Policija vėl išgyvens pokyčius, kas laukia pareigūnų?

  • 0 Comments
  • 1492 Views

Kokią policiją nori matyti Lietuvos policijos vadovybė neseniai pristatyta profesinių sąjungų atstovams.

Iki 2023 metų policija gerokai pasikeis, laukia nemažai pertvarkų ir pokyčių, tačiau jiems pasibaigus manoma, kad policija taps šiuolaikiška ir atviresnė visuomenei.

Š.m. spalį numatoma Administravimo padalinių pertvarka bei Imuniteto centralizavimas, 2022 m. rugpjūtį – Specializuotų policijos padalinių pertvarka, o 2023 m. kovą – Apygardų pertvarka.

Pertvarkų metu bus centralizuojamos specializuotų policijos įstaigų funkcijos Policijos departamento Eismo saugumo ir viešosios tvarkos bei  Kriminalinės policijos biuruose, taip pat bus administravimo (bendrųjų) funkcijų (personalo, buhalterinės apskaitos, turto valdymo, aptarnavimo,  viešųjų pirkimų, planavimo, tarptautinio bendradarbiavimo) vykdymas.

Ketinama iki 2023 m. išgryninti bei standartizuojamos teritorinių policijos veiklos padalinių funkcijas, struktūrą, stiprinti prevencinę policijos veiklą, nusikalstamų veikų tyrimą.

2022 m. numatyta specializuotų padalinių pertvarka. Jos metu bus optimizuojami policijos kriminalistinių tyrimų padaliniai.  Vietoje 11 šiuo metu veikiančių laboratorijų iki 2022 m. liks trys, tačiau jos bus aprūpintos aukščiausius reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis. Manoma, kad numatyti pokyčiai leis sutrumpinti kriminalistinių tyrimų atlikimo terminus bei išspręs nevienodo kriminalistinių tyrimų darbuotojų krūvio problemą.

Įgyvendinant pokyčius policijoje, dėl kai kurių įvykių, kai paslaugas gyventojams galima suteikti nuotoliniu būdu,  nebus vykstama į įvykio vietą.

Š.m. rugsėjį administracinių nusižengimų byloms nagrinėti bus diegiamas  „Vienas langelis“. Šios pertvarkos metu apskrities VPK bus steigiamas savarankiškas skyrius, kuris nagrinės visus apskrities administracinius nusižengimus tiek rašytinio, tiek žodinio proceso tvarka, rengs atsiliepimus į skundus ir atstovaus policijos įstaigai teisme.

Stiprinant neteisėtai įgyto turto nusikaltimų tyrimą, jau nuo š.m. rugsėjo 1 d. savarankiški  Turto tyrimo skyriai bus įsteigti 5 „didžiuosiuose“ aps. VPK, o  „mažuosiuose“ aps. VPK šiai funkcijai vykdyti specializuojami atskiri pareigūnai. Kai bus pereita prie veiklos organizavimo „apygardų principu“, Turto tyrimo skyriai funkcijas vykdys apygardos mastu.

Atsakydami į klausimą, o koks gi šių pokyčių tikslas, policijos atstovai teigė, jog ne tik moderni policija, saugi visuomenė, bet manoma, jog įgyvendinus pertvarkas turėtų augti pareigūnų darbo užmokestis, gerės aprūpinimas darbo priemonėmis, išnyks tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų ne vienodo krūvio problema, atsivers skaidresnės karjeros galimybės ir kt.

Po pristatymo kalbintas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas sakė, jog nors pristatymas buvo įtikinantis ir gražus, liko daug klausimų, į kuriuos nebuvo atsakymų.

„Pasigedome aiškių sprendimų, kaip atrodys tyrėjas, kaip atrodys patrulis, ką jie veiks 2023 metais, kokios jų bus funkcijos. Pasigedome konkretumo, o ne tik vizijų.  Norėtųsi, kad tai nebūtų tik gražios skaidrės, o aiškiai išdėstyta vizija, kurioje būtų įvardinta konkrečiai, kaip viskas veiks, funkcionuos, kokias funkcijas atliks pareigūnai einantys tam tikras pareigas, kokios bus jo pareigos ir atsakomybės ir pan“, – sakė Vitalijus Jagminas, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.

Pasak V.Jagmino, Policijos departamentas mano, kad suvaldys rizikas, kad pareigūnų liks tiek, kiek yra dabar yra, tačiau mums liko dėl tokio pasakymo abejonių.

Profesinės sąjungos kėlė klausimą ar iš tiesų yra įvertintos visos vykdomų reformų rizikos.

Ir nors tiek suplanuotos pertvarkos, tiek vizija popieriuje atrodo gražiai, pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, viena kitą keičiančios reformos ir pertvarkos per eilę metų yra tiek išvarginusios darbuotojus, jog jau vien žodis „pertvarka“ sukelia įtampą ir nepasitenkinimą.

Anot R. Katinienės, nepavykę eksperimentai ar pokyčių klaidos, policijos sistemai brangiai kainuoja – tai žmonės – pareigūnai, darbuotojai, jų nusivylimas sistema, lojalumas, pasitraukimas iš tarnybos.

„„Reformos turėtų būti planuojamos, norint išspręsti vienas ar kitas problemas sistemoje, siekiant efektyvumo žmogiškųjų išteklių  ir finansų panaudojime. Tai yra tik vizija, kol kas prognozių,  paremtų konkrečiais skaičiavimais nėra. Šiame periode atsakymų, kaip bus sutaupytos lėšos darbo užmokesčiui, kurios konkrečiai priemonės kurs motyvacinę sistemą, nėra. Kaip planuojamos pertvarkos leis išspręsti šiuo metu vieną aktualiausių problemų – beveik pusantro tūkstančio reagavimo ir veiklos padalinių pareigūnų trūkumą, lieka neaišku“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, policijos struktūra nuo nepriklausomybės laikų, nuolat reformuojama, todėl labai svarbu įvertinti pokyčių naudą.

administrator