Vakar profesinių sąjungų, taip pat ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos, atstovams Policijos departamente buvo pristatytas Lietuvos policijos vadovybės sprendimas, atlikti neeilinius vertinimus ir paskatinti geriausius rezultatus pasiekusius pareigūnus, karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį.

Policijos departamento vadovybė atsižvelgė į LPPS siūlymus, kad būtų laikomasi teisės aktų, kuriama motyvacinė sistema ir atsižvelgiant į finansines galimybes, atliekami neeiliniai pareigūnų vertinimai.

Sprendimas dėl neeilinių vertinimų ateinantį trečiadienį dar turi būti patvirtintas Policijos taryboje.
Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, buvo atsižvelgta tiek į profesinės sąjungos, tiek į Policijos įstaigų vadovų siūlymus Policijos taryboje, 2,4 mln. eurų tolygiai paskirstyti visoms policijos įstaigoms, proporcingai, atsižvelgiant į užimtas pareigybes.
Pagal esamas finansines galimybes, neeilinius metinius vertinimus planuojama atlikti 1600 policijos darbuotojų, pakeliant pareiginės algos koeficientą 0,5. Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį ir pasiekusiems geriausius rezultatus taip pat bus keliamas pareiginės algos koeficientas.
Neeiliniai vertinimai, laikantis numatytų reikalavimų dėl terminų ir tvarkos, karjeros valstybės tarnautojams turės būti atlikti iki spalio 1 d., statutinių pareigūnų, kurių yra gerokai daugiau, neeiliniai vertinimai gali užtrukti šiek tiek ilgiau.

Trečiadienį vykusiame susitikime su Teisingumo ministru Elvinu Jankevičium, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų  profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas buvo aptartas „Programos 1000“ įgyvendinimas.

Primename, kad Teisingumo ministras dar š.m. kovą portalui lrt.lt sakė, jog „šiemet bus įvykdytas pažadas iki 1 tūkst. eurų „į rankas“ pakelti algas mažiausiai uždirbantiems pareigūnams. Šiems finansiniams pokyčiams nereikės papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto“.

Ministras tuomet kalbėjo, kad „planuojama, kad nuo birželio 1 d. atlyginimai bus didinami Kauno sujungtos įstaigos darbuotojams, nuo liepos 1 d. – Lietuvos probacijos tarnybos, nuo spalio 1 d. – Pravieniškių, Vilniaus ir Marijampolės- Kybartų pataisos namų pareigūnams, o nuo kitų metų sausio 1d. – Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių pataisos įstaigų bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnams“.

Susitikime LRITĮPS pirmininkas K.Pauliukas ministro pasiteiravo, ar viešojoje erdvėje nuskambėję pažadai dėl „Programos 1000“ įgyvendinimo nebus priešrinkiminis šou. Į tai Teisingumo ministras atsakė, jog tai ne rinkimų ar reklamos triukas, juolab, kad su Kalėjimų departamentu dar gerokai anksčiau buvo aptarti visi, su minėto siekio įgyvendinimu susiję, finansiniai klausimai, tad kliūčių įgyvendinti programą neturi būti.

E.Jankevičius sakė, jog tiki, kad tiek Kalėjimų departamentas, tiek įstaigos be atidėliojimų įgyvendins tai, kas numatyta.

Anot K.Pauliuko, abiejų profesinių sąjungų pozicija, jog „Programa 1000“ turi būti įgyvendinta per neeilinius vertinimus, ir išreiškė viltį, jog šie vertinimai rugsėjo mėnesį vyktų visose įstaigose, kuriose, remiantis Teisingumo ministro žodžiais, atlyginimai pareigūnams turėtų kilti nuo š.m. spalio 1 d.

Profsąjungų pirmininkai akcentavo, jog būtina laikytis teisingumo ir proporcingumo principo.

Kitas susitikime aptartas klausimas – nuteistojo pabėgimas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

LRITĮPS pirmininkas susitikime sakė, jog neeilinis įvykis, kai pabėgama ne iš laisvos zonos, o kamerinio tipo įstaigos, turi būti išsamiai išanalizuotas, o tik po to ieškoma kaltų, ypač, atsakomybės neperkeliant ant eilinių pareigūnų, nes panašu, kad įstaigoje apstu problemų, kurias nuteistojo pabėgimas ir atvėrė.

Pasak K.Pauliuko, renovacijos, senų saugos sistemų atnaujinimo ir kt problemos, apie kurias kalba profesinės sąjungos, iš tiesų egzistuoja.

„Negalime sakyti, kad įstaigoms neskiriama pinigų. Mano žiniomis, šiais metais ministerija iš tam tikrų fondų skyrė lėšų būtent pataisos įstaigų renovacijos, statybos, modernizacijos darbams ir būtiniems atnaujinimams, tačiau įstaigoms reikėjo atlikti namų darbus ir pasirengti detaliuosius planus, tačiau, panašu, kad ne visos tai padarė. Akivaizdu, kad būtinybė atnaujinti įstaigų infrastruktūrą ir pastatus būtina, tik kodėl tai rūpi ne visų įstaigų vadovams?“, – sakė K. Pauliukas.

