- info
- 0 Comments
- 396 Views
Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę paskelbė, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba turi nutraukti viešąjį pirkimą dėl Šiaulių rajone planuoto naujo kalėjimo statybos. Teismas konstatavo, kad Kalėjimų tarnybos vykdytas pirkimas nėra skaidrus, neatitinka lygiateisiškumo principų, jame yra sąlygų, kurios gali būti vertinamos kaip subjektyvios.
Į šį sprendimą suskubo reaguoti teisingumo ministras Rimantas Mockus, pareiškęs, jog „reikalaus Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybės atsakomybės dėl neprofesionaliai ir neatsakingai vykdytų pareigų ir vykdyto pirkimo”.
Įkalinimo įstaigos pareigūnų interesams atstovaujančios Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas sako, kad už tokio visai bausmių vykdymo sistemai gyvybiškai svarbaus projekto sužlugdymą yra atsakinga ne tik Lietuvos kalėjimų tarnyba, tačiau ir pati Teisingumo ministerija.
„Pradėkime nuo to, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje nebuvo pastatytas nė vienas šiuolaikiškas kalėjimas. Morališkai ir fiziškai pasenusi infrastruktūra lemia tai, kad mūsų bausmių vykdymo sistema negali pasiekti svarbiausio jai keliamo tikslo – kalinių resocializacijos. Būtent dėl to įkalinimo įstaigose vis dar veši sovietinė subkultūra, čia neįmanoma užtikrinti tarnaujančių pareigūnų saugumo. Todėl pareigūnų bendruomenė naujojo kalėjimo laukia kaip gaivaus oro gūsio”, – sako K. Pauliukas.
„Visgi šis jau ne vienerius metus vykdytas projektas žlugo, o ministras Mockus, matyt gelbėdamas ir savo bei savo ministerijos mundurus, dėl to apkaltino Kalėjimų tarnybą. Nesiruošiu ginti šios institucijos, tačiau pasakęs A ministras turėtų pasakyti ir B. Tokio dydžio ir svarbos projektai nėra ruošiami be ministerijos žinios ir palaiminimo. Ir tame, jog teismas įpareigojo nutraukti šį projektą, ne mažesnė ir Teisingumo ministerijos kaltė. Konkrečių jos tarnautojų, galbūt vis dar dirbančių šioje įstaigoje. Tad prieš švaistantis kaltinimais ministrui vertėtų pasižiūrėti ir į veidrodį”, – įsitikinęs jis.
Komisijoje, kuri buvo atsakinga už Šiaulių kalėjimo projekto įgyvendinimą, K. Pauliuko žiniomis, be Lietuvos kalėjimų tarnybos, dar buvo Teisingumo ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai.
Jam antrina ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas, išskirdamas dar vieną svarbų šio valdininkų sužlugdyto projekto aspektą.
„Naujo kalėjimo Lietuvai vis tiek reikės ir jis turės būti pastatytas. Šiauliuose ar dar kur nors. Teismo sprendimas reiškia, kad visi projektinės dokumentacijos ruošimai, kiti procesai turės prasidėti nuo pradžių. O tai ne tik papildomas laikas – metai ar net du, bet ir pinigai. Šimtai tūkstančių eurų iš Lietuvos kalėjimų tarnybos biudžeto. Kai reikalaujame didinti pareigūnų atlyginimus, kurie, beje, yra gerokai mažesni nei kitose statutinėse tarnybose, kai reikalaujame pareigūnus aprūpinti šiuolaikiškomis tarnybos priemonėmis, politikai ir valdininkai nuolat virkauja, jog pinigų nėra. Tačiau projektams, kurie vėl žlunga ar yra specialiai sužlugdomi, jų atsiranda. Tų pačių pareigūnų, jų saugumo sąskaita”, – piktinasi V. Jagminas.
Dar didesnė našta Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos biudžetui gali tekti tuo atveju, jei konkursą dėl kalėjimo Šiauliuose statybos laimėjusios įmonės pareikalaus atlyginti patirtus nuostolius.
„Tikrai neatmetu tokios galimybės ir tuomet mes turbūt kalbėsime ne apie šimtus tūkstančių, o milijonus eurų. Iš tų pačių pareigūnų kišenės”, – sako profesinės sąjungos pirmininkas.
