- info
- 0 Comments
- 1460 Views
Valstybė pamiršta svarbų dalyką – Krašto apsauga nėra vienintelis nacionalinio saugumo garantas. Tiek Lietuvos, tiek jos žmonių saugumas tiesiogiai priklauso nuo tinkamos Valstybės sienos apsaugos. O kaip užtikrinti deramą sienos apsaugą, kai kritiškai trūksta pareigūnų?
Trūkumas – grėsmė bendram profesionalumui
Šį, pastaraisiais metais itin paūmėjusį visoje statutinėje tarnyboje, klausimą kelia Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) priklausančios Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.
„Pareigūnų trūkumą išgyvename jau kurį laiką. Profesionalūs kadrai palieka tarnybą, o dirbti atėjęs jaunimas į darbą pasienyje žiūri visai kitaip – labiau per atlyginimą, nei patriotizmą. Natūralu, net Valstybei pasišventusiems pareigūnams uždirbti reikia.
Tačiau bėdų šaknys gilios. Esame užstrigę duobėje, iš kurios išlipti padės tik sąžiningas, atsakingas valdžios požiūris į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT). Kol Tarnyba nebus tinkamai finansuojama, tol nepajėgsime užtikrinti nuoseklaus tarnybos darbo sąlygų gerinimo, tokių atlyginimų, kurie jaunus žmones skatintų rinktis Valstybės tarnybą“, – pasakoja R. Liepa.
Problema nespręsta kelių valdžių
Stagnacija, anot R. Liepos, tęsiasi kone dešimtmetį. Pareigūnų darbo sąlygos gerėjo tiek, kiek savu laiku pavyko pasiekti profesinėms sąjungoms. O rimtesnio problemų sprendimo nesiima jau ne pirma valdžia.
„Esu įsitikinęs, kad jeigu vidaus reikalų ministrai, užuot kūrę vis naujas, netvarias reformas, imtųsi racionalaus, strateginio požiūrio į Valstybės sienos apsaugą, gerokai greičiau pasiektume pozityvių rezultatų. Problemos sprendimo būdas yra paprastas – matyti toliau, nei siekia kadencijos trukmė“,- tvirtina profesinės sąjungos vadovas.
Į problemą profesinės sąjungos žvelgia kompleksiškai
LTPF, matydama, kad su žmonių trūkumu susiduria ne tik VSAT, bet ir dauguma tarnybų, ypač policija bei Bausmių vykdymo sistema, ne tik spaudžia politikus bei institucijų vadovus gerinti sąlygas ir didinti tarnybų patrauklumą.
„Spalį organizuojame konferenciją, kurios metu tiek su tarnybų vadovais, tiek su politikais, darbo rinkos ekspertais bei svečiais iš kitų šalių mėginsime į problemą pažvelgti plačiau. Nes akivaizdu, kad jeigu trūksta žmonių praktiškai visose statutinėse tarnybose, tai problema yra ne vienos tarnybos sąlygos, o bendras valstybės požiūris į žmones, kurie tarnauja valstybei. Pavieniai sprendimai rezultatų neduoda, arba jie būna labai nežymūs. Laikas imtis problemas spręsti rimtai, kitu atveju tarnybos nebesugebės atlikti joms deleguotų funkcijų“,- sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Dėl sąlygų gerinimo reikia dirbti kasdien
Rimantas Liepa priduria, kad nors VSAT patiria pareigūnų trūkumą, esamais tarnyba rūpinasi. Pareigūnų gerovę užtikrinti padeda kolektyvinė sutartis, sudaryta tarp Vidaus reikalų ministerijos, VSAT ir profesinių sąjungų.
„Mūsų pareigūnai, profesinių sąjungų nariai, aktyviai naudojasi sutartyje numatytomis lengvatomis, garantijomis. Tai labai patogu ir reikalinga – pradedant nuo papildomų atostogų dienų, tobulėjimui skirto laiko, baigiant išeitinėmis išmokomis.
Ilgą laiką galėjome pasidžiaugti, kad profesinės sąjungos turėjo pavyzdingą santykį su VSAT. Ir tai atsispindėjo bendruose sutarimuose – esant abipusiam supratimui, gebant derėtis, nesunku pasiekti gerų rezultatų. Tačiau pastaruoju metu santykiai dinamiškai prastėja, profesinės sąjungos vis mažiau išgirstamos, o derybos primena VSAT monologą . Labai svarbu, kad visos pusės suprastų, kad profesinės sąjungos yra socialiniai partneriai, norintys dirbti kartu, o ne priešai“, – atkreipia dėmesį Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas.
Šiuo metu galiojanti kolektyvinė sutartis pasirašyta dar 2019 metais, o greitu metu planuojama ją atnaujinti, įtraukiant šiai dienai aktualių naujų susitarimų.