Teisingumo ministras užtikrino, kad pabėgimas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės bus atsakingai išnagrinėtas, įvertinant kaip suplanuotas pabėgimas apskritai galėjo būti realizuotas, taip pat tai, ar įstaiga pasinaudojo lėšomis renovacijai bei atnaujinimams,ką veikė bei kodėl planuojamo nusikaltimo neužkardė Kriminalinė žvalgyba bei kt. Pasak ministro, tik tada bus priimti sprendimai, paaiškės ar dėl minėto įvykio kas nors turės prisiimti atsakomybę.

Ar VĮ „Regitra“ vyksta mobingas, kilo klausimas „Regitra“ darbuotojų profesinei sąjungai, kai per trumpą laiką tas pats šio filialo darbuotojas (egzaminatorius instruktorius) dėl jam primetamų pažeidimų ne tik turėjo savo teisumą įrodinėti teisme, bet vėliau, jau dėl visiškai kitų epizodų, aiškintis ir „Darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijai“ .

Gera žinia, jog š.m. rugpjūčio 17 d. komisija nusprendė darbdaviui siūlyti atleisti darbuotoją nuo drausminės atsakomybės. Bloga žinia, jei tai ne pagrįsti priekaištai, o mobingas, jis gali tęstis ir tęstis, o problema gilėti.

Minėtas darbuotojas įmonėje dirba jau per 15 metų ir jokių priekaištų nei iš darbdavių, nei iš kolegų nebuvo sulaukęs. Tačiau jau metai, kai minėtam darbuotojui pastabų negailima, jis tarsi po padidinamuoju stiklu, o per keletą mėnesių jo atžvilgiu vis vyksta kokių nors pranešimų tyrimai, kurie yra nemalonūs, atima laiko, ir ne pigiai kainuoja. Ar tai mobingas?

Tarptautinių žodžių žodynas aiškina, jog mobingas (ang. mobbing) – puolimas, pasireiškiantis tarp bendradarbių, dažniausiai tarp vienodas pareigas einančių darbuotojų, varginantis, ujantis, įžeidus, užgaulus tam tikro  vieno asmens socialinis išskyrimas.

Tarnybinį pranešimą apie minėto darbuotojo pažeidimus, surašė to paties filialo vyresnysis specialistas, kuris darbdaviui pranešė, kad š.m. gegužės 21 ir 22 dienomis vykusio egzamino metu instruktorius nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, nesilaikė nustatytos egzaminavimo ir klientų aptarnavimo tvarkos: nukrypo nuo maršruto egzamino metu; netinkamai vairavo (t.y. viena ranka laikė vairą); ne iš karto suskambus mobiliajam telefonui atmetė skambutį; netinkamai informavimo apie filmavimą; netinkamai  dėvėjo asmenines apsaugos priemones.

Tai, jog komisija nagrinėdama šį atvejį ne tik vadovavosi minėto darbuotojo raštišku paaiškinimu, išklausė jo bei jį atstovaujančio advokato komisijos posėdyje, ir nutarė siūlyti atleisti nuo drausminės atsakomybės, panašu, jog darbuotojui ir šį kartą pavyko įrodyti, jog jei ir padarė smulkių pažeidimų, jie nebuvo tyčiniai, iš to niekam nekilo žalos.

Pasak „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, VĮ „Regitra“ vadovybei vertėtų atkreipti dėmesį į situaciją ir išsiaiškinti ar vykstantys procesai tėra principingumas, ar visgi mobingas.

„Jei įmonėje vyksta mobingas, jam būtina kuo skubiau užkirsti kelią, netoleruoti ir atsakingai imtis veiksmų“, – sakė E.Plokštys.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas š.m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.4-292 nustatė tvarką, pagal kurią būtų galima, nustačius, jog pareigūnas laikinai nedarbingas tapo dėl jo tarnybinių pareigų, priimti sprendimus dėl jo vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo. Tai pareigūnams aktualus vado įsakymas, ypač šiuo metu, kai didėja rizika tarnyboje užsikrėsti  COVID-19. 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – tarnybos) vadas įsakymu sudarė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pareigūno laikinojo nedarbingumo ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisiją (toliau – Komisija), kurioje: tarnybos teisės skyriaus vedėjas (komisijos pirmininkas); tarnybos teisės skyriaus vyriausiasis specialistas / teisininkas; pareigūno, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, tiesioginis vadovas;  tarnybos ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos atsiskaitymų su darbuotojais skyriaus vedėjas.

Tarnybos vadas taip pat patvirtino ir minėtos komisijos darbo reglamentą bei įgaliojo tarnybos vado pavaduotoją, gavus pareigūno prašymą skirti vidutinio jo darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensaciją, pavesti komisijai atlikti tyrimus, pratęsti jų terminą, tvirtinti komisijos išvadas ir priimti sprendimus dėl pareigūno vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo.

