Tarnyboje padarytos avarijos tampa pareigūnų galvos skausmu

  • 0 Comments
  • 1259 Views

Į tarnybinių ginčų komisiją besikreipusių trijų Lietuvos policijos profesinės sąjungos narių prašymai, sumažinti žalos dydį, kuris atsirado tarnybos metu jiems patekus į autoįvykius, patenkinti. Tačiau Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau – LPPS) mano, kad žalos išieškojimas iš pareigūnų neteisingas sprendimas. Pasak Romos Katinienės, visi tarnybiniai automobiliai turėtų būti drausti Kasko draudimu arba sudarytas, privalomų drausti tarnybinių automobilių, sąrašas.

Brangų Kasko draudimą iškeitė į riziką, už kurią sumoka pareigūnas

Primename, kad nuo praėjusių metų balandžio mėnesio policija, net kelis kartus išaugus Kasko draudimo įmokų sumai, nusprendė, jog visus tarnybinius automobilius drausti Kasko draudimu neapsimoka. Nuo tada sprendimo teisė, kokius tarnybinius automobilius drausti, o kokių ne, palikta komisariatams.

Po tokio Policijos departamento sprendimo, tik 2018 m. rugpjūtį pasirašytas Generalinio komisaro įsakymas „Dėl tarnybinio transporto remonto organizavimo ir materialinės žalos atlyginimo aprašo patvirtinimo“, kuriuo įtvirtinta tvarka, pagal kurią iš žalą padariusio pareigūno galima reikalauti jos atlyginimo.  Tvarkoje numatyta, kad tais atvejais, kai tarnybinės rizikos ribos buvo viršytos nedaug, rekomenduotina nustatyti atlygintinos žalos dydį iki 2 pareiginės algos bazinių dydžių, o kai įprasta tarnybinė rizika buvo daug viršyta, rekomenduotina taikyti įstatyme nustatytą maksimalų žalos atlyginimo dydį.

LPPS atstovų nuomone, nors ir gerokai pavėluotai patvirtintas aprašas, įnešė aiškumo dėl žalos dydžio, reikalaujamo atlyginti iš pareigūno, tačiau nepakeitė situacijos – ne tyčiniais veiksmais padarytą žalą, jei nukentėjo transporto priemonė, jis  privalo atlyginti.

Ar sumažinti žalą sprendžia ginčų komisija

Per nepilnus du mėnesius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) tarnybinių ginčų komisijoje buvo nagrinėjami kelių pareigūnų prašymai sumažinti, reikalaujamą atlyginti žalą, kuri atsirado jiems patekus į auto įvykius ir apgadinus tarnybinį transportą.

Kauno AVPK tarnybinių ginčų komisiją sudaro keturi vyriausiojo policijos komisariato ir keturi profesinės sąjungos deleguoti nariai, du iš jų – Lietuvos policijos profesinės sąjungos nariai.

Dėl žalos sumažinimo į tarnybinių ginčų komisiją pastaruoju metu kreipėsi net trys LPPS nariai. Kiekvieno pareigūno situacija ir prašomos atlyginti žalos sumos skirtingos.

Pareigūno pareiga skubėti į pagalbą kainavo per 2000 eurų

Daugiau nei prieš metus Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnas, skubėdamas į A kategorijos įvykį, sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui bei susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Dėl eismo įvykio pareigūnui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, o praėjus beveik metams po įvykio, š.m. kovo 8 d., atsiųstas pranešimas, kad pareigūnas iki balandžio 1 d. privalo atlyginti 2161,9 Eur materialinę žalą Kauno AVPK už sugadintą tarnybinį automobilį. Prašoma atlyginti suma, kone triskart didesnė nei pareigūno gaunamas atlyginimas į rankas.

Kitais dviem atvejais, pareigūnai netyčiniais veiksmais padarė eismo įvykius ir nežymiai apgadino tarnybinius automobilius.  Iš vieno pareigūno paprašyta atlyginti 650 Eur žalą, kito – 346 Eur žalą.

Žala sumažinta 

Tarnybinių ginčų komisijoje pavyko pasiekti susitarimą, Dainavos policijos komisariato pareigūnui, kuris skubėjo į įvykį, žala nuo 2161,9 Eur sumažinta iki 700 Eur, atlyginti žalą pareigūnas turės per dvejus metus. Kitais atvejais, žala nuo 650 Eur sumažinta iki 2 pareiginės algos bazinių dydžių, o viena pareigūnė nuo žalos (346 Eur) atlyginimo atleista.

Teismų praktika neatsižvelgiant į tarnybos specifiką

Pasak LPPS pirmininkės Romos Katinienės, įstaigos reikalaudamos iš pareigūnų atlyginti materialinę žalą, atsiradusią po eismo įvykių, vadovaujasi teismų praktika, jog aplinkybė, kad darbdavys neapdraudė jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės Kasko draudimu, negali būti traktuojamas kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sąlygas, kad žala neatsirastų, vykdymas, negali būti aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, bet tai gali būti laikoma aplinkybe, lemiančia atlygintinos žalos mažinimo galimybę.

