Skyriaus veikloje aktyviai dalyvauja ir Kauno apskrityje veikiantys LPPS Tarybos nariai: Agnė Greblikaitė, Aušra Mickevičienė ir Agnė Šidlauskienė.
Posėdyje – apie policijos skaudulius
Nors įsteigtas ne taip seniai, skyrius iš karto ėmėsi aktyvios veiklos. Pirmojo LPPS Kauno skyriaus posėdžio, vykusio birželiui įpusėjus, metu aptartas skyriaus darbo organizavimas, kalbėta apie pareigūnams aktualias problemas, darbo ginčų komisijos privalumus, pareigūnų sveikatos ir higienos problemas, kylančias dėl netinkamų sąlygų ir kt.
Buvo aptarti policijos sistemos skauduliai, iškelti klausimai, aktualūs ne tik Kauno apskričiai, bet ir visai policijos bendruomenei. Vienas tokių – nustatytų papildomų privalomų mokymų policijos pareigūnams problemos. Buvo nutarta kreiptis į Policijos departamentą dėl mokymų reglamentavimo teisėtumo, sąlygų mokytis sudarymo, perteklinių reikalavimų dėl mokymų laikotarpio organizavimo, jų tęstinumo, reikalauti išaiškinimo, kas šio projekto rengėjai, iniciatoriai, koks numatytas jo finansavimas.
Policijos bendruomenė nori aiškių atsakymų dėl mokymų
Ir nors profesinės sąjungos teisininkai parengė paklausimą Policijos departamentui, gautas atsakymas netenkino policijos bendruomenės, kadangi neatsakyta į pareigūnams rūpimus klausimus.
Taip ir liko neatsakyta ar patikrinta testų kokybė, ar mokymai parengti remiantis kitų šalių ar institucijų praktika, kokia tvarka galima susipažinti su testo laikymo rezultatais, ar testo rezultatai turės teisines pasekmes ir kt.
Rugpjūčio 1 d. vykusiame LPPS Kauno skyriaus posėdyje vėl sugrįžta prie klausimo dėl Policijos rengiamų mokymų. Kauno skyriaus atstovai išreiškė pasipiktinimą Policijos departamento atmestinai parengtu atsakymu ir nusprendė, kad būtina parengti dar vieną paklausimą, reikalaujant, kad būtų pateikti konkretūs atsakymai.
Kaune – pareigūnų aprūpinimo ir mokymo problemos
Policijos departamento nurodymo „Dėl elektroninių dokumentų rengimo integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS) ir administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR) įsigaliojimo data sutapo su LPPS Kauno skyriaus valdymo organų posėdžio data. Taigi „šviežia“ problema sukėlė daug diskusijų.
Posėdžiavusiems Kauno skyriaus atstovams pasirodė, jog Policijos departamentas eilinį kartą „nuleido“ nurodymus be išankstinio paruošimo. Abejonių sukėlė reikalavimas visiems, reaguojantiems į įvykius, pareigūnams, atvykus į įvykio vietą, pirminius būtinus proceso veiksmus atlikti, procesinius dokumentus rengti ir įvykio vietoje surinktus reikšmingus duomenis fiksuoti kompiuterizuotai IBPS. Žinant, jog dalis pareigūnų (pavyzdžiui, patruliai) anksčiau nėra atlikinėję ikiteisminio tyrimo veiksmų tiesiogiai IBPS sistemoje, kyla klausimas ar Policijos departamentui visai nerūpi ikiteisminio tyrimo kokybė? Juk dažniausiai nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo priklauso ir tolesnė eiga bei jo baigtis.
Posėdžiavusiems LPPS Kauno skyriaus atstovams nuostabą kelia ir reikalavimas iš karto pradėti atlikinėti visus veiksmus tiesiogiai sistemoje, nors pareigūnai, kurie tai turi daryti, iki šiol tik žinojo, kad tokia IBPS sistema yra, tačiau su ja nedirbo. Tad sklandžiam darbui užtikrinti būtini specializuoti mokymai.
Posėdyje aptartos ir dėl ANR sistemos kylančios problemos, kadangi joje nėra galimybės surašyti tarnybinį pranešimą.
Be šių, prisimintos ir techninės problemos vadinamosiose „darbo vietose ant ratų“. Tokiuose automobiliuose, salone, dažniausiai prie priekinės panelės pritvirtinti spausdintuvai, kuriuose yra „ruloninis” – pareigūnų „sviestiniu“ pramintas – popierius. Anot pareigūnų, ant tokio popieriaus atspausdintas tekstas neišsisaugos 10 metų, kaip akcentuojama Policijos departamento išleistame nurodyme.
Neįvertinta ir tai, jog įvykio vietoje ne visada yra galimybė pasikviesti jo dalyvius į automobilį. Pareigūnams tenka eiti ir į butą ar ligoninės palatą, kai įvykio dalyvis dėl sveikatos problemų, ligos ar neįgalumo negali ateiti į tarnybinį automobilį. Kaip tokiais atvejais, ar pareigūnui teks išsiardyti spausdintuvą ir neštis su savimi, svarstė posėdžio dalyviai.
Visi sutarė, jog duodami nurodymai turi būti pasverti, o dėl jų įgyvendinimo pareigūnams neturėtų kilti klausimų, šiuo atveju yra kitaip.
LPPS Kauno skyrius nusprendė kreiptis į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Kauno AVPK) ir pasiūlyti surengti mokymus, anksčiau intensyviai su Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – IBPS) nedirbusiems, pareigūnams.
Kalbėta ir apie tai, kad būtina kreiptis į Kauno AVPK, dėl pareigūnų, dirbančių mobilioje darbo vietoje, aprūpinimo būtinomis darbo priemonėmis užtikrinimo. Aptarti kiti aktualūs klausimai.
