Profesinės sąjungos vieningos – pensijų įstatymas painus lyg Pano labirintas

  • 0 Comments
  • 1444 Views

Vakar virtualioje erdvėje vyko Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikimas, kuriame dar kartą buvo kalbama apie rengiamą Pareigūnų pensijų įstatymo projektą, kuris, po paskutiniųjų susitikimų su profesinėmis sąjungomis, buvo kiek pataisytas. Projektą pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Svajūnė Gaidamavičienė ir Inga Buškutė, kelioms minutėms prie susitikimo buvo prisijungęs viceministras Martynas Šiurkus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė akcentavo, kad pagrindinė žinia ir pokytis rengiamame projekte, jog pasikeitė nuostatos dėl pensijai apskaičiuoti laikotarpio, anksčiau ministerija siūlė ją apskaičiuoti iš 15 metų intervalo, dabar – iš 5 metų, bet pensijų dydžius aktualizuoti pagal pasitraukimo metais galiosiantį vidutinį darbo užmokestį įmokoms apskaičiuoti. Pensijos dydis būtų apskaičiuojamas iš 5 metų laikotarpio, imant tam tikrą procentą, kuris būtų susietas su pareigūno tarnybos stažu. Pavyzdžiui, jei pareigūno darbo stažas 30 metų, tai jo pensija turėtų sudaryti apie 60 proc. darbo užmokesčio neto. Ir dar viena žinia – įstatymo projektą Seimui ketinama pateikti Seimo rudens sesijai, o įsigaliojimas numatomas 2025 m. sausio 1 d., jei jis būtų priimtas.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas ministerijos atstovėms pasiūlė, kad geriausias sprendimas būtų, jeigu priimtoje tvarkoje būtų nustatyta, jog pareigūnas pats pasirenka kokį – seną ar naują – įstatymą skaičiuojant pensiją jam taikyti, na o ateinantiems naujiems pareigūnams, suprantama, jau galiotų tik naujasis įstatymas. Be to, V.Jagminas teigė, jog rengiamame projekte yra daug painių dalykų, per sudėtingų formuluočių nesuprantamų žmonėms, todėl paprašė ministerijos, kad skaičiuoklėmis, kurios padėtų įsivertinti kaip pareigūno pensija atrodytų pagal seną ir naują modelius, atsirastų ne įstatymą priėmus, o dabar. Anot VAITĮPS pirmininko, galbūt tai padėtų pareigūnams apsispręsti ir likti tarnyboje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės patikino, jog skaičiuoklės bus sukurtos, taip pat akcentavo, kad bus taikomas 10 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį į pensiją išeinantis pareigūnas pats galės pasirinkti, kurią tvarką – seną ar naują – pritaikyti skaičiuojant jo pensiją.

Profesinių sąjungų atstovams pasiteiravus, kodėl 10 metų, o ne 15 ar 20 pereinamasis laikotarpis nustatytas, ministerijos atstovės akcentavo, jog jų nuomone1 0 metų pereinamasis laikotarpis yra optimalus.

Profesinių sąjungų atstovai net kelis kartus perklausė, ar tikrai išliks 10 metų pereinamasis laikotarpis ir gavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikinimą, jog ši nuostata tikrai nesikeis.

Tą patį garantavo ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. Viceministro teigimu, įstatymą keisti sumanyta dėl nuolatinių kalbų apie labai mažas pareigūnų ir karių pensijas. Projektas inicijuotas ir siekiant, kad pareigūnai būtų suinteresuoti ilgiau likti tarnyboje, o valstybinės pensijos būtų adekvatesnės ir didesnės.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė pritarė kolegoms dėl jų išsakytų pastabų, papildydama, jog reikšmingo pensijos padidėjimo ji nematanti. Anot jos, pagrindinė raudona linija – projekte nustatytas amžius, kada pareigūnai galės išeiti į pensiją – 55 metai, nes sveikata „subyra“ anksčiau, o paskutiniu metu dar ir pareigūnų reabilitacijos sistema sukiužus, todėl projekto rengėjams pasiūlė žiūrėti valstybiškai, paralelei keičiant reikalavimus pareigybėms, sveikatai ir pan. Ji akcentavo, kad galimybė išeiti 25 metų į pensiją yra stipri motyvacinė priemonė ateinantiems į sistemą.  

LTPF pirmininkės patarėjas Artūras Černiauskas teigė, jog pateikiamos skaičiuoklės ir pavyzdžiai yra skirti ilgai tarnavusiems – 30 ir daugiau metų, ir paprašė, kad būtų parengta pavyzdžių ir tarnavusiems gerokai mažiau. Jis taip pat sakė, kad atliko skaičiavimus ir nustebo, jog 25 metus dirbęs ir išėjęs į pensiją pareigūnas pagal seną skaičiuoklę gautų daugiau nei pagal naująją. Todėl A.Černiauskas teigė, jog būtų sąžininga pateikti įvairių variantų skaičiuoklių pavyzdžių, atsižvelgiant į variantus, kiek gaus jei išėjęs į pensiją dar dirbs, kiek pagal naują, seną skaičiuoklę, kad įsivertinimas būtų objektyvus.  

Visi kolegialiai sutarė, jog pereinamasis laikotarpis galėtų būti ilgesnis, o įstatymas naujas taikomas tik po jo įsigaliojimo ateinantiems naujiems pareigūnams, jau dirbantys pareigūnai – turėtų galėti pasirinkti patys, kuriuo įstatymu vadovaujantis reikėtų skaičiuoti jam pensiją.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Žygimanto Kalpoko, kadangi vis dar nežinome, kas tam įstatymo projekte bus, ko nebus, tai tikime, kad per tuos 10 nustatytų pereinamojo laikotarpio metų bus galimybė dar tą įstatymą per 10 metų pakeisti arba pakoreguoti. Gera žinia, anot jo ir tai, jog jo priėmimas stumiamas į metų pabaigą ir yra maža viltis, jog šis chaotiškai stumiamas įstatymas visai gali neišvysti dienos šviesos šioje kadencijoje.

LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė apibendrindama sakė: „Man panašu, kad pareigūnams daugiausia nerimo kelia nežinia. Turbūt reikėtų daugiau komunikacijos pačiose statutinėse įstaigose ir mažiau įvairių gandų, ypač iš vadovų. Teko girdėti dešimt skirtinų versijų apie tai, kas bus ir ko nebus. Jei įstaigos daugiau komunikuotų, pareigūnai nepriiminėtų skubotų sprendimų palikti tarnybą nuo liepos 1 d. Kita vertus, tos interpretacijos dėl naujo pensijų įstatymo yra matyt paskutinis lašas, kas jau iki negalėjimo „užknistus“ pareigūnus verčia palikti tarnybą.  Panašu, kad valdininkų žodžiu, jog bus tik vienokie ar kitokie esminiai pasikeitimai, jau mažai kas tiki. Tai irgi daug ką parodo apie pasitikėjimą viena ar kita ministerija ir jos sprendimais“.

administrator

Leave A Comment