LPPS pirmininkės nuomone, šia teismų suformuota praktika vadovaujamasi visiškai neatsižvelgiant į tarnybos specifiką. R.Katinienės teigimu, netrukus policijos įstaigos ir jų vadovybė gali susidurti su pasekmėmis, kurios joms nelabai patiks, nes pareigūnai, dalyvaudami tarnybinių ginčų komisijoje, akcentavo, kad aplinkybė, jog automobiliai neapdrausti Kasko draudimu ir jiems nepriklausomai nuo dydžio tenkanti materialinės atsakomybės našta, yra stipriai jų tarnybą demotyvuojanti aplinkybė ne tik į įvykius patekusiems pareigūnams, bet ir su jais dirbantiems kolegoms.

Profsąjunga: būtų sąžininga, jei atsakomybę prisiimtų darbdavys

„Galima sutikti su Policijos vadovybės argumentu, kad Kasko draudimas kainuoja brangiau nei eismo įvykių metu, į kuriuos patenka policijos pareigūnai su tarnybiniais automobiliais, patiriami nuostoliai, tačiau tokiu atveju mūsų profesinė sąjunga laikosi pozicijos, kad atsakomybę dėl atsiradusios žalos, jeigu ji nėra padaroma tyčiniais pareigūno veiksmais, turi prisiimti darbdavys. Dabar rizikos ir atsakomybės dalis permetama pareigūnams“, – sakė R.Katinienė.

Profesinė sąjunga laikosi pozicijos, kad visi tarnybiniai automobiliai turėtų būti drausti Kasko draudimu arba sudarytas sąrašas tarnybinių automobilių, kurie privalo tokiu draudimu būti drausti. Kadangi pagrindinis Policijos departamento argumentas, nedrausti tarnybinių automobilių Kasko draudimu, išlieka, jog pigiau remontuoti juos pačioms įstaigoms, tokiu atveju atsakomybę  dėl atsiradusios žalos, jei tai padaryta netyčiniais pareigūno veiksmais, turėtų prisiimti darbdavys.

„Manau, nėra teisinga, kad žalos našta perkeliama įstaigoms. Kadangi sprendimai dėl Kasko buvo priimti Policijos departamento lygmeniu, jis vykdo centralizuotą prekių ir paslaugų pirkimą, pavyzdžiui, automobilių, todėl departamentas turėtų prisiimti ir riziką dėl žalos“, – mano R.Katinienė.

Piktina PD pateikiama klaidinanti statistika ir skaičiai

Pareigūnus piktina ir viešoje erdvėje Policijos departamento (toliau – PD) pateikiama, realybės neatitinkanti, visuomenę klaidinanti, informacija, apie iš policijos pareigūnų išskaičiuotus žalos dydžius.

2019 m. balandžio 6 d. portale 15min.lt skelbtame BNS pranešime „Atsisakius visuotinio „Kasko“ draudimo, už mašinų remontą turi mokėti komisariatai“, PD pateiktais duomenimis per laikotarpį nuo 2018-04-01 iki  2019-04-08 „jie (aut.pastabas – pareigūnai) turėjo atlyginti 2,5 tūkst. eurų siekiančią žalą už apgadintus automobilius“.

Šiais skaičiai profesinė sąjunga suabejojo, nes vien Kauno AVPK  iš pareigūnų, kurie kreipėsi į ginčų komisiją, buvo pareikalauta sumokėti virš 4300 Eur, žinoma atvejų, kai pareigūnai atlygino žalą ir nesikreipė dėl jos sumažinimo, o panašių įvykių buvo ne tik Kauno AVPK teritorijoje, bet ir kitose apskrityse.

Su tiesa prasilenkia ir PD atstovo Ramūno Matonio teiginiai, paskelbti aukščiau minėtame BNS pranešime, jog „pareigūnų padengti reikalaujama suma gali siekti apie 200-300 eurų“.

Anot LPPS pirmininkės,  visos iš Kauno AVPK pareigūnų reikalaujamos sumos žymiai didesnės, kai kurios net kelis kartus.

Policijos pareigūnas sėsdamas prie tarnybinio automobilio vairo, tarnyboje, kurioje bet kurią sekundę gali nutikti nenumatytų situacijų, neturėtų galvoti apie tai, kaip nenubraukti automobilio sparno, o susikaupti ir kuo skubiau padėti pagalbos besišaukiantiems žmonėms.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga artimiausiu metu sieks pakeisti, jos manymu, ydingą praktiką ir ieškos bendro sutarimo su Policijos departamentu dėl tarnybinių automobilių draudimo bei žalos atlyginimo.

 

administrator