Reglamente nustatyta, jog pareigūnas, kuris tapo laikinai nedarbingu dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba jo laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tapo laikinai

nedarbingu ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš

tarnybos), suderinęs su savo tiesioginiu vadovu, prašymą skirti vidutinio jo darbo užmokesčio ir

gautos ligos išmokos skirtumo kompensaciją (toliau – prašymas) turi pateikti tarnybos vado pavaduotojui per 3 darbo dienas nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Prie prašymo būtina pridėti dokumentus, galinčius patvirtinti laikinojo nedarbingumo ryšį su

tarnybinių pareigų atlikimu, arba jų kopijas. Jeigu tokių dokumentų nėra, pareigūnas prašyme

privalo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias laikinojo nedarbingumo ryšį su tarnybinių pareigų atlikimu.

Pareigūnų prašymai gali būti pateikiami tiek tiesiogiai, tiek paštu, tiek elektroniniu paštu.

Gavęs tarnybos vado pavaduotojo pavedimą atlikti tyrimą, komisijos pirmininkas prašymą nukreips pareigūno tiesioginiam vadovui, tarnybos ekonomikos, strateginio planavimo ir

apskaitos valdybos atsiskaitymų su darbuotojais skyriaus (toliau – ESPAV ADS) vedėjui ir

tarnybos teisės skyriaus (toliau – TS) darbuotojui, kuris TS vedėjo nurodymu dalyvaus komisijos

tyrime, nagrinėjant prašymą.

Komisija, per 10 darbo dienų nuo pavedimo, privalo atlikti tyrimą bei pasirašytą tyrimo išvadą pateikti tarnybos vado pavaduotojui. Jeigu šio termino dėl objektyvių priežasčių nepakanka, tarnybos vado pavaduotojas gali jį pratęsti iki 20 darbo dienų.

Komisijai konstatavus, kad pareigūno laikinasis nedarbingumas turi ryšį su tarnybinių pareigų atlikimu, jis įgyja teisę į LR Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą vidutinio jo darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensaciją. Komisijai konstatavus, kad pareigūno laikinasis nedarbingumas neturi ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu, apie tai jis turi būti informuojamas per 3 darbo dienas nuo išvados patvirtinimo, nurodant priimto sprendimo priežastis, taip pat jo apskundimo tvarką.

Čia rasite įsakymą ir nustatytą tvarką.

Neseniai rašėme apie VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale dirbančio specialisto pergalę teisme prieš  darbdavį. Tas pats darbuotojas švenčia dar vieną laimėjimą, š.m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija priėmė jam palankų sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti VĮ „Regitra“ 2020 m. sausio 27 d. įsakymą „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo“; išieškoti iš darbdavio darbuotojo naudai neišmokėtą papildomą darbo užmokesčio dalį už 2020 m. liepos mėn. – per 300 Eur bei delspinigius.

Į Vilniaus darbo ginčų komisiją VĮ Regitra Panevėžio filialo darbuotojas kreipėsi, prašydamas įpareigoti darbdavį atkurti dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas jo teises – panaikinti įsakymu skirtas drausminio poveikio priemones:  nuo įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; įspėjimą, kad jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės; priteisti po įsakymo priėmimo nemokėtą papildomą darbo užmokestį už darbuotojo veiklos rezultatus iki komisijos sprendimo įvykdymo dienos, delspinigius už dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Pažeidimai, už kuriuos buvo taikytos drausminio poveikio priemonės, buvo užfiksuoti egzamino metu, kai praėjusių metų spalio 2 d. egzaminuodamas R.Š. egzamino metu nesilaikė nustatyto maršruto ir trukmės bei dėl etikos pažeidimų prieš egzaminą, t.y. vykusio neformalaus darbuotojo pokalbio su kitu egzaminuojamuoju D.L.

Anot darbuotojo, nustatyto maršruto nesilaikė, nes dar važiuodamas į darbą, pamatė, jog dėl kelio darbų uždaryta egzamino maršrute pažymėta sankryža, o su egzaminuojamuoju kalbėjosi tiesiog norėdamas jį nuraminti, kad atsipalaiduotų ir nestresuotų.

Pasak „Regitra“ Panevėžio filialo darbuotoją komisijoje atstovavusio advokato V.Vėgelio, susidaro vaizdas, jog darbdavys nuolat ieško smulkmeniškų darbo veiklos pažeidimų, norėdamas nutraukti su asmeniu darbo santykius. Advokatas komisijai akcentavo, jog egzamino metu svarbiausia įvertinti egzaminuojamąjį, o jo atstovaujamas asmuo nėra sulaukęs priekaištų dėl šių savo funkcijų vykdymų.

Posėdyje dalyvavęs „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys stebėjosi susidariusia situacija.

 „Smulkių klaidelių darbe gali pasitaikyti visiems, todėl darbdavys turėtų įvertinti, kodėl jos kartojasi arba daromos, ar jos neatsiranda dėl tam tikrų darbo organizavimo ypatumų“, – sakė E.Plokštys.  

Išnagrinėjusi prašymą Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija jį tenkino iš dalies: įsakymą dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminių priemonių taikymo panaikino, nusprendė išieškoti darbuotoju iš darbdavio neišmokėta papildomą darbo užmokesčio dalį už š.m. liepos  mėnesį, ir delspinigius.