Lenkijos pataisos įstaigose viešėję pareigūnai: turime ko pasimokyti

  • 0 Comments
  • 725 Views

Jau rašėme apie tai, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) atstovų delegacija gegužės 7-8 dienomis viešėjo Varšuvoje, kur lankėsi Grochovo pataisos įstaigoje, Popovo penitencinės tarnybos mokymo centre, dalyvavo diskusijoje apie pataisos įstaigas bei profesines sąjungas.

Vizito metu buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp profesinių sąjungų.

„Tai puiki galimybė iš arti susipažinti su kaimyninės šalies pataisos įstaigų veikla“, – vos prasidėjus vizitui telefonu sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Profesinių sąjungų lyderių nuomonę apie kelionę pateiksime vėliau, o dabar, kol įspūdžiai neišblėsę, pasiteiravome vykusių profesinės sąjungos narių nuomonės.

Pasak Daivos Pauliukienės, buvo įdomu tai, jog matosi didžiulė Lenkijos pažanga socialinio dialogo srityje, kai profesinės sąjungos traktuojamos kaip lygiaverčiai partneriai, su kuriais siekiama bendro teigiamo rezultato. Pasak Daivos, progresyvu ir tai, jog pataisos įstaigų sistemos vadovybėje Lenkijoje nėra atsitiktinių žmonių iš kitų sričių, jie puikiai orientuojasi situacijoje, pažįsta sistemą ir išmano jos specifiką.

„Nors tiek Lenkijos kalėjimų sistemai, tiek mūsų – 100 metų, jaučiamas didžiulis skirtumas. Mes dar sėdime akmenį tašome, o jie į kosmosą skrenda. Mes atsiliekame visose srityse“, – savo nuomone pasidalijo LRITĮPS narė.

Ilona Lankelytė, akcentavo tai, jog krito į akis Lenkijos pataisos įstaigų vadovų ir žemesnio rango pareigūnų santykis, nustebino akivaizdi lygybė ir dalykiškas net draugiškas bendravimas.

Anot Ilonos, nustebino, jog pataisos įstaigose dirbantys pareigūnai nenaudoja darbe jokių specialiųjų priemonių, su savimi jie turi tik radijo stotelę, įrengta stebėjimo sistema supaprastina ir palengvina pareigūnų darbą, viskas, kas vyksta patalpose yra stebima monitoriuose.

Valdas Blažys, išskyrė šiltus santykius tarp vadovybės ir pareigūnų bei pagarbų aukštesnių Lenkijos pataisos įstaigų vadovų požiūrį į žemesnio rango pareigūnus. Tokio santykio, pareigūno nuomone,  labai trūksta Lietuvos pataisos įstaigose.

„ Nuteistųjų integravimas, jų darbo programos ir tai, kad dauguma nuteistųjų dirba ir nori dirbti, ypač nustebino“, – sakė Valdas.

Pasak Erikos Čiapienės, iš kelionės parsivežė tiek minčių ir įspūdžių, kad sunku viską ir išvardinti.

„Tai, kad dauguma galinčių dirbti nuteistųjų, noriai nevaromi dirba – stebina. Sukurta sistema, kuri skatina nuteistuosius dirbti, nes mokami visi mokesčiai, todėl jie gauna visas socialines garantijas, užsidirba pensiją o išėję į laisvę gali būti priimti dirbti toliau tą patį darbą, toje pat įmonėje“, – apie kaimynų pasiekimus kalbėjo Erika.

Pasak E.Čiapienės, nustebino ir tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai sulaukę stažo pareigūno pensijai gauti gauna ir pensiją, ir atlyginimą, taip pat tai, kad nuo pareigūnų atlyginimo mokamas tik pajamų mokestis, visu kitu pasirūpina valstybė.

„Dėmesys pareigūnui valstybiniu lygmeniu iš tiesų jaučiasi, nors ir ten, nežiūrint mūsų akimis gerai sustyguotos sistemos, visgi pataisos pareigūnų trūksta“, – sakė E.Čiapienė.

Reda Lenkauskė sakė, jog Lenkijoje veikianti elektroninės stebėsenos sistema ir pačių lenkų sukurtos bei nudojamos apykojės yra tobulos, kaip ir sprendimas nuteistuosius įdarbinti, o ne kurti kažkokias neveikiančias programas.

„Lenkijoje pirmiausia rūpinamasi darbuotoju, jo darbo sąlygomis, kurios negali būti blogesnės nei nuteistojo. Pas mus, deja, yra atvirkščiai“, – kalbėjo Reda.

Violetai Lekeckienei didžiausią įspūdį paliko Popovo penitencinės tarnybos mokymo centras ir elektroninės stebėsenos sistema. Po kelionės ji sakė, kad labai naudinga pasižiūrėti kaip yra svetur ir palyginti su sąlygomis pas mus.

„Skirtumas didžiulis, progresas pataisos įstaigų sistemoje Lenkijoje milžiniškas“, – sakė ji.

Violetai pritarė ir Danutė Kazlauskienė, kurią, kaip ir daugumą išvykoje dalyvavusių stebino ir sužavėjo tiek bendravimas tarp pareigūnų ir vadovybės, tiek pažangios stebėsenos sistemos, darbo sąlygos, įranga. Nustebino ir nuteistųjų darbo vietos, kurios įrengtos šiuolaikiškai su modernia technika.

„Gal ir tai prisideda prie noro dirbti?“ – pasakojo pareigūnė.

Pasak Inos Širvinskienės, mums toli iki Lenkijos pataisos įstaigų lygio, o pasiekti tiek, kiek kaimynai, galėsime tik didelius darbus atlikę.

„Pas juos pirmoje vietoje pareigūnas, jis dirba valstybei, todėl yra atleistas nuo valstybinių mokesčių,tai motyvuoja. Sukurta pareigūnų skatinimo sistema, kuri leidžia juos skatinti kasmet, jie jaučia atlyginimo kilimą. Lyginant su mūsų, didesnės Lenkijos pareigūnų pensijos, kurios mokamos, net jeigu ir pareigūnas dirba“, – pasakojo Ina.

Ji akcentavo ir tai, kad uniforma yra viena visiems, tai yra tiek vadovai, tiek pareigūnai dėvi tą pačią uniformą, ir tik iš skiriamųjų ženklų gali atspėti kas yra kas. I.Širvinskienei patiko ir požiūris į profesines sąjungas, su kuriomis visada stengiamasi kalbėtis, dėmesys joms.

Dainora Puskunigienė išskyrė jai įdomiausius akcentus – tai nuteistųjų resocializaciją, iš kurios tikrai yra ko pasimokyti, sistemos vadovų profesionalumą ir įdiegtas naujoves, kurios labai palengvina darbą.

Lenkijoje pataisos įstaigose lankęsi LRITĮPS ir LRITĮPS nariai vieningi – Lenkijoje labai svarbios visuomenės normos ir visuomenės požiūris, matyt tai ir lemia, kad jų pažanga, nors bausmių vykdymo sistemos skaičiuoja tiek pat – šimtą  – metų, skiriasi kardinaliai, turime ko pasimokyti ir siekti.

administrator